ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2019 M. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

Lietuva iš 141 vertinamos šalies – 39

 

• Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagalbendrą konkurencingumo indeksą (BKI). Lietuva šiemet įvertinta 68,4 balo ir užima 39 vietą iš 141 vertinamos šalies. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuva pakilo viena pozicija. Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 sričių vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius. 2019 m. pirmoje vietoje yra Singapūras (84,8 balo), antroje – JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietą.

 

• Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai vertinama pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys.

 

• Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).

 

• Pagal institucijų veiklos sritį,apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).

 

• Pagal infrastruktūros sritį,apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).

 

• Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą,apimantį IT plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.

 

• Pagal makroekonominio stabilumo sritiesrodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.

 

• Sveikatos srities vertinimuoseLietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.

 

• Pagal įgūdžių srities vertinimus,apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, pirmoje vietoje yra Šveicarija, Lietuva – 24, Latvija – 22, Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.

 

• Pagal produkto rinkos vertinimus,apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.

 

• Pagal darbo rinkos vertinimus,apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).

 

• Pagal finansų sistemos vertinimus,apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).

 

• Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal BVP – 79 vietą.

 

• Pagal verslo dinamiškumo vertinimus,apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).

 

• Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus,apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).

 

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2019 m. – 141, 2018 m. – 140, 2017 m. – 137). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2019“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55 proc. – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). 2019 m. PEF indeksų skaičiavimo metodikoje atliko pakeitimus, kurie neturi įtakos rezultatų palyginamumui su 2018 m.
Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiveness Report 2019“ adresu: https://www.weforum.org/reports

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

 

Pasiteirauti:

Daina Saulienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4765

El. p. daina.sauliene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Reklama

MOKSLO TIRIAMOJI VEIKLA 2018 M.

2018 m. Išlaidos MTEP veiklai padidėjo 17,9 mln. EUR

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje buvo skirta 396,8 mln. EUR. Išlaidos MTEP, palyginti su 2017 m., padidėjo 17,9 mln. EUR, arba 4,7 proc. 2018 m. išlaidų MTEP santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) sudarė 0,88 proc. (2017 m. – 0,90 proc.). Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose šis santykis buvo 0,55 proc. (2017 m. – 0,57 proc.), verslo sektoriuje – 0,33 proc. (2017 m. – 0,33 proc.).

Kaip ir 2017 m., 2018 m. daugiausia išlaidų MTEP darbams teko aukštojo mokslo sektoriuje – 153,2 mln. EUR, arba 38,6 proc. visų išlaidų MTEP. Verslo įmonių sektoriuje teko 148,8 mln. EUR, arba 37,5 proc., valdžios sektoriuje – 94,8 mln. EUR, arba 23,9 proc. visų išlaidų MTEP. Per metus 20,4 proc. (nuo 92,6 mln. EUR 2017 m. iki 111,4 mln. EUR 2018 m.) padidėjo MTEP finansavimas iš užsienio, 0,3 proc. (0,4 mln. EUR) – valdžios lėšomis, o finansavimas verslo lėšomis sumažėjo 1 proc. ir sudarė 132,8 mln. EUR.

2018 m. MTEP darbuotojų darbo užmokesčiui buvo skirta 229,2 mln. EUR, arba 57,8 proc. visų išlaidų MTEP, kitoms MTEP išlaidoms – 110,1 mln. EUR, arba 27,7 proc., ilgalaikiam MTEP veiklai skirtam materialiajam turtui įsigyti – 57,5 mln. EUR, arba 14,5 proc. Išlaidos darbo užmokesčiui, palyginti su 2017 m., padidėjo 25,5 mln. EUR, arba 12,5 proc. Daugiausia lėšų MTEP darbuotojų darbo užmokesčiui skyrė aukštojo mokslo sektoriaus institucijos – 105,6 mln. EUR, arba 68,9 proc. visų išlaidų MTEP aukštojo mokslo sektoriuje. Valdžios sektoriuje MTEP darbuotojų darbo užmokesčiui skirta 51,1 mln. EUR, arba 53,9 proc. visų išlaidų MTEP valdžios sektoriuje. Verslo sektoriuje MTEP darbuotojų darbo užmokesčiui skirta 72,5 mln. EUR, arba 48,7 proc. visų išlaidų MTEP verslo sektoriuje.

Verslo sektoriuje daugiausia lėšų MTEP skyrė mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (43,7 mln. EUR), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (15,6 mln. EUR), kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (14,8 mln. EUR), baldų gamybos (7,1 mln. EUR), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (6 mln. EUR), maisto produktų gamybos (3,4 mln. EUR) ir elektros įrangos gamybos (3,2 mln. EUR) įmonės.

Didžiausią – 34,8 proc. – išlaidų MTEP dalį pagal finansavimo šaltinius sudarė valstybės biudžeto lėšos, verslo įmonių lėšos – 33,5 proc., užsienio lėšos – 28,1 proc., aukštojo mokslo ir ne pelno institucijų – 3,6 proc.

2018 m. pabaigoje mokslo tiriamąja veikla užsiėmė 24,1 tūkst. darbuotojų, 8,5 tūkst. iš jų turėjo mokslo laipsnį. Aukštojo mokslo ir valdžios institucijose MTEP veiklą (pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje) vykdė 18 tūkst. darbuotojų, iš jų 8 tūkst. tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį. Vyrų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, buvo 3 910 (48,7 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį), moterų – 4 117 (51,3 proc.). Daugiausia tyrėjų buvo 35–44 metų amžiaus – 4 210 (28,3 proc.), 25–34 metų amžiaus – 3 641 (24,5 proc.), 45–54 metų amžiaus – 3 320 (22,3 proc.).

Verslo sektoriuje MTEP dalyvavo 6,1 tūkst. darbuotojų, iš jų – 476 tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vyrų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, buvo 348 (73,1 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį), moterų – 128 (26,9 proc.). Verslo sektoriuje daugiausia tyrėjų buvo 25–34 metų amžiaus – 1 744 (43 proc.), 35–44 metų amžiaus – 1 219 (30 proc.), 45–54 metų amžiaus – 455 (11,2 proc.).

 

Bendrosios išlaidos MTEP pagal sektorius ir finansavimo šaltinius 2014–2018 m.

Mln. eurų

	2014	2015	2016	2017**	2018*
Iš viso	376,8	389,7	327,6	378,9	396,8
Verslo lėšos	123,3	111,2	127,7	134,2	132,8
Valdžios lėšos (be aukštojo mokslo)	124,7	137,7	128,4	137,8	138,1
Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos	0,6	5,7	8,0	13,8	13,9
Ne pelno institucijų lėšos	0,7	1,2	0,7	0,5	0,6
Užsienio lėšos	127,5	133,9	62,9	92,6	111,4
Išlaidos MTEP, palyginti su BVP, proc.	1,03	1,04	0,85	0,90*	0,88*
Aukštojo mokslo sektoriaus finansavimas	196,4	216,4	127,6	133,6	153,2
Verslo lėšos	27,3	25,0	15,6	9,1	9,8
Valdžios lėšos (be aukštojo mokslo)	89,1	101,1	88,2	91,5	98,8
Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos	0,4	5,6	7,9	13,7	13,8
Ne pelno institucijų lėšos	0,3	0,6	0,5	0,4	0,5
Užsienio lėšos	79,3	84,1	15,4	18,9	33,3
Išlaidos MTEP, palyginti su BVP, proc.	0,54	0,58	0,33	0,32*	0,34*
Valdžios sektoriaus (be aukštojo mokslo) finansavimas	64,1	66,5	85,5	105,8	94,8
Verslo lėšos	7,9	8,8	11,6	12,6	10,3
Valdžios lėšos (be aukštojo mokslo)	33,5	34,3	38,5	44,6	39,6
Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos	0,1	0,0	0,1	0,0	0,0
Ne pelno institucijų lėšos	0,1	0,1	0,1	0,1	0,1
Užsienio lėšos	22,5	23,3	35,3	48,5	44,5
Išlaidos MTEP, palyginti su BVP, proc.	0,18	0,18	0,22	0,25*	0,21*
Verslo sektoriaus finansavimas	116,3	106,7	114,6	139,5	148,8
Verslo lėšos	88,1	77,3	100,5	112,5	112,7
Valdžios lėšos (be aukštojo mokslo)	2,1	2,4	1,7	1,7	2,8
Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos	0,1	0,1	0,1	0,1	0,1
Ne pelno institucijų lėšos	0,3	0,4	0,0	0,0	0,0
Užsienio lėšos	25,7	26,5	12,3	25,1	33,1
Išlaidos MTEP, palyginti su BVP, proc.	0,32	0,29	0,30	0,33*	0,33*

* – išankstiniai duomenys.

** – patikslinti duomenys.

 

Statistiniai MTEP veiklos tyrimai verslo sektoriuje atliekami kasmet, apklausiant atrinktas gamybos ir paslaugų įmones (A–U sekcijos pagal EVRK 2 red.), kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų, visas įmones, kurių pagrindinė veikla – mokslo tiriamoji, aukštojo mokslo bei valdžios institucijas, užsiimančias mokslo tiriamąja veikla.

 

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas. MTEP apima tris veiklos sritis: fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams.

 

 

 

 

Kontaktinė informacija:

Loreta Žebuolienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4673

El. p. loreta.zebuoliene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

GAMINTOJŲ PARDUOTOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINŲ POKYČIAI

• Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2019 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,2 proc. Bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas bei guminių ir plastikinių gaminių kainų sumažėjimas.
• Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį beveik nepasikeitė, neįskaitant rafinuotų naftos produktų sumažėjo 0,6 proc. Labiausiai – 7,3 proc. – atpigo žalios naftos gavyba. Daugiausia – 4– pabrango rafinuoti naftos produktai. Maisto produktai atpigo 1,3 proc., iš maisto produktų ypač atpigo grūdų malimo produktai – 10,3 proc., aliejus ir riebalai – 4 proc., paruošti pašarai ūkio gyvuliams – 2,5, žuvys ir žuvų produktai – 2,2 proc., tačiau pabrango vaisių, uogų ir daržovių sultys – 17 proc., valgomieji ledai – 10,2, paruošti valgiai ir patiekalai – 4,8 proc.
• Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,1 proc.
• Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,3 proc., ne euro zonos rinkoje – 1,3 proc.

 

1 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

Procentai

* 2019 m. rugsėjo mėn. – išankstiniai duomenys.

** 2019 m. rugpjūčio mėn. – patikslinti duomenys.

 

 

• Per metus (2019 m. rugsėjį, palyginti su 2018 m. rugsėju) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 3,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,6 proc.
• Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,2 proc.
• NeLietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 4,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,8 proc.
• Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 0,6 proc., neeuro zonos rinkoje – sumažėjo 7,1 proc.

 

2 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per metus

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu

Procentai

* 2019 m. rugsėjo mėn. – išankstiniai duomenys.

** 2019 m. rugpjūčio mėn. – patikslinti duomenys.

 

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2019 m. rugsėjo mėn.

Procentais

Ekonominės veiklos rūšys	Pramonės produkcijos lyginamieji svoriai	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–) 2019 m. rugsėjo mėn., palyginti su
		2019 m. rugpjūčio mėn.	2018 m.
			gruodžio mėn.	rugsėjo mėn.
Visa parduota pramonės produkcija	100,0	0,5	1,6	–3,4
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	1,0	–0,6	5,4	0,6
Apdirbamoji gamyba	90,5	0,6	2,3	–3,1
Rafinuotų naftos produktų gamyba	19,4	3,4	14,8	–9,4
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	7,8	0,2	–6,3	–6,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	0,7	–1,8	–4,4	–7,0
Visa parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	80,6	–0,2	–1,6	–1,6
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	71,1	–0,3	–1,1	–0,9
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,0	–0,5	–2,0
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	1,5	–1,0	7,3	4,0
Apdirbamoji gamyba	78,3	0,0	0,9	–0,8
Rafinuotų naftos produktų gamyba	13,3	4,0	5,0	–7,3
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	18,9	0,2	–6,3	–6,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	1,3	–0,9	–7,1	–8,7
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	86,7	–0,6	–1,3	–1,2
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	65,0	–0,8	0,1	0,5
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,9	3,1	–4,4
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	0,5	0,3	1,5	–5,8
Apdirbamoji gamyba	99,1	0,9	3,1	–4,4
Rafinuotų naftos produktų gamyba	23,7	3,2	18,7	–9,7
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	–	–	–	–
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	0,4	–3,6	2,5	–3,3
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	76,3	0,1	–1,8	–1,8
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	75,4	0,1	–1,8	–1,8
Euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,3	3,5	0,6
Ne euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	1,3	2,8	–7,1

– tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo.

 

 

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiui turėjusias ekonominės veiklos rūšis pateikiama lentelėje Įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams per mėnesį (XLSX).

 

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčius 2019 m. spalio mėn. skelbsime lapkričio 12 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Kontaktinė informacija:

 

Regina Burneikienė

Kainų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5) 236 4732

El. p. regina.burneikiene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

• Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. rugsėjį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

• 2019 m. rugsėjį pagal SVKI apskaičiuota metinė (2019 m. rugsėjį, palyginti su 2018 m. rugsėju) infliacija sudarė 2 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal VKI.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

 

• Skaičiuojant pagal SVKI, 2019 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc. Toks pats kainų padidėjimas apskaičiuotas ir pagal VKI.

 

1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2019 m. rugsėjo mėn.

 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai	Vartojimo išlaidų lyginamosios dalys bendrose vartojimo išlaidose, ‰	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
		2019 m. rugsėjo mėn., palyginti su		vidutinis metinis   2018–2019 m. rugsėjo mėn. 2017–2018 m. rugsėjo mėn.
		2019 m. rugpjūčio mėn.	2018 m. rugsėjo mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos	1 000,0	0,9	2,0	2,3
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai	197,9	0,7	3,6	2,4
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai	73,4	0,4	3,7	3,6
Drabužiai ir avalynė	67,9	10,0	–0,1	–1,5
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras	111,4	0,0	–1,5	3,6
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra	72,0	1,0	2,4	1,7
Sveikatos priežiūra	59,4	0,3	4,9	4,0
Transportas	154,7	–0,3	–0,2	1,7
Ryšiai	28,0	0,3	–2,0	–1,6
Poilsis ir kultūra	84,0	–1,2	2,1	1,7
Švietimas	13,3	5,4	5,6	3,0
Viešbučiai, kavinės ir restoranai	61,9	0,7	5,3	5,0
Įvairios prekės ir paslaugos	76,1	0,9	3,2	2,9

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose – ECOICOP).

 

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram vartotojų kainų pokyčiui pateikiama lentelėje:

Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases (XLSX).

 

 

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

 

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

                     

 

Kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI 2019 m. spalį, skelbsime lapkričio 12 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

Kontaktinė informacija:

 

Renata Paškevičienė

Kainų statistikos skyriaus patarėja

Tel. (8 5)  236 4781

El. p. renata.paskeviciene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Žingsnis atgal

Radau!!! Radau medinių kaladėlių grindinį. O buvo taip… (ačiū gerbiamai Ievai Simonaitytei už šį sakinį).

Ši vasara. Palanga. Fontanas prie tilto. Išklampojusi iš kopų, pritupiu ant sienelės prie fontano „Jūratė ir Kastytis“. Purtau smėlį nuo kojų, aunu batus ir suprantu, kad mano žvilgsnis remiasi į nuostabaus grožio medinėmis kaladėlėmis grįstą nedidelį plotą. Patikėkit, tai labai gražu.

Daivos Baravykienės nuotrauka

Skaitome toliau.

„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją.

Apie ką rašyti rugsėjo mėnesį? Aišku – apie mokslus. Banalu, bet tokios rudens aktualijos …

 

Taigi, mūsų herojus įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Tai galėjo būti 1931 m. Kodėl pasirinkau šiuos metus? Ogi todėl, kad tai metai, tinkantys spėjamam herojaus amžiui ir todėl, kad tais metais romano autorius taip pat įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą.

Lietuvos statistikos metraštyje randu informaciją, kad 1931 m. Lietuvoje tebuvo dvi aukštosios mokyklos: Vytauto Didžiojo universitetas Kaune ir Žemės ūkio akademija Dotnuvoje. Mažoka. Perverčiu kitus statistikos metraščius ir matau, kad nuo 1934 m. jų jau penkios.

1933 m. Juozo Gruodžio iniciatyva Kaune įsteigta Kauno konservatorija.

1934 m. Klaipėdoje įsteigtas Klaipėdos prekybos institutas, kurio steigėjas Ernestas Galvanauskas tampa pirmuoju instituto rektoriumi. Taip pat 1934 m. Kaune prie Kūno kultūros rūmų įsteigiami Aukštieji kūno kultūros kursai, kuriuose dirbo Karolis Dineika.

Po kelerių metų (1936 m.) aukštųjų mokyklų sąrašą papildo Veterinarijos akademija.

Išsyk pasidaro smalsu, kas gi vyko Lietuvoje, kad tuo pačiu metu įsteigiamos net trys aukštosios mokyklos. Gal tiesiog „atėjo laikas“? O gal atsirado neramios sielos lietuvių, kurių energija padėjo įsteigti šias mokyklas, nes Lietuvai reikėjo daug gerų, kvalifikuotų specialistų. O gal…

Grįžtam į Kauną, į Vytauto Didžiojo universitetą. Tuo metu universitete buvo šie fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Medicinos ir Technikos. Karolis Tuleikis (romano herojus) tampa vienu iš 4 tūkstančių studentų ir laisvųjų klausytojų (toliau vadinsiu studentais).

Kaip manote, kokiame fakultete mokėsi daugiausia studentų? Ne, ne Medicinos, o Teisių – čia studijavo trečdalis universiteto studentų. Medicinos fakultete mokėsi kiek daugiau nei 800 studentų, vyrų šiek tiek daugiau nei moterų – 52 proc. Panašiu santykiu pasiskirsto ir herojaus mokslo draugai romane.

Evangelikų teologijos fakultete nebuvo nė vienos studentės, Technikos fakultete studijavo tik trys merginos. Labai smalsu, ar jos baigė mokslus, ar dirbdamos taikė specialybės žinias.

 

MM

 

Lietuvos statistikos metraštis 1931                    Lietuvos statistikos metraštis 1939

VERSLO TENDENCIJŲ TYRIMO REZULTATAI IR EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS

2019 m. rugsėjo mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu

Ekonominių vertinimų rodiklis 2019 m. rugsėjį buvo 9 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5,  prekybos ir vartotojų* – 3, pramonės – 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Palyginti su 2018 m. rugsėju, ekonominių vertinimų rodiklis nepasikeitė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, prekybos – 3, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su 2018 m. rugsėju, nepasikeitė.

 

Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys

Procentais

* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

  

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

 Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo mažiau optimistinė produkcijos gamybos prognozė. Įmonių vadovų, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėn., dalis sumažėjo nuo 35 iki 32 proc., o prognozuojančių mažėjimą – padidėjo nuo 12 iki 14 proc. Prastesnė ir gaminių eksporto prognozė: 27 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 15 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 26 ir 10 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimą prognozavo 14 proc. apklaustų įmonių vadovų, dauguma (78 proc.) – darbuotojų skaičiaus keisti neketino.

Panašiai kaip ir rugpjūčio mėnesį, 25 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėn. padidėjo, 20 proc. – kad sumažėjo. Rugsėjo mėn., kaip ir prieš mėnesį, 20 proc. įmonių vadovų teigė, kad gaminamos produkcijos paklausa sumažėjo, tačiau nuo 30 iki 24 proc. sumažėjo teigiančių, kad ji padidėjo.

 

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos pasitikėjimo rodiklis rugsėjį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 5 procentiniais punktais, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, – 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.

Nors dauguma (78 proc.) apklaustų įmonių vadovų rugsėjį darbuotojų skaičiaus keisti neketino, tačiau 18 proc. – planavo jį mažinti (prieš mėnesį – atitinkamai 71 ir 11 proc., prieš metus – 67 ir 17 proc.). Blogesnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 17 proc. apklaustų įmonių vadovų, 13 proc. – prognozavo, kad užsakymų mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 25 ir 6 proc.). Dauguma (82 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 14 proc. – kad didės.

Statybos darbų paklausos vertinimas panašus kaip prieš mėnesį, bet blogesnis nei prieš metus: 67 proc. įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 32 proc. – kaip per mažą (prieš metus – atitinkamai 73 ir 26 proc.).

Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu ir su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 32 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 13 proc. – nurodė, kad sumažėjo (prieš mėnesį ir prieš metus – atitinkamai 39 ir 7 proc.).

 

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pablogėjusi prekybos įmonių verslo padėtis ir pesimistiškesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.

Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėn. jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 20 iki 15 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, liko tiek pat (4 proc.).

Dauguma (80 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 21 iki 18 proc. sumažėjo manančių, kad ji pagerės. Kad įsigys daugiau prekių nei prieš mėnesį teigė 23 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 6 proc.

Dauguma (82 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 15 proc. – numatė priimti naujų. Kaip ir praėjusį mėnesį, 93 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 6 proc. – kad didės.

 

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

 Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje šiek tiek pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė: 39 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 6 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 32 ir 5 proc.).

Panašiai kaip ir praėjusį mėnesį, dauguma (66 proc.) įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 30 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 4 proc. – kad pablogėjo. Nors daugiau nei pusė (55 proc.) įmonių vadovų teigė, kad teikiamų paslaugų paklausa per pastaruosius mėnesius nesikeitė, tačiau nuo 40 iki 37 proc. sumažėjo teigiančių, kad ji padidėjo.

Dauguma 56 proc. apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 32 proc. – planavo priimti naujų. 87 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 10 proc. – kad didės.

 

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

2019 m. spalio mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatus ir ekonominių vertinimų rodiklį skelbsime spalio 31 d.

 

Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai pagal suderintą ES programą sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 proc.).

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Jurgita Lavrovienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4932

El. p. jurgita.lavroviene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

TARPTAUTINĖ PREKYBA PASLAUGOMIS 2019 M. ANTRĄJĮ KETVIRTĮ

Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad paslaugų eksportas 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 3,0 mlrd. EUR ir per metus (palyginti su 2018 m. II ketv.) padidėjo 22,8 proc., paslaugų importas – atitinkamai 1,8 mlrd. EUR ir 16,7 proc. Paslaugų balanso perviršis (1,2 mlrd. EUR, arba 10,2 proc. BVP) per metus padidėjo 32,8 proc.

Sparčiausiai 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo kitų verslo paslaugų eksportas (51,2 proc.) ir statybos paslaugų importas (96,3 proc.) (žr. lentelę).

Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 58,4 ir 50,2 proc.) sudarė transporto paslaugos. 2019 m. antrąjį ketvirtį didžiausias perviršis (666,1 mln. EUR) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (74,3 mln. EUR) – jūrų transporto paslaugų balanso.

Paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 69,5 proc. viso paslaugų eksporto ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 25,1 proc. Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 66,4 proc. paslaugų importo ir per metus išaugo 19,6 proc.

Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2019 m. antrąjį ketvirtį buvo Vokietija. Eksportas į šią šalį per metus padidėjo 25,3 proc. (2 pav.). Didžiausią paslaugų eksporto į Vokietiją dalį sudarė transporto (70,3 proc.) ir kelionių (9,5 proc.) paslaugos.

Pagrindinė paslaugų importo partnerė buvo Lenkija (3 pav.). Importas iš šios šalies per metus padidėjo 24,5 proc. Didžiausią paslaugų importo iš Lenkijos dalį sudarė transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 64,8 ir 24,0 proc.).

1 pav. Paslaugų balansas

 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų eksporto ir importo struktūra bei jų pokytis

	Eksportas			Importas
	mln. EUR	struktūra,%	pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., %	mln. EUR	struktūra, %	pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., %
Visos paslaugos	3 000,2	100,0	22,8	1 768,6	100,0	16,7
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos	94,0	3,1	33,7	47,9	2,7	33,9
Transporto paslaugos	1 752,8	58,4	22,3	888,5	50,2	18,1
Keleivių vežimas	41,2	1,4	–42,5	48,9	2,8	6,9
Krovinių vežimas	1 003,0	33,4	26,7	451,5	25,5	37,8
Kitos transporto paslaugos	708,6	23,6	24,4	388,1	21,9	2,4
Kelionės	391,6	13,1	2,3	346,5	19,6	2,7
Statyba	92,3	3,1	46,7	44,0	2,5	96,3
Finansinės paslaugos	38,5	1,3	9,7	39,0	2,2	–5,4
Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos	164,6	5,5	27,3	78,6	4,4	4,8
Telekomunikacijų paslaugos	18,3	0,6	–2,3	22,0	1,2	10,6
Kompiuterinės paslaugos	140,8	4,7	33,5	50,2	2,8	1,8
Informacinės paslaugos	5,5	0,2	8,2	6,4	0,4	10,7
Kitos verslo paslaugos	345,5	11,5	51,2	273,2	15,5	35,6
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos	14,8	0,5	74,5	3,9	0,2	3,3 karto
Profesinės ir konsultacinės valdymo paslaugos	81,2	2,7	2,5	53,2	3,0	3,8
Techninės, su prekyba susijusios ir kitos verslo paslaugos	249,5	8,3	77,3	216,1	12,3	45,0
Kitos nepaskirstytos paslaugos	120,9	4,0	20,1	50,9	2,9	3,2

Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas.

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų duomenis, buvo revizuoti 2004 m. I ketvirčio–2019 m. I ketvirčio duomenys.

 

Išsamią paslaugų eksporto ir importo statistinę informaciją galima rasti Lietuvos banko svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje (atnaujinama 10 val.).

 

2019 m. trečiojo ketvirčio statistinę informaciją apie paslaugų eksportą ir importą skelbsime 2020 m. sausio 3 d.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Violeta Kazlauskienė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamento Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė Tel. (8 5)  268 0408 El. p. vkazlauskiene@lb.lt http://www.lb.lt

Eigirdas Griškevičius Lietuvos statistikos departamento Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Tel. (8 5)  236 4730 El. p. eigirdas.griskevicius@stat.gov.lt osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.