BVP pirmasis įvertis

2018 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 9,8 mlrd. EUR, įvertinęs BVP pagal turimus statistinius duomenis ir pritaikęs ekonometrinius modelius, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,8 proc.

Pirmąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos bei apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai.

1 pav. Bendrojo vidaus produkto realūs pokyčiai¹

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu

 

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2017 m. ketvirtojo ketvirčio BVP įvertį. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 11,0 mlrd. EUR. Patikslintais duomenimis, palyginti su trečiuoju 2017 m. ketvirčiu, ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis¹ sudarė 1,4 proc.

Realiems BVP pokyčiams įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų pasikeitimo įtaką.

BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

Anksčiau skelbtas 2017 m. ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis¹, palyginti su trečiuoju 2017 m. ketvirčiu, sudarė 1,4 proc.

2018 m. detalesnį pirmojo ketvirčio BVP įvertį skelbsime 2018 m. birželio 1 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Teminėse lentelėse ir Rodiklių duomenų bazėje.

Kontaktinė informacija:

Jūratė Petrauskienė
Metodologijos ir kokybės skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4755
El. p. jurate.petrauskiene@stat.gov.lt

Gailutė Juškienė
Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4837
El. p. gailute.juskiene@stat.gov.lt

Reklama

EKSPORTUOTŲ IR IMPORTUOTŲ PREKIŲ KAINŲ POKYČIAI

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių – 1,7 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didžiausia įtaka bendram eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiui pagal veiklos rūšių produktus pateikta 1 lentelėje.

Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai padidėjo tabako gaminių bei kompiuterių ir išorinės įrangos kainos – po 14,5 proc., žuvų ir žuvininkystės produktų – 12 proc., bet sumažėjo ryšio įrangos kainos – 11,2 proc., kitų porceliano ir keramikos gaminių – 9,2, gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų – 8 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia pabrango gamtinės dujos – 10,2 proc., kiti porceliano ir keramikos gaminiai – 8,9, pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai – 7,9 proc., bet atpigo variklinių transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės – 9,5 proc., niekur kitur nepriskirti, kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 8,3, žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 7,3 proc. Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,5 proc., ne iš euro zonos – 2,4 proc.

 

1 pav. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

1 lentelė. Didžiausia įtaka bendram eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiui per mėnesį
(2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn.) pagal veiklos rūšių produktus

CPA 2.11 skyrių kodai	Produktai pagal veiklos rūšį	Eksportuotų ir importuotų prekių lyginamieji svoriai, %	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %	Įtaka, proc. punktais
	Eksportuotos prekės
19	Rafinuoti naftos produktai	13,7	5,3	+0,841
12	Tabako gaminiai	1,9	14,5	+0,336
01	Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos	5,2	4,8	+0,252
29	Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės	5,5	1,7	+0,092
10	Maisto produktai	10,0	0,4	+0,044
20	Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai	9,9	0,0	–0,004
17	Popierius ir popieriaus gaminiai	1,4	–0,8	–0,011
13	Tekstilės gaminiai	2,2	–1,9	–0,039
28	Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga	7,5	–0,6	–0,047
38	Atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo paslaugos	1,6	–7,2	–0,119
	Importuotos prekės
06	Žalia nafta ir gamtinės dujos	16,0	6,8	+1,172
20	Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai	9,9	1,0	+0,103
19	Koksas ir rafinuoti naftos produktai	3,3	1,7	+0,057
30	Kita transporto įranga	0,7	6,1	+0,048
32	Kitos pagamintos prekės	1,6	3,0	+0,044
10	Maisto produktai	7,6	–0,7	–0,055
01	Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos	2,6	–1,9	–0,056
26	Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai	7,1	–0,9	–0,063
03	Žuvys ir kiti žuvininkystės produktai	1,1	–7,3	–0,088
29	Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės	9,5	–1,5	–0,144

¹ Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius (CPA 2.1) (angl. Classification of Products by Activity (CPA 2.1).

 

Įtaka bendram eksportuotų ar importuotų prekių kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produktų kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra tam tikros veiklos rūšies prekių lyginamasis svoris bendroje jų eksporto ar importo apimtyje.

Per metus (2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,2 proc., importuotų prekių – 3 proc.

Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,6 proc., ne iš euro zonos – 4,8 proc.

 

2 pav. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai per metus

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu

2 lentelė. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai 2018 m. sausio mėn.

Procentais

CPA 2.1 sekcijų, skyrių ir grupių kodai	Produktai pagal veiklos rūšį	Eksportuotų ir importuotų prekių lyginamieji svoriai	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–) 2018 m. sausio mėn., palyginti su
			2017 m. gruodžio mėn.	2017 m. sausio mėn.
	Eksportuotos prekės	100,0	1,5	2,2
A	Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai	5,7	4,4	1,6
01	Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos	5,2	4,8	2,1
B–E	Pramonės produktai	93,9	1,3	2,3
B	Kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai	0,5	0,9	9,5
C	Pagaminti produktai	91,5	1,4	2,3
10	Maisto produktai	10,0	0,4	1,7
19	Rafinuoti naftos produktai	13,7	5,3	8,7
20	Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai	9,9	0,0	4,9
27	Elektros įranga	3,4	1,2	1,3
28	Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga	7,5	–0,6	–1,0
29	Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės	5,5	1,7	3,6
29.1	Variklinės transporto priemonės	2,6	2,6	7,7
31	Baldai	6,0	0,6	0,1
D	Elektra, dujos, garas ir oro kondicionavimas	0,3	•	•
E	Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos	1,6	–7,2	–4,0
J	Informacijos ir ryšių paslaugos	0,4	5,6	0,0
	Importuotos prekės	100,0	1,7	3,0
A	Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai	3,8	–3,2	–4,1
01	Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos	2,6	–1,9	1,7
B–E	Pramonės produktai	96,1	1,8	3,3
B	Kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai	16,9	6,4	15,4
06	Žalia nafta ir gamtinės dujos	16,0	6,8	17,4
06.2	Gamtinės dujos	1,9	10,2	26,3
C	Pagaminti produktai	77,3	0,2	0,5
10	Maisto produktai	7,6	–0,7	–1,5
19	Koksas ir rafinuoti naftos produktai	3,3	1,7	–0,9
19.2	Rafinuoti naftos produktai	3,3	1,6	–1,0
20	Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai	9,9	1,0	2,9
26	Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai	7,1	–0,9	–1,0
28	Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga	6,8	0,3	–0,3
29	Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės	9,5	–1,5	–0,9
29.1	Variklinės transporto priemonės	7,1	–0,3	0,2
D	Elektra, dujos, garas ir oro kondicionavimas	1,4	2,2	–7,8
E	Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos	0,5	–2,1	–4,4
J	Informacijos ir ryšių paslaugos	0,1	4,0	5,9
	Iš euro zonos importuotos prekės	100,0	0,5	0,6
	Ne iš euro zonos importuotos prekės	100,0	2,4	4,8

• – konfidencialūs duomenys.

 

 

Lietuvos statistikos departamentas kasmet peržiūri ir atnaujina eksportuotų prekių ir importuotų prekių kainų statistiniams tyrimams atrinktų eksportuojančių ir importuojančių prekes įmonių ir reprezentatyviųjų prekių sąrašus, svorių sistemą, naudojamą eksportuotų ir importuotų prekių kainų indeksams (EKI ir IKI) skaičiuoti.

Nauja svorių sistema 2018 m. EKI ir IKI skaičiuoti pagrįsta negalutiniais 2017 m. užsienio prekybos statistikos duomenimis apie eksporto ir importo apimtį vertine išraiška. 2018 m. sausio–kovo mėn. EKI ir IKI skaičiuojami naudojant negalutinius svorius. Birželio mėn., gavus patikslintus duomenis, svoriai bus patikslinti ir naudojami balandžio–gruodžio mėn. EKI ir IKI skaičiuoti. Taip pat bus perskaičiuoti šių metų sausio–kovo mėn. kainų indeksai.

Kainų bazinis laikotarpis yra 2017 m., t. y. 2018 m. kiekvieno mėnesio kainos bus lyginamos su 2017 m. vidutinėmis kainomis. Kainų indekso bazinis laikotarpis yra 2015 m.

Dabartinė svorių sistema EKI skaičiuoti apima 385 pagal CPA 2.1 kodus atrinktas produktų kategorijas, IKI skaičiuoti – 664 pagal CPA 2.1 kodus atrinktas produktų kategorijas. Kainų statistiniams tyrimams atrinkta 781 reprezentatyvioji eksportuota prekė ir 3 284 reprezentatyviosios importuotos prekės. Kiekvieną mėnesį 387 įmonės pateikia eksportuotų prekių kainas ir 1 017 įmonių – importuotų prekių kainas.

 

2018 m. vasario mėn. eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčius skelbsime 2018 m. balandžio 24 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Margarita Jakubelskienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4742

El. p. margarita.jakubelskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Pasaulinės migracijos žemėlapis

Pabėgėlių krizė Sirijoje, JAV prezidento rinkimų ir Brexito balsavimo rezultatai skatina aukščiausio lygio diskusijas apie žmonių judėjimą.

Pasaulis šiuo metu patiria didžiausią žmonių kraustymąsi nuo Antrojo pasaulinio karo. Net 22 milijonai gyventojų išvyko iš savo šalies. Vien tik 2015 m. į Europą atvyko daugiau nei 1 mln. žmonių.

Šis metrocosm.com publikuotas žemėlapis, parengtas pagal Jungtinių Tautų vertinimus, suteikia galimybę pamatyti pasaulinės migracijos mastą.

Jame vaizduojama neto migracija pagal kilmės šalį ir migracijos kryptį nuo 2010 m. iki 2015 m. Kiekvienas geltonas taškas – 1 000 žmonių, mėlyni taškai žymi teigiamą neto migraciją (daugiau atvyko negu išvyko), o raudonas – neigiamą neto migraciją (daugiau išvyko negu atvyko).

Neto migracija tarp šalių (2010–2015 m.)

Šaltinis: metrocosm.com

Didelis žmonių judėjimas yra Europoje, Artimuosiuose Rytuose, aiškiai apibrėžti maršrutai Afrikoje.

Karo Sirijoje įtaką žmonių migracijai žymi didžiausias raudonas taškas, kuris parodo milžinišką pabėgėlių srautą per minėtą laikotarpį.

Į JAV atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Tai rodo mėlynas taškas. Teigiama neto migracija 2010–2015 m. užfiksuota Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Pietų Afrikoje. Nepaisant Brexito, kuris eskalavo laisvo judėjimo tarp ES šalių klausimą, matyti, kad migracija į Jungtinę Karalystę yra globali.

Šaltinis: metrocosm.com

Globali migracija kelia daug iššūkių. Migrantus priimančiose šalyse nespėjama plėtoti infrastruktūros ir suteikti būtinųjų paslaugų.

Nepaisant to, migracija atneša ir neabejotiną ekonominę naudą. „Migrantai yra verslininkai, darbuotojai, vartotojai ir mokesčių mokėtojai“, – sako Khalid Koser, Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinės migracijos tarybos pirmininkas. Į šalis atvyksta kvalifikuoti darbuotojai (daugiausia į JAV), ir tai lemia ekonomikos augimą, ypač statybos, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose. Imigrantai perveda pinigus kilmės šalyse likusioms šeimoms, ir taip padidina jų pajamas.

Interaktyviame žemėlapyje galima pasirinkti norimą šalį (pvz., Lietuvą) ir analizuoti jos migracijos srautus.

Interaktyvi žemėlapio versija 

 

Tarptautinė Lietuvos gyventojų migracija

Raudonas taškas rodo, kad iš Lietuvos išvyksta daugiau negu atvyksta. Matyti, kad per penkerius metus daugiausia žmonių išvyko į Norvegiją ir Jungtinę Karalystę. Į Lietuvą daugiau atvyko negu išvyko iš Latvijos ir Ispanijos. 2016 m. išvažiavusiųjų iš Lietuvos daugėjo ir neto migracija, palyginti su 2015 m., didėjo.

Gyventojų tarptautinė migracija 2011–2016 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų amžiaus, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.

2016 m. pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. – į Airiją, 7,8 proc. – į Norvegiją,            7,6 proc. – į Vokietiją.

Iš Lietuvos emigravo 46,1 tūkst. (91,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 4,2  tūkst. (8,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų

Dauguma – 82,7 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 3,7 proc. – Rusijoje, 3,5 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 2,1 proc. – Ukrainoje.

 

Tekstas parengtas pagal Pasaulio ekonomikos forumo straipsnį http://amp.weforum.org/agenda/2016/07/the-worlds-immigration-in-one-map

ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2017–2018 m. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

LIETUVA iš 137 PASAULIO ŠALIŲ – 41

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo). 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – JAV, trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras. Lietuva pagal BKI kasmet kilusi aukštyn 2017 m. nusileido 6 pakopom žemyn į 41 vietą: 2016 m. pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą, 2015 m. – 36, 2014 m. – 41, 2013 m. – 48. Estija pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą (transportavimo ir ryšių kokybę), makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, kelis metus paeiliui pirmą vietą užėmęs Singapūras, 2017 m. nusileido į antrą vietą, pirmą užleisdamas Šveicarijai, trečioje vietoje jau ketverius metus – Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 1 pakopa aukštyn į 34 vietą, Latvija – iš 41 nusileido į 43, Estija – iš 21 nusileido į 22 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – makroekonominė aplinka, pagal jos vertinimus Lietuva pakilo 5 pakopom aukštyn ir užėmė 29 vietą (2016 m. – 34 vietą, 2015 m. – 30, 2014 m. – 42, 2013 m. – 58). Pagal sveikatos bei pradinio išsilavinimo vertinimus Lietuva nukrito iš 32 vietos į 42 (2015 m. – 36, 2014 m. – 35, 2013 m. – 50), pagal infrastruktūros – iš 43 nusileido į 47 (2015 m. – 42, 2014 m. – 43, 2013 m. – 41). Kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 53 vieta (2016 m. – 51, 2015 m. – 53, 2014 m. – 58, 2013 m. – 61).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje jau penkerius metus iš eilės yra JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Šveicarija. Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido 4 pakopomis žemyn į 40 vietą (2016 m. – 36). Latvija nusileido septyniomis pakopomis žemyn ir užėmė 49 vietą. Estija pakilo 1 pakopa į 27 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 29 vieta (2016 m. – 26, 2015 m. – 24, 2014 m. – 26, 2013 m. – 27), ir technologinė parengtis – 30 vieta (2016 m. – 27, 2015 m. – 22, 2014 m. – 28, 2013 m. – 35). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: rinkos dydis – 78 vieta (2016 m. – 77, 2015 m. – 78, 2014 m. – 77, 2013 m. – 78), darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (2016 m. – 59, 2015 m. – 53 vieta, 2014 m. – 53, 2013 m. – 69) ir finansų rinkos plėtra – 59 vieta (2016 m. – 60, 2015 m. – 57 vieta, 2014 m. – 65, 2013 m. – 87).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2017 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 1 pakopa žemyn ir užėmė 44 vietą (2016 m. – 43, 2015 m. – 37, 2014 m. – 44), Latvija iš 58 vietos nusileido į 68, Estija iš 33 nusileido į 35 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 42 vietos nusileido į 46, pagal inovacijų – iš 39 į 41 vietą.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją ir infliacijos lygį (metinis pokytis %). Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį – 6 vieta (2016 m. – 5), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 13 vieta (2016 m. – 15), eksporto dalį BVP – 16 (2016 m. – 17), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2016 m. – 16), importo dalį BVP – 17 (2016 m. – 17), procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 18 vieta (2016 m. – 3), interneto pralaidumą – 18 (2016 m. – 18), pagal moterų užimtumą – 18 vieta (2016 m. – 16), Valstybės biudžeto balansą (% BVP) – 18 vieta (2016 m. – 21), vietinių tiekėjų skaičių – 22 (2016 m. – 19), įmonių technologijų įsisavinimo lygį – 22 (2016 m. – 26). Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui 2017 m., palyginti su 2016 m., nukrito 8 pakopomis žemyn ir užima 32 vietą (2016 m. – 24).

Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2016 m. – 121), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 117 (2016 m. – 106), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 111 (2016 m. – 116), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 109 (2016 m. – 111), atleidimo iš darbo išlaidas – 103 (2016 m. – 105), pažangių technologijų produktų viešuosius pirkimus – 101 (2016 m. – 94), teisinės sistemos efektyvumą – 101 (2015 m. – 99) ir valdžios reguliavimo naštą – 97 vietą (2015 m. – 92).

2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2016 m. – 17,6 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 15,6 proc. (2016 m. – 14,1 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus – 13,2 proc. (2016 m. – 14,3 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,7 proc. (2016 m. – 11,6 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9,7 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2016 m. – 9 proc.) ir 4,6 proc. – korupciją (2016 m. – 5,3 proc.).

 Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2010–2017 m.

Lietuvos reitingas pagal BKI komponentus 2013–2017 m.

	Vieta tarp pasaulio šalių
	2013	2014	2015	2016	2017
Vieta pagal BKI / reitingo taškai (vertinimo skalė – 0–7)	48 / 4,41	41 / 4,5	36 / 4,5	35 / 4,6	41 / 4,6
Pagrindinių reikalavimų subindeksas	43	37	35	35	34
Institucinė aplinka	61	58	53	51	53
Infrastruktūra	41	43	42	45	47
Makroekonominė aplinka	58	42	30	34	29
Sveikata ir pradinis išsilavinimas	50	35	36	32	42
Našumą skatinančių veiksnių subindeksas	47	38	36	36	40
Aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas	27	26	24	26	29
Prekių ir paslaugų rinkos veiksmingumas	49	47	36	39	44
Darbo rinkos veiksmingumas	69	53	53	59	61
Finansų rinkos plėtra	87	65	57	60	59
Technologinė parengtis	35	28	22	27	30
Rinkos dydis	78	77	78	77	78
Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas	44	44	37	43	44
Verslo išmanumo	48	49	39	42	46
Inovacijos	44	44	36	39	41
Tyrime dalyvavusių šalių skaičius	148	144	140	138	137

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2017 m. – 137, 2016 m. – 138, 2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2017–2018“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2017 m. tyrime dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 44 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 45 proc. – turinčioms nuo 50 iki 249 darbuotojų ir 11 proc. – turinčioms iki 50 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 4 proc. žemės ūkio įmonių, 22 proc. pramonės, 74 proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.

Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report
2017–2018“ adresu: http://wef.ch/gcr17.

Kontaktinė informacija:
Ona Grigienė
Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5)  236 4715
El. p. ona.grigiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjo mėn. nepasikeitė

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjo mėn. buvo minus 9 ir, palyginti su rugpjūčio mėn., nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su rugpjūčio mėn., gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėn. perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. buvo pesimistiškesnė.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių pokyčiai
Balansas

	2017 m. rugsėjo mėn.	2017 m. rugpjūčio mėn.	2016 m. rugsėjo mėn.	2001 m. gegužės–2017 m. rugsėjo mėn. vidurkis	Didžiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn.	Mažiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis	–9	−9	–10	−14,9	9 (2007-03)	−56 (2009-01)
Namų ūkio finansinės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn.	–1	–2	0	−4,2	13 (2007-03)	−38 (2009-01)
Šalies ekonominės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn.	–2	–4	–4	−5,6	19 (2007-06)	−57 (2008-12)
Bedarbių skaičiaus kitimas per ateinančius 12 mėn.	4	5	8	11,5	82 (2009-02)	−33 (2007-06)
Tikimybė nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn.	−28	–27	–27	−38,4	−16 (2015-03)	−54 (2001-05)

2017 m. rugsėjo mėn. 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. pagerės, 19 proc. manė, kad ji pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 17, 18 ir 60 proc.).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, šiek tiek daugiau jų – 26 proc., manė, kad pablogės, o 47 proc., manė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 24, 27 ir 47 proc.).

Rugsėjo mėn. 30 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22 proc. – kad mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 31 ir 21 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., kaip ir rugpjūčio mėn., tikėjosi kas trečias gyventojas (33 proc.), o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis padidėjo nuo 24 iki 28 proc.

 Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjo mėn. skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis sudarė minus 9, kaime – minus 8. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime padidėjo – 4 proc. punktais.

Palyginti su rugpjūčio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklio padidėjimą kaime lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. dalis padidėjo nuo 29 iki 34 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą – nuo 24 iki 28 proc., namų ūkio finansinės padėties gerėjimą – nuo 14 iki 18 proc., o manančių, kad bedarbių skaičiaus mažės, dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc.

Miesto gyventojai, palyginti su rugpjūčio mėn., šiek tiek optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, pesimistiškiau – galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2016 m. rugsėjo mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 proc. punktu.

Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 23 iki 25 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius didės – sumažėjo nuo 34 iki 30 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėn., buvo šiek tiek pesimistiškesnė. Gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 26 iki 28 proc., manančių, kad gerės jų namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 19 iki 18 proc.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., palyginti su nuomone išsakyta prieš mėnesį, beveik nepasikeitė. Gyventojų, manančių, kad padėtis pagerėjo, yra beveik du su pusę karto mažiau, nei manančių, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo.

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėn., 36 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, kas dešimtas gyventojas teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.

Rugsėjo mėn., 27 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėn. padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, kas penktas gyventojas (20 proc.) – ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėn. (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 26 ir 19 proc.).

Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/indicators-statistics/economic-databases/business-and-consumer-surveys_en.

Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Spalio mėn. vartotojų nuomonių tyrimo rezultatus skelbsime 2017 m. spalio 27 d.

Kontaktinė informacija:
Vida Stoškutė
Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4952
El. p. vida.stoskute@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta

PER MĖNESĮ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ APYVARTA PADIDĖJO 0,7 PROC.

Mažmeninės prekybos¹ įmonių apyvarta (be PVM) 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 915,7 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,7 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 3,6 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis išliko tokia pati, ne maisto prekėmis prekiaujančių – sumažėjo 0,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – padidėjo 3,6 proc.

2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo 2,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 2,7 proc.). Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis išliko tokia pati, ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 3,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 5,9 proc.

1 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) indeksai
Palyginamosiomis kainomis, 2010 m. mėnesio vidurkis – 100

2 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką
Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

 

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 58,7 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.). Palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, šios veiklos įmonių apyvarta sumažėjo 2,2 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 2,4 proc.).

3 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos (be PVM) indeksai
Palyginamosiomis kainomis, 2010 m. mėnesio vidurkis – 100

4 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

Apyvartos (be PVM) pokyčiai

Palyginamosiomis kainomis, procentais

Ekonominės veiklos rūšys (EVRK 2 red.)	2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su				2017 m. sausio–rugpjūčio mėn.
	2017 m. liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką	2017 m. liepos mėn.	2016 m. rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką	2016 m. rugpjūčio mėn.	2016 m. sausio–rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką	2016 m. sausio–rugpjūčio mėn.
47 skyrius. Mažmeninė prekyba1	0,7	3,6	2,6	2,7	5,2	5,3
Mažmeninė prekyba, neįskaitant automobilių degalų	–0,2	2,3	1,6	1,8	3,5	3,4
Maisto prekės, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai	0,0	–0,4	0,0	0,3	0,6	0,1
Nespecializuotose parduotuvėse	0,0	–0,4	–0,1	0,3	0,5	0,1
Specializuotose parduotuvėse	0,0	2,6	3,9	3,1	2,4	2,5
Ne maisto prekės	–0,4	5,0	3,3	3,2	6,6	7,0
Specializuotose parduotuvėse
Tekstilė, drabužiai ir avalynė	–0,1	14,5	2,5	2,8	5,9	5,4
Garso ir vaizdo įranga, įrašai, metalo dirbiniai, dažai ir stiklas, elektriniai buitiniai prietaisai, baldai ir apšvietimo įranga	0,4	3,8	5,3	5,1	7,0	7,4
Informacijos ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekės, laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai bei kitos naujos prekės	–2,0	6,0	–6,5	–6,5	3,8	4,1
Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekės	–2,9	–0,4	–0,8	–0,7	1,2	1,8
Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu	1,6	1,1	17,8	16,8	25,2	26,6
Nespecializuo­tose parduotuvėse	8,5	8,5	41,9	43,6	36,8	36,0
Automobilių degalų mažmeninė prekyba	3,6	7,8	5,9	5,6	11,4	11,9
56 skyrius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla	0,1	–1,8	–2,2	–2,4	3,1	2,6

2017 m. rugsėjo mėn. mažmeninės prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos pokyčius skelbsime 2017 m. spalio 27 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
¹ Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą.

Kontaktinė informacija:
Laima Brakauskienė
Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4611
El. p. laima.brakauskiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2017 m. liepos mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc. ir buvo tokia pati kaip infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

2017 m. liepos mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 4,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė, nei apskaičiuota pagal VKI.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

Skaičiuojant pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Pagal VKI apskaičiuotas mėnesinis kainų sumažėjimas sudarė 0,3 proc.

 1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn. 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai	Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
		2017 m. liepos mėn., palyginti su		vidutinis metinis   2016–2017 m. liepos mėn. 2015–2016 m. liepos mėn.
		2017 m. birželio mėn.	2016 m. liepos mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos	1 000,0	–0,2	4,1	2,3
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai	206,2	–0,1	2,8	­­2,1
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai	83,9	0,5	11,9	7,7
Drabužiai ir avalynė	71,1	–8,1	1,5	0,0
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras	101,5	0,1	3,2	–0,8
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra	75,6	–0,2	1,5	1,2
Sveikatos priežiūra	53,9	–0,2	0,4	1,4
Transportas	155,2	2,5	5,3	2,8
Ryšiai	27,7	–0,9	0,0	–3,8
Poilsis ir kultūra	78,2	0,4	3,6	1,8
Švietimas	12,9	–0,2	2,2	2,8
Viešbučiai, kavinės ir restoranai	53,7	–0,6	7,5	6,3
Įvairios prekės ir paslaugos	80,1	–0,1	5,3	4,5

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose – ECOICOP).

Metinei ir vidutinei metinei infliacijai, mėnesinių ir kitų laikotarpių kainų pokyčiams skaičiuoti naudojami SVKI, apskaičiuoti remiantis kainų indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu, dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Kainų indeksai skelbiami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, infliacija ir kainų pokyčiai – vieno.

2 lentelė. Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases

Vartojimo prekių ir paslaugų klasės pagal ECOICOP	Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %	Įtaka, proc. punktais
2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos	9,3	43,7	+0,447
Tabako gaminiai	28,3	2,5	+0,069
Aliejus ir riebalai	10,3	2,2	+0,022
Atostogų išvykos	7,1	2,5	+0,020
Paramedicinos paslaugos	6,4	3,1	+0,020
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai	40,3	0,5	+0,019
Apgyvendinimo paslaugos	16,1	–2,9	–0,051
Farmacijos gaminiai	27,5	–1,9	–0,051
Degalai ir tepalai	66,4	–1,1	–0,069
Daržovės	16,8	–5,8	–0,088
Avalynė	18,8	–7,7	–0,138
Drabužiai	47,9	–8,9	–0,410
2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.
Alus	19,2	30,8	+0,573
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos	9,3	24,8	+0,437
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai	40,3	7,3	+0,274
Degalai ir tepalai	66,4	4,2	+0,269
Restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos	28,9	9,2	+0,254
Tabako gaminiai	28,3	8,7	+0,234
Telefonų įranga	3,2	–7,8	–0,019
Garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo   įrenginiai	9,2	–3,3	–0,031
Automobiliai	22,7	–2,2	–0,052
Elektros energija	15,1	–4,9	–0,075
Daržovės	16,8	–8,4	–0,105
Farmacijos gaminiai	27,5	–3,1	–0,120

Įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produkto kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra išlaidų šiam produktui įsigyti lyginamasis svoris bendrose vartojimo išlaidose.

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

 

Sąvokos

Infliacija – ilgalaikis bendrojo kainų lygio didėjimas, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Infliacija paprastai apskaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą ir reiškiama procentais.

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

2017 m. rugpjūčio mėn. kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI, skelbsime 2017 m. rugsėjo 11 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Dalia Skirelienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4741

El. p. dalia.skireliene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.