KETVIRTĄ KARTĄ SERTIFIKUOTA LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO VADYBOS SISTEMA, PATVIRTINANT JOS ATITIKTĮ ISO 9001:2015 STANDARTO REIKALAVIMAMS

Spalio 5–6 d. vyko Lietuvos statistikos departamento vadybos sistemos sertifikavimo auditas, kuris patvirtino sistemos atitiktį tarptautinio kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001:2015 reikalavimams. Auditą atliko ir atitiktį standartui įvertino tarptautiniu mastu pripažintos sertifikavimo įstaigos „Bureau Veritas Lit“ auditoriai. Audito komanda nustatė, kad Lietuvos statistikos departamentas sėkmingai įgyvendino pokyčius, susijusius su perėjimu prie sertifikavimo pagal ISO 9001:2015 versiją.

Sertifikavimo sritis – statistikos darbų (tyrimų) organizavimas, statistinės informacijos rengimas ir sklaida.

Atitiktį ISO 9001 standarto reikalavimams patvirtinantis sertifikatas Lietuvos statistikos departamentui įteikiamas jau ketvirtą kartą. Pirmą kartą institucijos vadybos sistema buvo sertifikuota 2007 m. pagal tuo metu galiojusią ISO 9001:2000 standarto versiją.

Kaipstipriosios Lietuvos statistikos departamento vadybos sritys įvardijamas pozityvus vadovybės požiūris į kokybės vadybos sistemos svarbą ir reikalingumą, įsipareigojimas kokybei; dėmesys visoms statistine informacija suinteresuotosioms šalims; mažinama administracinė našta duomenų teikėjams; aukšta personalo kompetencija; nuolatinis kokybės vadybos sistemos tobulinimas; taikytinų norminių reikalavimų identifikavimas ir jų vykdymas bei sėkmingas tarptautinis bendradarbiavimas.

Lietuvos statistikos departamentui įteiktas sertifikatas patvirtina, kad jo vadybos sistema atitinka minėto standarto nuostatas, plėtojant, rengiant ir skleidžiant statistinę informaciją pagal tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus. Tuo pačiu metu jis įrodo, kad įdiegta kokybės vadybos sistema sukuria tinkamas sąlygas nuolat gerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę, tenkinti ne tik šiandieninius vartotojų poreikius, bet ir orientuotis į jų būsimus lūkesčius, tuo pačiu didinant veiklos procesų efektyvumą ir valdant rizikas juose.

(Daugiau informacijos apie Lietuvos statistikos departamento veiklos kokybės vadybą galima rasti skyriuje Veiklos sritys –> Kokybės vadyba).

EUROPOS STATISTIKOS DIENA

Spalio 20–21 d. Budapešte vyksta antroji Europos statistikos konferencija, kurioje Europos statistikos metodologai, rengėjai ir vartotojai aptaria augantį statistinės informacijos poreikį, dalijasi gerąja patirtimi ir idėjomis rengiant ir skleidžiant oficialiąją statistiką.

2016-ųjų ruduo Lietuvos statistikos departamente gausus renginių, skirtų Europos statistikos dienos progai, Verta paminėti sėkmingo bendradarbiavimo su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojais ir studentais rezultatą – kūrybines statistikos ir dizaino dirbtuves, skirtas skatinti jaunimą naudoti statistiką mokymosi ir darbo procese. Kartu su VDU mokslininkais organizuojama konferencija, skirta gyventojų surašymų apžvalgai, naudingų patiems statistikams įžvalgų tikimasi iš apskritojo stalo diskusijos „Manipuliavimas statistika. Lengva meluoti naudojant statistiką, sunku sakyti tiesą be jos (Andrejs Dunkels)”, kurioje dalyvaus analitikai, žurnalistai, verslininkai, akademinės bendruomenės atstovai.

Daugiau apie Europos statistikos dieną – Eurostato pranešime ir specialiai sukurtoje skiltyje.

TARPTAUTINĘ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENĄ MININT

Spalio 1-oji – tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie šalies ir Europos senjorus.

LIETUVOJE PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SKAIČIUS BEVEIK LYGUS VILNIAUS GYVENTOJŲ SKAIČIUI

Pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės sudarė beveik penktadalį (19 proc.) šalies nuolatinių gyventojų. 2016 m. pradžioje šalyje gyveno 548,5 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių, iš jų aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių – 151,9 tūkst., šimtamečių ir vyresnių – 349. Pagyvenusių damų buvo dukart daugiau (66,4 proc. visų 65 metų ir vyresnių gyventojų) nei vyrų.

Stebima tendencija, kad moterys gyvena ilgiau negu vyrai: 2015 m. 65 metų amžiaus moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 19 metų, vyrų – 14 metų. Per dešimtmetį vidutinė tikėtina 65-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo vienais metais.

Senjorai didžiausią gyventojų dalį sudaro Aukštaitijoje: 2016 m. pradžioje daugiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyveno Ignalinos (26,8 proc. visų savivaldybės gyventojų), Anykščių (25,9 proc.) ir Zarasų (24,3 proc.) rajonų savivaldybėse.

 Pagyvenusių žmonių skaičius 2016 m. pradžioje

AMŽIUS – NE KLIŪTIS

2015 m. 65 metų ir vyresni 257 vyrai ir 136 moterys sukūrė šeimas, iš jų 14 vyrų ir 6 moterims tai buvo pirmoji santuoka. Tačiau, Eurostato duomenimis, 2014 m. Lietuvoje gyveno daugiausia vienišų pagyvenusių žmonių – 44,8 proc. visų 65 metų ir vyresnių žmonių (Europos Sąjungos vidurkis – 31,4 proc.).

Didėja senjorų užimtumas – 2016 m. antrąjį ketvirtį dirbo 8,2 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių ir per metus jų užimtumo lygis išaugo 1,4 procentinio punkto. Šioje srityje vyrai lenkia moteris – dirbo 11,6 proc. pagyvenusių vyriškių ir 6,5 proc. – moterų.

2015 m. 617 pagyvenusių žmonių emigravo iš Lietuvos, 225 – imigravo, iš jų 80 metų ir vyresnis buvo 161 emigrantas ir 50 imigrantų.

SENSTANTI EUROPA

Eurostato duomenimis, 2015 m. pradžioje 65 metų ir vyresni žmonės sudarė 18,9 proc. ES gyventojų. Didžiausia pagyvenusių žmonių dalis, palyginti su visais atitinkamos šalies nuolatiniais gyventojais, buvo Italijoje – 21,7 proc., mažiausia – Airijoje (13 proc.). 2015 m. pradžioje ES gyveno beveik 27 mln. 80 metų ir vyresnių žmonių, tai 7 mln. daugiau nei 2005 m. pradžioje.

2014 m. ES 80 metų amžiaus žmonių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 9,5 metų. Ilgiausiai tikėtina dar gyvens prancūzai – 11 metų, o bulgarai trumpiausiai – 7 metus. Lietuvos aštuoniasdešimtmečiai tikėtina dar gyvens 8,3 metų.

2014 m. 48,1 proc. 65 metų ir vyresnių ES gyventojų keliavo (lietuviai senjorai – 25,1 proc.). Visi ES turistai 2014 m. nakvojo daugiau nei 1,2 mlrd. nakvynių, iš kurių 20 proc. sudarė 65 metų ir vyresnių žmonių nakvynės. Lietuvos senjorų nakvynių dalis siekė 12 proc. visų ES gyventojų nakvynių. 2014 m. per vieną kelionę į užsienį jie vidutiniškai išleisdavo 232 EUR. Dažniausiai Lietuvos senjorai vyko į Angliją, Baltarusiją, Airiją, Vokietiją ir Latviją.

Kaip pateikti ir vizualizuoti duomenis? II dalis

Pirmojoje dalyje buvo aptarta, kaip planuoti statistinių duomenų pateikimą tikslinei auditorijai, jų išdėstymą lentelėse ir pristatymą tekstu. Šioje dalyje aptariamas dar vienas duomenų pateikimo būdas, kurį galima vadinti vienu įprasčiausiu – grafinis atvaizdavimas. Kokį grafiką ar diagramą pasirinkti labai priklauso nuo to, kokius duomenis norima pateikti. Dabar apstu priemonių, skirtų kurti grafikus ir diagramas, vieną jų galima rasti ir Oficialiosios statistikos portale (http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1).

Linijinis grafikas

Linijinis grafikas labiausiai tinka atvaizduoti vieno ar kelių kintamųjų pokytį per tam tikrą laikotarpį taip pat kelių kintamųjų koreliacijas. Svarbu pasirinkti nedidelį kiekį kintamųjų, nes pernelyg „apkrautas“ grafikas gali atrodyti chaotiškai ir būti nesuprantamas.

Gero ir aiškaus linijinio grafiko pavyzdys:

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

Stulpelinė diagrama

Šio tipo diagramą rinkitės norėdami atvaizduoti skirtumus tarp kelių analizės vienetų (pvz., teritorijų, amžiaus grupių ar įmonių). Taip pateiktą informaciją bus lengva suvokti, nes skirtumai pastebimi labai greitai. Stulpelinė diagrama nėra tokia tinkamas atvaizduoti rodiklio pokyčiui per tam tikrą laiko periodą, kaip linijinis grafikas.

Norint, kad informacija būtų suvokiama greičiau ir palyginama lengviau, patartina duomenis išdėlioti didėjimo arba mažėjimo tvarka, o ne abėcėlės tvarka.

Jeigu kintamieji turi daugiau, nei vieną dimensiją, galima naudoti sudėtinę stulpelinę diagramą, kurią taip pat galima sukurti naudojant Oficialiosios statistikos portale esančią priemonę.

Geros ir aiškios stulpelinės diagramos pavyzdys:

Šaltinis: Lietuvos bankas

 

Skritulinė diagrama

Skritulinės diagramos nėra taip plačiai pritaikomos kaip linijiniai grafikai ar stulpelinės diagramos, bet jos puikiai tinka norint iliustruoti proporcijas. Jeigu diagramoje bus mažiau nei šešios reikšmės, galite neabejoti, diagrama bus aiški, kitu atveju patartina rinktis stulpelinę diagramą.

Šio tipo diagramoje itin svarbios spalvos, nes būtent jos yra vienintelis skirtumas tarp atskirų jo dalių. Svarbiausia įvertinti tokias aplinkybes kaip diagramos spausdinimas nespalvotai arba jos suvokiamumas žmonėms su daltonizmu. Atminkite, kad negebėjimas skirti raudonos ir žalios spalvos yra labiausiai paplitusi daltonizmo forma. Tokiu atveju užtenka raudoną spalvą pakeisti violetine, nes pastarąją daltonikai gali atskirti.

Sudarinėjant skritulines diagramas, patartina vengti trimačio efekto, nes skaitytojui sunkiau suvokti atskirų jo dalių proporcijas. Norint, kad diagrama būtų dar aiškesnė, patartina pridėti ir atskirų dalių skaitines vertes.

Geros ir aiškios skritulinės diagramos pavyzdys:

 Informacijos šaltiniai ir mokymo priemonės, kuriuos naudoja pedagogai ekonomikos pamokų metu

Šaltinis: „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto surinkti ekonomikos mokytojų apklausos duomenys

 

Svarbu atminti, kad geras grafikas ar diagrama turi būti suprantama ir be konteksto, neperkrauta nereikalingomis detalėmis, neturi iškraipyti informacijos. nereikėtų naudoti per daug skirtingų spalvų stulpelinėse diagramose, mat jų skirtumai gali vesti prie neteisingo proporcijų interpretavimo.

Gegužės 9 dieną pažink Europą

europa

Kasmet gegužės 9-ąją švenčiama Europos diena. Visoje Europoje vyksta įvairūs renginiai. Lietuvos statistikos departamentas taip pat mini šią šventę.

Gegužės 9-ąją Lietuvos statistikos departamentas kviečia į savo biblioteką (Gedimino pr. 29) visus norinčius susipažinti su Europos statistika. Bus mokoma naudotis Eurostato svetaine, duomenų baze. Konsultantas padės Jums rasti reikiamą ES šalių statistiką, susidaryti savo statistines lenteles, jas parsisiųsti, sudaryti statistinius žemėlapius. Bibliotekoje galėsite pavartyti statistinius leidinius. Skaityti toliau

Kaip pateikti ir vizualizuoti duomenis? I dalis

guidelines-for-designing-tables

Tikriausiai ne vienam yra tekę naudoti statistiką savo ataskaitose, moksliniuose darbuose, apžvalgose. Internetas neįtikėtinai supaprastino prieigą prie įvairios statistikos, kuri gali būti naudinga atliekant žurnalistinį ar akademinį tyrimą, planuojant verslo plėtrą arba tiesiog patenkinant asmeninį smalsumą. Dažniausiai, naudojant statistinius duomenis, juos reikia pristatyti kitiems žmonėms ir didžiulė įvairovė būdų, kaip tai padaryti, gali pasirodyti klaidinanti. Tačiau dauguma atvejų viskas yra paprasta, jei laikomasi kelių pagrindinių taisyklių, kurios pateikiamos toliau. Skaityti toliau