Darbo sąnaudų indeksas

Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos padidėjo 4,8 proc.

 

• 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,8 proc., iš jų verslo įmonėse – 2,8 proc.

 

1 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytis 2015–2019 m. ketvirčiais

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Procentai

• Pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos labiausiai augo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose – 14,8 proc., viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo – 10,2 proc., mažėjo – administracinės ir aptarnavimo veiklos – 1,7 proc., statybos – 2,8 proc., bei transporto ir saugojimo veiklos įmonėse – 8 proc.
• Darbo sąnaudų pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai, dirbtų valandų skaičiaus pasikeitimai bei kitos priežastys.

 

2 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Procentai

Ekonominės veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

B–S – pramonė, statyba ir paslaugos B–N – verslas B – kasyba ir karjerų eksploatavimas C – apdirbamoji gamyba D – elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas E – vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas F – statyba G – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas H – transportas ir saugojimas I – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

J – informacija ir ryšiai K – finansinė ir draudimo veikla L – nekilnojamojo turto operacijos M – profesinė, mokslinė ir techninė veikla N – administracinė ir aptarnavimo veikla O – viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas P – švietimas Q – žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas R – meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla S – kita aptarnavimo veikla

 

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos padidėjo 3,5 proc.

• 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant individualiąsias), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,5 proc., iš jų verslo įmonėse – 3,7 proc.
• Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, per ketvirtį darbo sąnaudos augo beveik visų veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, labiausiai – 7,4 proc. – statybos įmonėse, o mažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse – 0,2 proc., švietimo – 0,3 proc., ir kitos aptarnavimo veiklos įstaigose ir organizacijose – 2,9 proc.

 

3 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį

Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką

Procentai

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pagal ekonominės veiklos rūšis 2016–2019 m. ketvirčiais

 

2020 m. pirmojo ketvirčio darbo sąnaudų indeksas bus skelbiamas 2020 m. birželio 8 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Darbo sąnaudos – visos darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus.

 

Kontaktinė informacija:

Valentina Vincelovič

Darbo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4684

El. p. valentina.vincelovic@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

VARTOJIMO PREKIŲ IR PASLAUGŲ KAINŲ POKYČIAI

• 2020 vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, avalynės, kietojo kuro kainų sumažėjimas bei daržovių, vaisių, atostogų išvykų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių kainų padidėjimas.
• Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., o paslaugų – padidėjo 0,6 proc.
• Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., rinkos – sumažėjo 0,1 proc.

 

1 pav. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

• 2020 m. vasarį, palyginti su sausiu, dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 2,5 proc. Avalynė atpigo 6,7 proc., drabužiai – 0,6 proc., aprangos gaminiai – 5,5 proc.
• Transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1 proc. Pokytį nulėmė degalų ir tepalų (2,9 proc.) kainų sumažėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų (3,2 proc.), asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto kainų padidėjimas (0,6 proc.).
• Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,3 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo ilgavaisių agurkų, avokadų, gūžinių salotų, morkų, bet sumažėjo apelsinų, greipfrutų, burokėlių, baltagūžių kopūstų kainos.
• Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 0,9 proc.) nulėmė atostogų išvykų (2,7 proc.), produktų gyvūnams augintiniams (3,3 proc.) bei gėlių (2,5 proc.) kainų padidėjimas.

 

1 lentelė. Didžiausi vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per mėnesį

2020 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn.

Procentais

Prekių ir paslaugų pavadinimas	Kainų padidėjimas, proc.	Prekių ir paslaugų pavadinimas	Kainų sumažėjimas (–), proc.
Švieži vaisiai ir daržovės
Ilgavaisiai agurkai	34,8	Apelsinai	–10,9
Avokadai	24,7	Greipfrutai	–6,6
Gūžinės salotos	10,5	Burokėliai	–5,5
Morkos	8,9	Baltagūžiai kopūstai	–3,1
Bananai	7,5	Svogūnai	–2,5
Vynuogės	7,0	Pomidorai	–2,3
Saldžiosios paprikos	7,0	Bulvės	–1,1
Kininiai kopūstai	6,8
Česnakai	4,1
Mandarinai	3,9
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
Alyvuogių aliejus	5,4	Saulėgrąžų aliejus	–6,2
Traškučiai	5,2	Šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės	–5,0
Valgomieji gyvuliniai riebalai	4,9	Miltai	–4,3
Sūdytos žuvys	2,3	Arbata	–4,0
Ryžiai	2,3	Šviežia ir atšaldyta žuvis	–3,8
Varškė	1,8	Uogienės, marmeladai ir medus	–2,5
Džiovinti vaisiai	1,7	Mineraliniai arba šaltinio vandenys	–1,6
Grietinė	1,6	Kava	–1,5
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai
Spirituoti gėrimai	0,7
Vynas ir vyno produkcija	0,3
Ne maisto prekės
Apšvietimo įranga	3,4	Avalynė	–6,7
Produktai gyvūnams augintiniams	3,3	Kiti aprangos gaminiai	–5,5
Namų ūkio valymo ir priežiūros priemonės	2,7	Kitos asmens priežiūros prekės	–2,2
Gėlės	2,5	Kilimai ir kilimėliai	–2,1
Dviračiai	1,9	Fotografijos ir kinematografijos įrenginiai	–2,0
Asmens higienos reikmenys	1,7	Knygos	–1,4
Žaislai, žaidimai ir mėgstami dalykai	1,7	Drabužiai	–0,6
Energetinės prekės
		Skystasis kuras	–11,2
		Suskystintos automobilinės dujos	–8,0
		Dyzeliniai degalai	–2,8
		Kietasis kuras	–2,1
		Benzinas	–1,9
		Suskystintos dujos maistui gaminti	–1,4
		Šilumos energija	–0,2
Paslaugos
Nuotekų rinkimo	4,1
Keleivių vežimo oro transportu	3,2
Atostogų išvykų	2,7
Viešbučių	2,2
Buitinių prietaisų taisymo	1,4
Asmens priežiūros procedūrų	1,3
Sanatorijų	1,2
Avalynės taisymo	0,9

 

• 2020 m. vasario metinė (2020 m. vasarį, palyginti su 2019 m. vasariu) infliacija sudarė 2,8 proc.Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, mėsos ir jos produktų, elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, tabako gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei kietojo kuro, šilumos energijos, dujų kainų sumažėjimas.
• Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 1,7 proc., paslaugų – 5,3 proc.
• Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 3,1 proc., rinkos – 2,7 proc.

 

2 pav. Metinė infliacija 2015–2020 m. vasario mėn.

• 2020 m. vasarį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,5 proc.

3 pav. Vidutinė metinė infliacija 2015–2020 m. vasario mėn.

2 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai 2020 m. vasario mėn.

Procentais

Vartojimo prekių ir paslaugų skyriai pagal COICOP 19991	Vartojimo išlaidų lyginamosios dalys bendrose vartojimo išlaidose	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–)
		2020 m. vasario mėn., palyginti su			vidutinis metinis 2019–2020 m. vasario mėn. 2018–2019 m. vasario mėn.
		2020 m. sausio mėn.	2019 m.
			gruodžio mėn.	vasario mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos	100,0	–0,1	0,4	2,8		2,5
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai	20,88	0,3	2,1	4,0		3,6
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai	8,46	0,2	0,1	2,9		3,4
Drabužiai ir avalynė	6,77	–2,5	–11,1	–0,3		–0,7
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras	11,34	0,1	2,7	–2,5		0,7
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra	5,16	1,0	1,2	2,2		1,7
Sveikatos priežiūra	7,37	–0,1	1,0	5,0		5,4
Transportas	14,73	–1,0	0,0	5,1		1,2
Ryšiai	2,98	0,2	0,3	–0,9		–1,4
Poilsis ir kultūra	7,40	0,9	0,2	2,9		2,8
Švietimas	1,81	0,5	1,3	7,8		4,4
Viešbučiai, kavinės ir restoranai	6,00	0,4	1,0	6,2		6,1
Įvairios prekės ir paslaugos	7,10	0,1	2,0	1,9		2,4
Vartojimo prekės	69,62	–0,3	0,1	1,7		1,6
Vartojimo paslaugos	30,38	0,6	1,1	5,3		4,7

^[1] Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose – COICOP 1999).

 

Įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram vartotojų kainų pokyčiui pateikiama lentelėse:

• Įtaka mėnesiniam vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui.
• Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal COICOP 1999¹ vartojimo prekių ir paslaugų kategorijas.

 

 

 

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2020 m. kovą skelbsime balandžio 8 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Kaip keitėsi kainos nuo bet kurio Jus dominančio laikotarpio, galite pasiskaičiuoti infliacijos skaičiuoklėje.

 

 

Paaiškinimai

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir ankstesnių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Dalia Skirelienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4741

El. p. dalia.skireliene@stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

 

BENDROJO VIDAUS PRODUKTO ANTRASIS ĮVERTIS

• 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12,7 mlrd. EUR. Palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,0 proc.
• Vertinant gamybos metodu, 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką darė apdirbamosios gamybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei kitos pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.
• Vertinant BVP išlaidų metodu, nustatyta, kad 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 1,0 proc., valdžios sektoriaus išlaidos – 0,6 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo 0,5 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas sumažėjo atitinkamai 1,4 proc. ir 0,7 proc.

 

1 pav. Bendrojo vidaus produkto realus kitimas

Anksčiau skelbtas 2019 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su trečiuoju, sudarė 1,3 proc.

 

2019 m. ketvirtojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, palyginti su atitinkamu 2018 m. ketvirčiu, sudarė 3,8 proc.

 

BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

 

2020 m. pirmojo ketvirčio BVP pirmąjį įvertį skelbsime 2020 m. balandžio 30 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Teminėse lentelėse, Rodiklių duomenų bazėje ir ketvirtinių nacionalinių sąskaitų rengimo apraše.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

 

Paaiškinimai

BVP gamybos metodu – gamintojų rezidentų sukurta bendroji pridėtinė vertė, pridėjus mokesčius gaminiams ir importui ir atėmus analogiškas subsidijas.

BVP išlaidų metodu – rezidentinių institucinių vienetų prekių ir paslaugų galutinio panaudojimo suma pridėjus prekių ir paslaugų eksportą ir atėmus prekių ir paslaugų importą.

Realusis BVP –  BVP vertė, įvertinta pašalinus kainų pasikeitimo įtaką.

 

 

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Nadežda Fursova

Metodologijos ir kokybės skyriaus patarėja

Tel. (8 5)  236 4618

El. p. nadezda.fursova@stat.gov.lt

 

Gailutė Juškienė

Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėja

Tel. (8 5)  236 4837

El. p. gailute.juskiene@stat.gov.lt

 

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta

Per sausį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,9 proc.

• Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2020 m. sausį sudarė 955 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2019 m. gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,9 proc.
• Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 3,7 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 3 proc.
• 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. sausiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,5 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 12,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių sumažėjo 0,5 proc.

 

1 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) indeksai

Palyginamosiomis kainomis, 2015 m. mėnesio vidurkis – 100

2 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

• Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2020 m. sausį sudarė 65,1 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2019 m. gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,6 proc.
• 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. sausiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 7,6 proc.

 

3 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvartos (be PVM) indeksai

Palyginamosiomis kainomis, 2015 m. mėnesio vidurkis – 100

4 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

Apyvartos (be PVM) pokyčiai

Palyginamosiomis kainomis, procentais

Ekonominės veiklos rūšys (EVRK 2 red.)	2020 m. sausio mėn., palyginti su
	2020 m. gruodžio mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką	2019 m. sausio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką
47 skyrius. Mažmeninė prekyba	0,9	5,5
Mažmeninė prekyba, neįskaitant automobilių degalų	2,1	7,4
Maisto prekės, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai	0,3	2,4
Nespecializuotose parduotuvėse	0,3	2,1
Specializuotose parduotuvėse	1,6	13,0
Ne maisto prekės	3,7	12,4
Specializuotose parduotuvėse
Tekstilė, drabužiai ir avalynė	0,5	11,7
Garso ir vaizdo įranga, įrašai, metalo dirbiniai, dažai ir stiklas, elektriniai buitiniai prietaisai, baldai ir apšvietimo įranga	5,4	13,7
Informacijos ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekės, laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai bei kitos naujos prekės	9,1	22,1
Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekės	0,5	2,5
Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu	1,6	26,2
Nespecializuotose parduotuvėse	8,9	4,9
Automobilių degalų mažmeninė prekyba	–3,0	–0,5
56 skyrius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla	0,6	7,6

 

2020 m. vasario mėn. mažmeninės prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos pokyčius skelbsime 2020 m. kovo 27 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Apyvarta – ūkio subjekto pajamos, gautos per tam tikrą laikotarpį, pardavus prekes ir (arba) suteikus paslaugas.

Mažmeninė prekyba – išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą.

 

Kontaktinė informacija:

Alina Ramaškevičienė

Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4994

El. p. alina.ramaskeviciene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

VERSLO TENDENCIJŲ TYRIMO REZULTATAI IR EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS

2020 m. vasario mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2020 m. vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 8 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8, pramonės, paslaugų sektoriaus ir prekybos – 3, vartotojų* – 1 procentiniu punktu.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2019 m. vasariu, padidėjo 3 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 6, prekybos – 5, pramonės – 3 procentiniais punktais. Vartotojų ir statybos pasitikėjimo rodikliai sumažėjo 1 procentiniu punktu.

 

Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys

Procentais

* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

   

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad 2020 m. vasarį, palyginti su sausiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistinė produkcijos gamybos prognozė.

Įmonių, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėn., dalis padidėjo nuo 30 iki 32 proc., o prognozuojančių mažėjimą – sumažėjo nuo 12 iki 7 proc. Geresnė ir gaminių eksporto prognozė: 30 proc. įmonių prognozavo eksporto augimą, 11 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 23 ir 14 proc.). Dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, o prognozuojančių didinti dalis padidėjo nuo 12 iki 15 proc.

Pramonės produkcijos gamyba ir gaminamos produkcijos paklausa vasarį sumažėjo: 28 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėnesius sumažėjo, 20 proc. – kad padidėjo. Gaminamos produkcijos paklausos sumažėjimą nurodė 28 proc. apklaustų įmonių vadovų, 18 proc. – padidėjimą.

 

Statybos pasitikėjimo rodiklis

 Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2020 m. vasarį, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, verslo tendencijos statybų sektoriuje mažai keitėsi, tačiau, palyginti su sausiu, statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.

Vasarį 59 proc. apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, tačiau prognozuojančių jį didinti dalis padidėjo nuo 13 iki 25 proc. Geresnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 23 proc. apklaustų įmonių vadovų, 14 proc. – prognozavo, kad užsakymų mažės (prieš mėnesį – atitinkamai 15 ir 21 proc.). Šiems pokyčiams įtakos turėjo sezoniškumas. Dauguma (68 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 27 proc. – kad didės.

Vasarį statybos darbų paklausą dauguma (64 proc.) įmonių vadovų vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 32 iki 36 proc. padaugėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad statybos darbų paklausa nepakankama.

Statybos darbų apimties tendencijos pablogėjo: 32 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų sumažėjo, 12 proc. – nurodė, kad padaugėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 28 ir 17 proc.).

 

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

 Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2020 m. vasarį, palyginti su sausiu, verslo tendencijos prekyboje pagerėjo. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė įmonių verslo padėties prognozė.

Vasarį daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 14 iki 19 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji pagerės. Geresnė ir prekių įsigijimo prognozė: kad įsigys daugiau prekių teigė 25 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 8 proc. (prieš mėnesį – atitinkamai 11 ir 17 proc.).

Daugiau nei trys ketvirtadaliai (79 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 18 proc. – numatė priimti naujų. 89 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 10 proc. – kad didės.

Pasak daugumos (79 proc.) įmonių vadovų, jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 16 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 5 proc. – kad pablogėjo.

 

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad pasitikėjimo rodiklis 2020 m. vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė: respondentų, teigiančių, kad teikiamų paslaugų paklausa per ateinančius 3 mėnesius didės, dalis padidėjo nuo 23 iki 30 proc., o kad ji mažės – sumažėjo nuo 15 iki 8 proc.

Vasarį dauguma (70 proc.) įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 27 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 3 proc. – kad pablogėjo. Teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimus vasarį įmonių vadovai panašiai vertino kaip ir sausį: 39 proc. respondentų nurodė, kad paklausa padidėjo, 11 proc. – kad sumažėjo.

Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 25 proc. – planavo priimti naujų. 87 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 12 proc. – kad didės.

 

 

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

2020 m. kovo mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatus ir ekonominių vertinimų rodiklį skelbsime kovo 31 d.

 

Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai pagal suderintą ES programą sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 proc.).

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Rima Pieviškienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4644

El. p. rima.pieviskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Paslaugų statistika

• Transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių apyvarta (be PVM) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 7,2 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,1 proc. (nepašalinus – 5,6 proc.).
• Transporto ir sandėliavimo įmonių apyvarta (be PVM) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 3,4 mlrd. EUR to meto kainomis ir buvo 0,7 proc. didesnė nei praėjusį ketvirtį (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – sumažėjo 0,3 proc.).
• Daugiausia – 2,4 proc. – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo vandens transporto įmonių pajamos (nepašalinus – sumažėjo 2,7 proc.), sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų įmonių pajamos augo 2,1 proc. (nepašalinus – 6,4 proc.).

 

1 pav. Transporto ir sandėliavimo įmonių apyvartos indeksai

To meto kainomis, 2015 m. ketvirčio vidurkis – 100

• Apgyvendinimo įmonių apyvarta 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 70,1 mln. EUR to meto kainomis, arba 1,8 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – sumažėjo 38,7 proc.).

 

2 pav. Apgyvendinimo įmonių apyvartos indeksai

To meto kainomis, 2015 m. ketvirčio vidurkis – 100

• Paslaugų įmonių apyvarta (be PVM) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 3,7 mlrd. EUR to meto kainomis, arba 5,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – padidėjo 13,1 proc.).
• Daugiausia – 55,9 proc. – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo pagrindinių buveinių veiklos bei konsultacinės valdymo veiklos įmonių pajamos (nepašalinus – 88,5 proc.), administracinės veiklos, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veiklos įmonių pajamos – 23,3 proc. (nepašalinus – 32,6 proc.), informacinių paslaugų įmonių pajamos – 9,7 proc. (nepašalinus – 13,9 proc.).

 

3 pav. Paslaugų įmonių apyvartos indeksai

To meto kainomis, 2015 m. ketvirčio vidurkis – 100

2020 m. pirmojo ketvirčio statistinius transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių apyvartos rodiklius skelbsime 2020 m. gegužės 29 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Teminėse lentelėse, Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Apyvarta – ūkio subjekto pajamos, gautos per tam tikrą laikotarpį, pardavus prekes ir (arba) suteikus paslaugas.

Apyvartos indeksas – santykinis apyvartos pasikeitimo per tam tikrą laiką rodiklis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Danutė Geležauskaitė

Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyrius

Tel. (8 5)  236 4655

El. p. danute.gelezauskaite@stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

STREIKAI

• 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį švietimo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įstaigų darbuotojai surengė šakos lygmens įspėjamąjį streiką. Daugiausia streikavusių įstaigų buvo Šiaulių(40), Telšių (37) ir Vilniaus (36) apskrityse.
• Įspėjamajame streike dalyvavo 6766 darbuotojai, kurie nedirbo 12 774 darbo valandas (1 861 darbo dieną).
• Daugiausia darbo dienų dėl įspėjamojo streiko nedirbta Kauno, Vilniaus ir Šiaulių miestų švietimo ir mokslo įstaigose.
• Vidutinė surengto įspėjamojo streiko trukmė – 0,28 darbo dienos.
• Streikavusieji švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojai nurodė šias įspėjamojo streiko skelbimo priežastis: nesutarimai dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo, darbuotojų darbo užmokesčio ir kt.

 

Tikrųjų ir įspėjamųjų streikų bei juose dalyvavusių darbuotojų skaičius 2015–2019 m.

• Nuo 2000 m., kai buvo pradėta rinkti streikų statistinė informacija, šalyje surengta 1 372 streikai (iš jų 739 įspėjamieji ir 633 tikrieji), juose dalyvavo 54,2 tūkst. darbuotojų (įspėjamuosiuose – 33,4 tūkst., tikruosiuose – 20,7 tūkst.).

 

Streikų statistinis tyrimas apima tik legalių streikų (rengiamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą tvarką ir atitinkančią jame pateiktą streiko sąvoką) statistinius duomenis. Neįtraukiamos akcijos, susijusios su darbo ginčais ar streikuojančių įstaigų palaikymu, piketai ir pan. Skelbiamų streikų statistinių rodiklių sąvokos atitinka šalies teisės aktų ir 1993 m. tarptautinės 15-osios darbo statistikų konferencijos dėl streikų, lokautų ir kitų darbo ginčų akcijų rezoliucijos nuostatas.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Darbuotojas, dalyvavęs streike – asmuo, dirbęs streiką surengusioje įmonėje, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su kolektyviniais darbo ginčais, ir priverstas nedirbti dėl vykusio streiko.

Darbuotojo, dalyvavusio streike, nedirbtas darbo laikas – laikas, kurį asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavęs streike, nedirbo jam pavesto darbo.

Streikas – profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas, siekiant išspręsti kolektyvinį ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą. Pagal trukmę streikas gali būti įspėjamasis, kuris trunka ne ilgiau kaip dvi valandas, ir tikrasis.

Vidutinė streiko trukmė darbo dieno­mis – skaičiuojama dalijant darbuotojų, dalyvavu­sių streike, darbo dienomis išreikštą nedirbtą darbo laiką iš darbuotojų, dalyvavusių streike, skaičiaus.

 

Kontaktinė informacija:

Violeta Fikert

Darbo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4852
El. p. violeta.fikert@stat.gov.lt
osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.