STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių.

Daivos Baravykienės nuotrauka

Taigi, praėjusį kartą statistine informacija apie mokymąsi Kaune tarpukariu „apvilkome“ šią pastraipą:

„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją. Švietimą jau aptarėme. Dabar skaičiais (ir ne tik) papasakosiu apie migraciją.

 

Bet pirmiausia, noriu Jus supažindinti su citata iš Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų[1] ir žemaičių“.

„Toje pačioj gadynėj[2] ta dar minavotina notis[3] nutiko Lietuvos tautoj, jog daugybė lietuviško svieto išsidangino į Ameriką, nesgi viršiau minavojau, jog didžturčiai Lietuvoj svietą vergė, kursai, vengdamas nuo tos vergybos, muko į Kuršą, kuriame kunigaikščiai didžiai išmintingai rėdės ir savo valsčiuose žmonių nei baudžiavomis, nei didžiomis donimis nesunkino; nuo to radusis tenai didžiai daugybei svieto, kunigaikštis Jokūbas[4] nupirko salą, Tobagu vadinamą, nuo ispanų karaliaus ir tenai išleido atėjūnus naujukynui[5] įkurti ir tuo pačiu prekybą praplatinti, kurį naujukyną paskui anglai išgriovė, o likusįjį svietą išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių giminės yra jau ir Amerikos svieto.“

(S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ Peterburge, 1845 m. http://antologija.lt/about_text/simonas-daukantas-budas-senoves-lietuviu-kalnenu-zemaiciu).

Taaaaip… Gadynė kito, o lietuviai vis ieškojo laimės kraštų. (Gaila Tobago…).

 

Grįžtam į tarpukario laikus. 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje randu lentelę, kurioje pateikta statistinė informacija apie emigravusiuosius 1923–1939 m.

Oho!

Apžvelgta 1926, 1927 ir 1929 metai, kai emigravusiųjų skaičius buvo gerokai didesnis (žr. lentelėje Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis). Taip pat nustebino tai, kad ne Amerika tais metais buvo „svajonių šalis“. Lietuvos gyventojai laimės ieškojo Argentinoje, Brazilijoje ir Kanadoje. 1927 metais iš 18 tūkst. emigravusiųjų, beveik 12 tūkst. iškeliavo į Braziliją. Kodėl? Kodėl į Pietų Amerikos žemyną?

Ieškau, ieškau…

Radau!

Atsakymą radau Jungtinių Valstijų pilietybės ir imigracijos tarnybos (United States Citizenship and Immigratio Services) interneto svetainėje https://www.uscis.gov/history-and-genealogy/our-history/overview-ins-history/era-restriction.

 

Manau, kad buvo dvi pagrindinės priežastys, nulėmusios lietuvių pasirinkimą.

Pirma. Amerika, siekdama apriboti imigrantų skaičių priima Imigracijos įstatymus – 1921 m. – Emigracijos kvotos įstatymą (angl. The Emergency Quota Act) ir 1924 m. – Imigracijos įstatymą (angl. The Immigration Act), kurie nustatė imigruojančiųjų kvotas, atsižvelgiant į paskutiniojo gyventojų surašymo rezultatus, tiksliau į tai, kokią dalį sudarė tam  tikros tautybės gyventojai. Taigi, varteliai į „laimės šalį“ buvo užkelti. Na, jei neužkelti, tai labai smarkai priverti.

Antra. Tuo išmaniai pasinaudoja Pietų Amerikos šalių plantatoriai, kuriuos vargino darbo jėgos plantacijose (Brazilijoje – fazendose) trūkumas.

Lietuviams (ir ne tik) siūloma: gauni nemokamą bilietą į šalį, darbą plantacijoje, vėliau nebrangiai nusiperki žemės. Norintys pasinaudoti šiuo pasiūlymu dar Lietuvoje turėjo pasirašyti sutartį, kurioje įsipareigojo ne tik atidirbti bilieto vertę, bet ir dar kurį laiką dirbti plantacijoje. Na, koks lietuvis nenorėtų nebrangiai įsigyti žemės?

A? Išminčiai, kad juos kur…

Todėl jie ir plantatoriai. Todėl lietuviai ten emigruoti nustojo ir todėl šiose šalyse gyvena beveik vien tarpukario imigrantų palikuonys.

Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis

	Amerikos J. Valst.	Argentina	Brazilija	Kanada	Urugvajus	P.Afrika	Palestina	Kitos šalys	Iš viso
1923	1845	112	33	112	33	16	–	542	2693
1924	861	499	24	195	141	38	476	817	3051
1925	778	689	22	112	85	72	377	734	2869
1926	1090	1353	5669	969	229	106	202	746	10364
1927	1429	1995	11702	1040	571	409	56	884	18086
1928	751	2151	1199	2165	709	970	39	507	8491
1929	967	6095	4536	1335	1394	1238	146	288	15999
1930	683	2280	836	869	763	791	85	121	6428
1931	320	189	41	83	206	460	118	339	1756
1932	151	74	66	80	73	291	194	72	1001
1933	130	92	90	45	34	200	671	38	1300
1934	181	130	137	54	59	267	646	47	1521
1935	185	199	165	22	45	256	943	96	1911
1936	138	270	370	70	55	262	501	41	1707
1937	288	298	40	39	58	155	50	51	979
1938	273	185	24	39	4	110	101	75	811
1939	228	47	16	95	2	103	66	47	604

Lietuvos statistikos metraštis 1939 m.

 

 

Daugiau informacijos, kokios tautybės Lietuvos gyventojai, kokias šalis rinkosi – 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje.

 

MM

 

---

[1] Aukštaičių

[2] 1688 m.

[3] Atsitikimas, įvykis

[4] Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (vok. Jakob von Kettler)

[5] Kolonijai

VERSLO TENDENCIJŲ TYRIMO REZULTATAI IR EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS

2019 m. gruodžio mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais

 

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 3, vartotojų* – 2, pramonės ir statybos – 1 procentiniu punktu.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2018 m. gruodžiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, statybos – 4, pramonės – 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, prekybos – 1 procentiniu punktu.

 

Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys

Procentais

* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

 

 

 

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

Pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis gaminamos produkcijos paklausos vertinimas: dauguma (72 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, 27 proc. teigė, kad ji per maža (prieš mėnesį – atitinkamai 74 ir 24 proc., prieš metus – atitinkamai 75 ir 22 proc.).

Be to, 2019 m. gruodį, palyginti tiek su praėjusiu mėnesiu, tiek su praeitų metų gruodžiu, sumažėjo ir produkcijos gamyba: 25 proc. respondentų atsakė, kad produkcijos gamyba sumažėjo, 22 proc. – kad padidėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 20 ir 30 proc., prieš metus – atitinkamai 12 ir 31 proc.).

Gruodį produkcijos gamybos prognozė buvo šiek tiek optimistiškesnė nei lapkritį: per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 21 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažinti – 19 proc. Tačiau gaminių eksporto prognozė blogesnė: 14 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 18 proc. – mažėjimą.

Dauguma (83 proc.) apklaustų įmonių vadovų, darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų. Kainų didėjimą prognozavo 13 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažėjimą – 7 proc.

Pagrindiniai veiksniai, ribojantys gamybą, buvo nepakankama paklausa (41 proc.) ir darbuotojų trūkumas (14 proc.). 37 proc. respondentų atsakė, kad jų gamybos niekas neriboja.

 

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis statybos darbų paklausos vertinimas: gruodį 61 proc. įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 38 proc. – kaip per mažą (prieš mėnesį – atitinkamai 63 ir 36 proc., prieš metus – atitinkamai 69 ir 31 proc.).

Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu ir su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 18 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, tiek pat nurodė, kad sumažėjo (lapkritį – atitinkamai 24 ir 16 proc., prieš metus – atitinkamai 18 ir 14 proc.).

Gruodį, panašiai kaip lapkritį, dauguma (59 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų, o 32 proc. manė, kad darbuotojų skaičių mažins. Statybos darbų užsakymų prognozė blogesnė nei lapkritį: mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 33 proc. apklaustų įmonių vadovų, 11 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (lapkritį – atitinkamai 24 ir 11 proc.). Šiems pokyčiams įtakos turėjo sezoniškumas. Dauguma (75 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 17 proc. – kad didės.

Pasak įmonių vadovų, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai buvo nepakankama paklausa (29 proc.), nepalankios oro sąlygos (23 proc.) bei darbuotojų trūkumas (28 proc.). 29 proc. įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.

 

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

 Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, verslo tendencijos prekyboje mažai keitėsi.

Tačiau 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė prekybos verslo padėties prognozė: 15 proc. įmonių vadovų tikėjosi, kad per artimiausius mėnesius jų verslo padėtis gerės, 6 proc. prognozavo, kad blogės (lapkritį – atitinkamai 22 ir 4 proc.). Blogesnė ir prekių įsigijimo prognozė: kad įsigys daugiau prekių teigė 17 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 16 proc. (lapkritį – atitinkamai 28 ir 8 proc.).

Dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 14 proc. – numatė priimti naujų. 89 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 9 proc. – kad didės.

Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklą labiausiai ribojo konkurencija (nurodė 70 proc. vadovų), nepakankama paklausa (35 proc.), netobuli įstatymai (25 proc.), darbuotojų trūkumas (20 proc.). 13 proc. įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.

 

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 7 procentiniais punktais, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 5 procentiniais punktais, tačiau palyginti su kitais sektoriais, jis išlieka didžiausias.

Tiek per mėnesį (nuo 40 iki 36 proc.), tiek per metus (nuo 44 iki 36 proc.) sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad jų įmonės teikiamų paslaugų paklausa padidėjo.

Blogesnė ir teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiems 3 mėn.: gruodį 25 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 11 proc. – mažėjimą (lapkritį – atitinkamai 41 ir 8 proc.). Daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 25 proc. – planavo priimti naujų. 83 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 14 proc. – kad didės.

Įmonių vadovų teigimu, paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai ribojo nepakankama paklausa (nurodė 30 proc. vadovų) ir darbo jėgos stoka (17 proc.). Tačiau net 44 proc. apklaustųjų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.

 

 

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

2020 m. sausio mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatus ir ekonominių vertinimų rodiklį skelbsime 2020 m. sausio mėn. 31 d.

 

Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai pagal suderintą ES programą sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 proc.).

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Jurgita Lavrovienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4932

El. p. jurgita.lavroviene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

GAMINTOJŲ PARDUOTOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINŲ POKYČIAI

• Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2019 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – tiek pat. Bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo chemikalų ir chemijos produktų kainų sumažėjimas bei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių kainų padidėjimas.
• Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,1 proc. Labiausiai – 3,7 proc. – pabrango odos ir odos dirbiniai. Daugiausia – 2,7– atpigo žalios naftos gavyba. Maisto produktai pabrango 0,4 proc., iš maisto produktų ypač pabrango paruošti valgiai ir patiekalai – 6,6 proc., valgomieji ledai – 5,5 proc., duona ir švieži konditerijos kepiniai – 2,8 proc., tačiau atpigo perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės – 8,7 proc., perdirbta kava ir arbata – 7,6, džiūvėsiai ir sausainiai, ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai ir pyragaičiai – 4,8, užgardai ir pagardai – 4,7 proc.
• Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,6 proc.
• Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 1 proc., ne euro zonos rinkoje – 0,8 proc.

 

1 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

Procentai

* 2019 m. lapkričio mėn. – išankstiniai duomenys.

** 2019 m. spalio mėn. – patikslinti duomenys.

 

 

• Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,4 proc.
• Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 1,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,5 proc.
• NeLietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 2,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,2 proc.
• Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 0,4 proc., neeuro zonos rinkoje – 4,1 proc.

 

2 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per metus

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu

Procentai

* 2019 m. lapkričio mėn. – išankstiniai duomenys.

 

 

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2019 m. lapkričio mėn.

Procentais

Ekonominės veiklos rūšys	Pramonės produkcijos lyginamieji svoriai	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–) 2019 m. lapkričio mėn., palyginti su
		2019 m. spalio mėn.	2018 m.
			gruodžio mėn.	lapkričio mėn.
Visa parduota pramonės produkcija	100,0	–0,4	0,5	–2,0
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	1,0	–0,8	4,4	–0,6
Apdirbamoji gamyba	90,5	–0,5	1,2	–1,4
Rafinuotų naftos produktų gamyba	19,4	–0,5	11,2	–0,4
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	7,8	–0,2	–7,4	–8,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	0,7	0,6	–3,5	–4,5
Visa parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	80,6	–0,4	–2,1	–2,4
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	71,1	–0,4	–1,5	–1,7
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,2	–0,3	–1,4
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	1,5	–1,2	6,4	1,3
Apdirbamoji gamyba	78,3	0,3	1,4	0,5
Rafinuotų naftos produktų gamyba	13,3	2,2	6,0	–1,5
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	18,9	–0,2	–7,4	–8,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	1,3	0,8	–6,2	–7,4
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	86,7	–0,1	–1,2	–1,5
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	65,0	–0,1	0,5	0,8
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	–0,9	1,1	–2,5
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	0,5	0,2	0,5	–4,3
Apdirbamoji gamyba	99,1	–0,9	1,1	–2,5
Rafinuotų naftos produktų gamyba	23,7	–1,5	13,2	–0,1
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	–	–	–	–
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	0,4	0,2	3,4	3,4
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	76,3	–0,6	–2,7	–3,2
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	75,4	–0,6	–2,8	–3,2
Euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	–1,0	2,8	0,4
Ne euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	–0,8	0,0	–4,1

– tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo.

 

 

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiui turėjusias ekonominės veiklos rūšis pateikiama lentelėje Įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams per mėnesį (XLSX).

 

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčius 2019 m. gruodžio mėn. skelbsime 2020 m. sausio 10 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Regina Burneikienė

Kainų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5) 236 4732

El. p. regina.burneikiene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

• Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. lapkritį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,2 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

• 2019 m. lapkritį pagal SVKI apskaičiuota metinė (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) infliacija, kaip ir apskaičiuotoji pagal VKI, sudarė 1,7 proc.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

 

• Skaičiuojant pagal SVKI, 2019 m. lapkritį, palyginti su spaliu, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis artimas nuliui. Toks pat kainų pokytis apskaičiuotas ir pagal VKI.

 

1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2019 m. lapkričio mėn. 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai	Vartojimo išlaidų lyginamosios dalys bendrose vartojimo išlaidose, ‰	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
		2019 m. lapkričio mėn., palyginti su		vidutinis metinis   2018–2019 m. lapkričio mėn. 2017–2018 m. lapkričio mėn.
		2019 m. spalio mėn.	2018 m. lapkričio mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos	1 000,0	0,0	1,7	2,2
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai	197,9	0,0	4,7	3,1
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai	73,4	–0,1	3,1	3,6
Drabužiai ir avalynė	67,9	–0,8	–0,1	–1,3
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras	111,4	1,3	–3,1	2,3
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra	72,0	0,4	1,6	1,7
Sveikatos priežiūra	59,4	0,3	4,7	4,5
Transportas	154,7	0,0	–1,3	0,3
Ryšiai	28,0	0,3	–0,8	–1,5
Poilsis ir kultūra	84,0	–0,8	2,3	2,0
Švietimas	13,3	0,2	6,3	3,5
Viešbučiai, kavinės ir restoranai	61,9	–0,7	5,1	5,0
Įvairios prekės ir paslaugos	76,1	–0,3	2,7	3,0

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose – ECOICOP).

 

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram vartotojų kainų pokyčiui pateikiama lentelėje:

Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases (XLSX).

 

 

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

                     

 

Kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI 2019 m. gruodį, skelbsime 2020 m. sausio 10 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

Kontaktinė informacija:

 

Alina Sutuginienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4751

El. p. alina.sutuginiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

UŽSIENIO PREKYBA PREKĖMIS 2019 M. SPALIO MĖN.

• 2019 m. spalį prekių eksportuota už 2,75 mlrd. EUR, importuota – už 2,85 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,6 EUR. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,1 mlrd. EUR.
• Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) eksportas padidėjo 7,5 proc., importas – 7,9 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (7,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (21,1 proc.), javų (48,9 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (16,4 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (17,7 proc.), žalios naftos (22,1 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 6,7 proc., importas– 8,4 Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,2 proc., be mineralinių produktų – 3,7 proc.
• Per metus (2019 m. spalį, palyginti su 2018 m. spaliu) eksportas padidėjo 1,3 proc., importas sumažėjo 5,2  Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs javų (2 kartus), antžeminio transporto priemonių (27,1 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs žalios naftos (23,5 proc.), organinių chemijos produktų (35,7 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 4,9 proc., importas sumažėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,2 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 2,3 proc.
• 2019 m. sausio–spalio mėn., palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 5,8 proc., importas – 4 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs antžeminio transporto priemonių (24,6 proc.), javų (72,3 proc.), baldų (7,5) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs farmacijos produktų (19,6 proc.), antžeminio transporto priemonių (5,4 proc.), trąšų (27,2 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,3 proc., importas – 4,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,9 proc., be mineralinių produktų – 6,5 proc.
• 2019 m. sausio–spalio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,6 proc.), Latviją (9,6 proc.), Lenkiją (8 proc.) ir Vokietiją (7,6 proc.), o importavo iš Rusijos (16,3 proc.), Lenkijos (11,8 proc.), Vokietijos (11,5 proc.), Latvijos (7 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (8,7 proc.), Latviją (7,8 proc.), Švediją (6,6 proc.) ir Jungtines Valstijas (5,5 proc.).
• 2019 m sausio–spalio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 13,7 ir 20,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (14,6 ir 16,8 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,2 ir 12,2 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (18,2 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (8,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,3 proc.).

 

1 lentelė. Užsienio prekybos prekėmis balansas

Mln. eurų

	Eksportas		Importas	Balansas
	Iš viso	Lietuviškos kilmės prekių eksportas
2018 m. sausis–spalis	23 371,2	14 369,3	25 690,9	–2 319,8
I ketvirtis	6 528,0	4 005,9	7 228,6	–700,6
II ketvirtis	6 883,3	4 174,6	7 652,0	–768,6
III ketvirtis	7 243,8	4 499,9	7 804,9	–561,0
spalis	2 716,0	1 688,9	3 005,5	–289,4
IV ketvirtis	7 615,9	4 604,9	8 257,2	–641,3
2018 m.	28 271,0	17 285,3	30 942,6	–2 671,6
2019 m. sausis–spalis	24 725,8	14 931,3	26 730,9	–2 005,1
sausis	2 287,7	1 463,8	2 382,2	–94,5
vasaris	2 260,6	1 357,9	2 520,1	–259,5
kovas	2 550,6	1 500,3	2 695,1	–144,4
I ketvirtis	7 098,9	4 322,0	7 597,4	–498,5
balandis	2 426,2	1 483,9	2 669,8	–243,5
gegužė	2 496,4	1 537,8	2 968,7	–472,3
birželis	2 409,2	1 463,9	2 499,7	–90,5
II ketvirtis	7 331,9	4 485,7	8 138,1	–806,3
liepa	2 470,8	1 446,3	2 861,2	–390,4
rugpjūtis1	2 513,2	1 522,9	2 645,1	–131,9
rugsėjis1	2 559,3	1 552,7	2 640,6	–81,3
III ketvirtis1	7 543,3	4 521,8	8 146,9	–603,5
spalis	2 751,7	1 601,8	2 848,5	–96,8

¹ Patikslinti duomenys.

 

2 lentelė. Užsienio prekybos prekėmis struktūra ir pokyčiai pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2019 m. sausio–spalio mėn.

Makroekonomikos kategorijos	Eksportas			Importas
	Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %	Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso	24 725,8	100,0	5,8	26 730,9	100,0	4,0
Investicinės prekės	2 929,4	11,8	0,1	4 095,1	15,3	–3,0
Tarpinio vartojimo prekės	13 144,5	53,2	8,5	15 235,6	57,0	3,8
Vartojimo prekės	7 004,7	28,3	3,1	6 120,5	22,9	5,7
Benzinas	1 022,2	4,1	–8,7	46,7	0,2	–23,0
Lengvieji automobiliai	494,6	2,0	76,4	1 176,1	4,4	29,2
Kita	130,4	0,5	–3,4	56,9	0,2	2 k.

 

3 lentelė. Užsienio prekybos prekėmis struktūra ir pokyčiai pagal pagrindines šalis partneres² 2019 m. sausio–spalio mėn.

	Eksportas					Importas
	Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Lietu­viškos kilmės prekių dalis, %	Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso	24 725,8	100,0	60,4	5,8	Iš viso	26 730,9	100,0	4,0
ES 28	14 669,1	59,3	69,0	5,9	ES 28	18 123,9	67,8	2,5
Euro zona	9 291,0	37,6	65,9	6,9	Euro zona	12 062,3	45,1	2,3
Rusija	3 357,8	13,6	8,0	5,1	Rusija	4 349,6	16,3	19,9
Latvija	2 370,2	9,6	49,3	1,2	Lenkija	3 152,3	11,8	5,8
Lenkija	1 976,5	8,0	66,0	3,5	Vokietija	3 069,7	11,5	–1,5
Vokietija	1 887,0	7,6	75,0	8,4	Latvija	1 874,0	7,0	3,0
Estija	1 221,5	4,9	51,6	4,8	Nyderlandai	1 396,1	5,2	10,5
Švedija	1 135,4	4,6	87,1	0,3	Italija	1 245,4	4,7	0,1
Jungtinė Karalystė	975,1	3,9	81,4	9,4	Švedija	1 018,7	3,8	6,5
Baltarusija	934,9	3,8	13,8	6,8	Estija	908,0	3,4	14,3
Nyderlandai	929,0	3,8	76,1	15,3	Prancūzija	846,4	3,2	–1,6
Jungtinės Valstijos	887,6	3,6	93,1	–28,7	Kinija	794,0	3,0	10,5
Ukraina	865,8	3,5	71,9	23,2	Belgija	698,9	2,6	–15,0
Norvegija	683,6	2,8	88,6	3,3	Suomija	679,0	2,5	7,4
Prancūzija	621,6	2,5	76,6	8,1	Baltarusija	661,5	2,5	4,4
Danija	610,4	2,5	79,3	2,7	Jungtinė Karalystė	657,2	2,5	–8,5
Italija	550,9	2,2	80,6	7,4	Čekija	491,7	1,8	6,0
Kitos šalys	5 718,5	23,1	71,1	–	Kitos šalys	4 888,4	18,2	–

²Šalis partnerė eksporto atveju yra šalis gavėja, importo atveju, prekiaujant su ES valstybėmis – šalis siuntėja, prekiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis – prekės kilmės šalis.

 

4 lentelė. Eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2019 m. sausio–spalio mėn.

KN skyriai, skirsniai		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Lietuviškos kilmės prekių dalis, %	Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
	Iš viso	24 725,8	100,0	60,4	5,8
XVI	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys	3 607,9	14,6	29,2	2,3
84	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys	2 015,4	8,2	19,0	4,4
V	Mineraliniai produktai	3 386,4	13,7	87,6	–2,6
27	Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai	3 343,5	13,5	87,7	–2,8
2710	Naftos produktai	2 904,4	11,7	93,5	–5,3
VI	Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija	2 757,6	11,2	44,9	11,7
31	Trąšos	721,0	2,9	81,7	18,6
XX	Įvairūs pramonės dirbiniai	2 059,0	8,3	86,0	6,3
94	Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai	1 914,0	7,7	89,9	7,5
IV	Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai	1 848,6	7,5	72,2	2,1
24	Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai	542,6	2,2	99,3	–9,7
VII	Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai	1653,7	6,7	72,3	4,5
39	Plastikai ir jų gaminiai	1 541,4	6,2	76,5	4,3
XV	Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai	1447,8	5,9	50,2	0,1
73	Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)	645,8	2,6	64,7	8,4
	Kita	7964,8	32,1	58,3	–

 

5 lentelė. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2019 m. sausio–spalio mėn.

KN skyriai, skirsniai		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
	Iš viso	14 931,3	100,0	3,9
V	Mineraliniai produktai	2 965,1	19,9	–5,3
27	Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai	2 932,1	19,6	–5,4
2710	Naftos produktai	2 714,9	18,2	–6,5
XX	Įvairūs pramonės dirbiniai	1 770,7	11,9	8,9
94	Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai	1 720,9	11,5	9,2
IV	Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai	1 335,0	8,9	1,9
24	Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai	538,7	3,6	–8,6
VI	Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija	1 239,3	8,3	12,0
31	Trąšos	589,3	3,9	16,1
VII	Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai	1 195,8	8,0	3,5
39	Plastikai ir jų gaminiai	1 178,5	7,9	3,4
XVI	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys	1 052,4	7,0	4,8
85	Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai	669,7	4,5	2,7
	Kita	5 373,0	36,0	–

 

6 lentelė. Importas pagal pagrindines prekių grupes 2019 m. sausio–spalio mėn.

KN skyriai, skirsniai		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
	Iš viso	26 730,9	100,0	4,0
V	Mineraliniai produktai	5 378,9	20,1	1,1
27	Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai	5 151,7	19,3	0,9
2709	Žalia nafta	3 638,4	13,6	2,9
XVI	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys	4 481,8	16,8	0,9
84	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys	2 584,3	9,7	1,0
VI	Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija	3 250,1	12,2	9,4
30	Farmacijos produktai	1 003,9	3,8	19,6
XVII	Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga	2 810,1	10,5	8,4
87	Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys	2 650,4	9,9	5,4
XV	Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai	1 793,5	6,7	1,5
72	Geležis ir plienas (juodieji metalai)	600,3	2,2	–4,8
VII	Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai	1 434,0	5,4	3,3
39	Plastikai ir jų gaminiai	1 184,8	4,4	2,4
IV	Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai	1 402,8	5,2	7,0
22	Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas	389,1	1,5	7,9
	Kita	6 179,7	23,1	–

Eksporto ir importo dinamika 2015–2019 m.

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=fccaf4fe-3c5e-4869-80c5-866990764af3#/

 

7 lentelė. Eksporto ir importo apimtis ir pokyčiai

Laikotarpis	Eksportas		Lietuviškos kilmės prekių eksportas			Importas		Balansas
	vertė, mln. EUR	pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., %	vertė, mln. EUR	pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., %	dalis bendrame eksporte, %	vertė, mln. EUR	pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., %	mln. EUR
2018-10	2 716,0	18,4	1 688,9	16,0	62,2	3 005,5	17,5	−289,4
2018-11	2 627,6	−3,3	1 589,2	−5,9	60,5	2 780,1	−7,5	−152,5
2018-12	2 272,2	−13,5	1 326,8	−16,5	58,4	2 471,5	−11,1	−199,3
2019-01	2 287,7	0,7	1 463,8	10,3	64,0	2 382,2	−3,6	−94,5
2019-02	2 260,6	−1,2	1 357,9	−7,2	60,1	2 520,1	5,8	−259,5
2019-03	2 550,6	12,8	1 500,3	10,5	58,8	2 695,1	6,9	−144,4
2019-04	2 426,2	−4,9	1 483,9	−1,1	61,2	2 669,8	−0,9	−243,5
2019-05	2 496,4	2,9	1 537,8	3,6	61,6	2 968,7	11,2	−472,3
2019-06	2 409,2	−3,5	1 463,9	−4,8	60,8	2 499,7	−15,8	−90,5
2019-07	2 470,8	2,6	1 446,3	−1,2	58,5	2 861,2	14,5	−390,4
2019-08	2 513,2	1,7	1 522,9	5,3	60,6	2 645,1	−7,6	−131,9
2019-09	2 559,3	1,8	1 552,7	2,0	60,7	2 640,6	−0,2	−81,3
2019-10	2 751,7	7,5	1 601,8	3,2	58,2	2 848,5	7,9	−96,8

Pastaba. Kai kuriose lentelėse dėl apvalinimo eilučių ar stulpelių suma gali nesutapti su duomenimis skiltyje „Iš viso“.

 

 

2019 m. lapkričio mėn. užsienio prekybos statistinę informaciją skelbsime 2020 m. sausio 9 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Irina Plačienė

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4959

El. p. irina.placiene@stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

PRAMONĖS POKYČIAI

• 2019 m. rugsėjo mėn. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,96 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su rugpjūčio mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,4 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,1 proc.).
• Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 67,8 proc. (nepašalinus – 2,4 k.), pagrindinių metalų gamybos produkcija – 20,9 proc. (nepašalinus – 28 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 8,1 proc. (nepašalinus – 9,4 proc.), pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba – 7,2 proc. (nepašalinus – 16,8 proc.), popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos produkcija – 6 proc. (nepašalinus – 5,2 proc.).

 

Pramonės produkcijos pokyčiai

Palyginamosiomis kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys	2019 m. rugsėjo mėn., palyginti su				2019 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su
	2019 m. rugpjūčio mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką	2019 m. rugpjūčio mėn.	2018 m. rugsėjo mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką	2018 m. rugsėjo mėn.	2018 m. sausio–rugsėjo mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką	2018 m. sausio–rugsėjo mėn.
Pramonė (B–E)	2,4	4,1	7,8	8,6	4,8	4,6
Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C)	2,3	3,8	7,6	8,4	5,0	4,9
Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B)	7,0	10,4	–0,5	2,5	1,0	0,3
Apdirbamoji gamyba (C)	2,3	3,8	7,6	8,4	5,1	4,9
Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) (C be C19)	3,6	5,9	8,4	10,3	6,3	5,8
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D)	3,9	10,1	12,5	12,5	1,7	1,7
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas)	1,7	0,8	2,9	3,8	3,9	3,9
Pagrindinės pramonės grupės
Energetikos produktai	0,8	–1,8	5,5	3,1	0,8	1,2
Tarpinio vartojimo prekės	2,7	5,2	–0,6	1,5	5,3	5,0
Gamybos priemonės	8,2	19,0	36,4	36,9	17,7	17,3
Ilgalaikio vartojimo prekės	5,1	5,9	0,5	1,7	1,7	1,1
Trumpalaikio vartojimo prekės	4,3	–0,1	13,5	15,7	3,8	3,2

 

Pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo) indeksai

Palyginamosiomis kainomis, 2015 m. mėnesio vidurkis – 100

____________________________

Patikslinti 2019 m. rugpjūčio mėn. duomenys.

 

• 2019 m. sausio–rugsėjo mėn. visa pramonės produkcija sudarė 17,3 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

 

 

2019 m. spalio mėn. pramonės produkcijos pokyčius skelbsime 2019 m. lapkričio 22 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

Paaiškinimai

Pramonės produkcija – pramonės įmonių (B_C_D_E sekcijos pagal EVRK 2 red.) prekių pardavimo ir atliktų gamybos darbų vertė (be PVM ir akcizų).

Skaičiuojant pramonės produkcijos pokyčius naudojamas 2015 m. pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas.

 

 

Kontaktinė informacija:

Lina Kiškienė
Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4797
El. p.lina.kiskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2019 M. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

Lietuva iš 141 vertinamos šalies – 39

 

• Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagalbendrą konkurencingumo indeksą (BKI). Lietuva šiemet įvertinta 68,4 balo ir užima 39 vietą iš 141 vertinamos šalies. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuva pakilo viena pozicija. Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 sričių vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius. 2019 m. pirmoje vietoje yra Singapūras (84,8 balo), antroje – JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietą.

 

• Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai vertinama pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys.

 

• Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).

 

• Pagal institucijų veiklos sritį,apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).

 

• Pagal infrastruktūros sritį,apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).

 

• Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą,apimantį IT plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.

 

• Pagal makroekonominio stabilumo sritiesrodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.

 

• Sveikatos srities vertinimuoseLietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.

 

• Pagal įgūdžių srities vertinimus,apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, pirmoje vietoje yra Šveicarija, Lietuva – 24, Latvija – 22, Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.

 

• Pagal produkto rinkos vertinimus,apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.

 

• Pagal darbo rinkos vertinimus,apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).

 

• Pagal finansų sistemos vertinimus,apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).

 

• Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal BVP – 79 vietą.

 

• Pagal verslo dinamiškumo vertinimus,apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).

 

• Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus,apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).

 

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2019 m. – 141, 2018 m. – 140, 2017 m. – 137). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2019“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55 proc. – turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas). 2019 m. PEF indeksų skaičiavimo metodikoje atliko pakeitimus, kurie neturi įtakos rezultatų palyginamumui su 2018 m.
Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiveness Report 2019“ adresu: https://www.weforum.org/reports

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

 

Pasiteirauti:

Daina Saulienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4765

El. p. daina.sauliene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.