KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2017 m. liepos mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc. ir buvo tokia pati kaip infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

2017 m. liepos mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 4,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė, nei apskaičiuota pagal VKI.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

Skaičiuojant pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Pagal VKI apskaičiuotas mėnesinis kainų sumažėjimas sudarė 0,3 proc.

 1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn. 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai	Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
		2017 m. liepos mėn., palyginti su		vidutinis metinis   2016–2017 m. liepos mėn. 2015–2016 m. liepos mėn.
		2017 m. birželio mėn.	2016 m. liepos mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos	1 000,0	–0,2	4,1	2,3
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai	206,2	–0,1	2,8	­­2,1
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai	83,9	0,5	11,9	7,7
Drabužiai ir avalynė	71,1	–8,1	1,5	0,0
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras	101,5	0,1	3,2	–0,8
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra	75,6	–0,2	1,5	1,2
Sveikatos priežiūra	53,9	–0,2	0,4	1,4
Transportas	155,2	2,5	5,3	2,8
Ryšiai	27,7	–0,9	0,0	–3,8
Poilsis ir kultūra	78,2	0,4	3,6	1,8
Švietimas	12,9	–0,2	2,2	2,8
Viešbučiai, kavinės ir restoranai	53,7	–0,6	7,5	6,3
Įvairios prekės ir paslaugos	80,1	–0,1	5,3	4,5

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose – ECOICOP).

Metinei ir vidutinei metinei infliacijai, mėnesinių ir kitų laikotarpių kainų pokyčiams skaičiuoti naudojami SVKI, apskaičiuoti remiantis kainų indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu, dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Kainų indeksai skelbiami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, infliacija ir kainų pokyčiai – vieno.

2 lentelė. Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases

Vartojimo prekių ir paslaugų klasės pagal ECOICOP	Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %	Įtaka, proc. punktais
2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos	9,3	43,7	+0,447
Tabako gaminiai	28,3	2,5	+0,069
Aliejus ir riebalai	10,3	2,2	+0,022
Atostogų išvykos	7,1	2,5	+0,020
Paramedicinos paslaugos	6,4	3,1	+0,020
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai	40,3	0,5	+0,019
Apgyvendinimo paslaugos	16,1	–2,9	–0,051
Farmacijos gaminiai	27,5	–1,9	–0,051
Degalai ir tepalai	66,4	–1,1	–0,069
Daržovės	16,8	–5,8	–0,088
Avalynė	18,8	–7,7	–0,138
Drabužiai	47,9	–8,9	–0,410
2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.
Alus	19,2	30,8	+0,573
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos	9,3	24,8	+0,437
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai	40,3	7,3	+0,274
Degalai ir tepalai	66,4	4,2	+0,269
Restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos	28,9	9,2	+0,254
Tabako gaminiai	28,3	8,7	+0,234
Telefonų įranga	3,2	–7,8	–0,019
Garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo   įrenginiai	9,2	–3,3	–0,031
Automobiliai	22,7	–2,2	–0,052
Elektros energija	15,1	–4,9	–0,075
Daržovės	16,8	–8,4	–0,105
Farmacijos gaminiai	27,5	–3,1	–0,120

Įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produkto kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra išlaidų šiam produktui įsigyti lyginamasis svoris bendrose vartojimo išlaidose.

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

 

Sąvokos

Infliacija – ilgalaikis bendrojo kainų lygio didėjimas, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Infliacija paprastai apskaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą ir reiškiama procentais.

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

2017 m. rugpjūčio mėn. kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI, skelbsime 2017 m. rugsėjo 11 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Dalia Skirelienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4741

El. p. dalia.skireliene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Reklama

GAMINTOJŲ PARDUOTOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINŲ POKYČIAI

2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – kainos per mėnesį beveik nesikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didžiausia įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams pagal ekonominės veiklos rūšis pateikta 1 lentelėje.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,1 proc. Labiausiai – 3,4 proc. – pabrango pagrindiniai metalai. Maisto produktai pabrango 1,2 proc., iš jų paruošti valgiai ir patiekalai – 9,5 proc., vaisių, uogų ir daržovių sultys – 7,7, užgardai ir pagardai – 6,1 proc. Tačiau atpigo duona ir švieži konditerijos kepiniai – 1,5 proc., perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės – 1, cukrus – 0,7 proc. Daugiausia atpigo chemikalai ir chemijos produktai – 2,2 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,1 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,8 proc., ne euro zonos rinkoje – 0,2 proc.

1 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

1 lentelė. Didžiausia įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams per mėnesį (2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.) pagal EVRK 2 red.¹ skyrius

EVRK 2 red. skyrius	Ekonominės veiklos rūšys	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %	Įtaka, proc. punktais
Visa parduota pramonės produkcija
19	Rafinuotų naftos produktų gamyba	2,3	+0,436
10	Maisto produktų gamyba	1,7	+0,317
16	Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba	0,7	+0,033
25	Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba	0,2	+0,007
38	Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas	1,0	+0,006
33	Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas	–0,9	–0,018
14	Drabužių siuvimas	–0,7	–0,018
22	Guminių ir plastikinių gaminių gamyba	–0,6	–0,030
35	Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	–1,1	–0,098
20	Chemikalų ir chemijos produktų gamyba	–2,1	–0,191
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija
10	Maisto produktų gamyba	1,2	+0,280
19	Rafinuotų naftos produktų gamyba	2,6	+0,267
11	Gėrimų gamyba	1,5	+0,083
16	Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba	1,4	+0,058
29	Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba	2,4	+0,014
33	Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas	–0,3	–0,006
14	Drabužių siuvimas	–0,3	–0,008
22	Guminių ir plastikinių gaminių gamyba	–1,3	–0,052
20	Chemikalų ir chemijos produktų gamyba	–2,2	–0,089
35	Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	–1,1	–0,231
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija
19	Rafinuotų naftos produktų gamyba	2,3	+0,561
10	Maisto produktų gamyba	2,4	+0,343
16	Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba	0,3	+0,015
38	Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas	2,4	+0,011
25	Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba	0,1	+0,003
26	Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba	–1,1	–0,024
14	Drabužių siuvimas	–0,9	–0,024
33	Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas	–1,4	–0,026
11	Gėrimų gamyba	–5,3	–0,059
20	Chemikalų ir chemijos produktų gamyba	–2,1	–0,267

[1] Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.).

Įtaka bendram gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produkto kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra tam tikros ekonominės veiklos parduotos pramonės produkcijos lyginamasis svoris visoje pramonės produkcijoje.

Per metus (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,6 proc.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,6 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,4 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 1,6 proc., ne euro zonos rinkoje – 3,9 proc.

2 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per metus

2 lentelė. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2017 m. liepos mėn.

Procentais

Ekonominės veiklos rūšys	Pramonės produkcijos lyginamieji svoriai	Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–) 2017 m. liepos mėn., palyginti su
		2017 m. birželio mėn.	2016 m.
			gruodžio mėn.	liepos mėn.
Visa parduota pramonės produkcija	100,0	0,4	–0,6	2,9
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	0,9	–0,1	–3,0	–0,3
Apdirbamoji gamyba	89,6	0,6	–0,5	4,0
Rafinuotų naftos produktų gamyba	21,0	2,3	–10,0	4,5
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	8,6	–1,1	–2,0	–7,2
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	0,9	0,6	6,0	11,9
Visa pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	79,0	0,0	1,9	2,6
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	68,6	0,1	2,3	3,9
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,4	1,6	2,8
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	1,5	0,2	–2,9	0,1
Apdirbamoji gamyba	76,4	0,8	2,5	5,9
Rafinuotų naftos produktų gamyba	11,3	2,6	–5,8	15,4
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	20,6	–1,1	–2,0	–7,2
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	1,5	–0,1	6,6	12,5
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	88,7	0,1	2,5	1,6
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	65,1	0,5	4,0	4,5
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,5	–2,2	2,9
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	0,5	–0,8	–3,2	–1,1
Apdirbamoji gamyba	99,0	0,4	–2,2	2,9
Rafinuotų naftos produktų gamyba	27,8	–2,3	–11,2	1,6
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas	–	–	–	–
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas	0,5	2,4	4,5	10,4
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	72,2	–0,1	1,3	3,4
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų	71,2	–0,2	1,3	3,4
Euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,8	–1,7	1,6
Ne euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija	100,0	0,2	–2,5	3,9

– tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo.

2017 m. rugpjūčio mėn. gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčius skelbsime rugsėjo 11 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Regina Burneikienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4732

El. p. regina.burneikiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

 

UŽSIENIO PREKYBA 2017 m. birželio mėn.

2017 m. birželio mėn. prekių eksportuota už 2,27 mlrd. EUR, importuota – už 2,34 mlrd. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,32 mlrd. EUR. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 72 mln. EUR.

Per mėnesį (2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn.) eksportas padidėjo 0,1 proc., importas sumažėjo 6,1 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (12,3 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (42,1 proc.), megztų arba nertų drabužių ir jų priedų (51 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs žalios naftos (26,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (12,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (5,7 proc.), importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,5 proc., importas – 2,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,7 proc., be mineralinių produktų sumažėjo 2,2 proc.

Per metus (2017 m. birželio mėn., palyginti su 2016 m. birželio mėn.) eksportas padidėjo 22,7 proc., importas – 12,6 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (54,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (35,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (57,1 proc.), eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (30 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (17,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (10,9 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 26,2 proc., importas – 17,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 17,6 proc., be mineralinių produktų – 17,4 proc.

2017 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 17,7 proc., importas – 16,6 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (28,2 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 7,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (28,2 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (26,5 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (69,6 proc.) (kiekis tonomis padidėjo 7,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,9 proc.), antžeminio transporto priemonių (16,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 16 proc., importas – 13,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 16,1 proc., be mineralinių produktų – 11,1 proc.

2017 m. sausio–birželio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,8 proc.), Latviją (9,9 proc.), Lenkiją (8,5 proc.) ir Vokietiją (7,3 proc.), o importavo iš Rusijos (12,8 proc.), Vokietijos (12,2 proc.), Lenkijos (10,6 proc.) ir Latvijos (7,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (9,1 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Švediją (7,7 proc.), Latviją (7,4 proc.).

2017 m. sausio–birželio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,6 ir 19,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,8 ir 18 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,3 proc. ir 11,9 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (19,6 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9 proc.), plastikų ir jų dirbinių (7,7 proc.).

1 lentelė. Užsienio prekybos balansas

Mln. eurų

	Eksportas	Importas	Balansas
2016 m. sausis–birželis	10 736,7	11 944,7	–1 208,0
I ketvirtis	5 201,7	5 623,3	–421,6
birželis	1 850,7	2 080,0	–229,3
II ketvirtis	5 535,0	6 321,4	–786,5
III ketvirtis	5 731,1	6 179,6	–448,5
IV ketvirtis	6 139,2	6 575,2	–436,1
2016 m.	22 607,0	24 699,6	–2 092,6
2017 m. sausis–birželis	12 640,8	13 922,0	–1 281,2
sausis	1 870,0	2 089,3	–219,3
vasaris	1 999,6	2 220,2	–220,6
kovas	2 252,6	2 457,0	–204,4
I ketvirtis	6 122,3	6 766,5	–644,2
balandis1	1 979,6	2 318,7	–339,1
gegužė1	2 268,8	2 495,0	–226,2
birželis	2 270,1	2 341,7	–71,7
II ketvirtis	6 518,5	7 155,5	–637,0

¹ Patikslinti duomenys.

 1 pav. Eksportas ir importas 2012–2017 m. sausio–birželio mėn.

2 lentelė. Užsienio prekybos struktūra ir pokyčiai pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2017 m. sausio–birželio mėn.

Makroekonomikos kategorijos	Eksportas			Importas
	Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %	Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso	12 640,8	100,0	17,7	13 922,0	100,0	16,6
Investicinės prekės	1 628,7	12,9	30,7	2 315,6	16,6	16,8
Tarpinio vartojimo prekės	6 411,1	50,7	16,0	7 764,4	55,8	19,9
Vartojimo prekės	3 801,2	30,1	12,9	3 329,8	23,9	9,2
Benzinas	600,0	4,7	31,7	23,3	0,2	13,7
Lengvieji automobiliai	144,6	1,1	34,7	466,2	3,3	12,9
Kita	55,2	0,4	49,6	22,8	0,2	4,1 k.

3 lentelė. Užsienio prekybos su svarbiausiais partneriais² struktūra ir pokyčiai 2017 m. sausio–birželio mėn.

	Eksportas					Importas
	Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Lietu­viš­kos kilmės prekių dalis, %	Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso	12 640,8	100,0	59,0	17,7	Iš viso	13 922,0	100,0	16,6
ES28	7 473,2	59,1	68,4	11,9	ES28	9 759,3	70,1	14,6
Euro zona	4 644,9	36,7	65,1	14,5	Euro zona	6 562,5	47,1	13,9
Rusija	1 740,4	13,8	7,6	27,2	Rusija	1 784,1	12,8	20,3
Latvija	1 255,9	9,9	44,0	20,4	Vokietija	1 698,3	12,2	15,0
Lenkija	1 078,0	8,5	62,7	1,6	Lenkija	1 472,1	10,6	11,4
Vokietija	928,8	7,3	76,1	9,8	Latvija	990,8	7,1	1,2
Jungtinės Valstijos	711,7	5,6	87,0	21,9	Nyderlandai	777,3	5,6	32,3
Švedija	647,7	5,1	88,6	27,6	Italija	667,3	4,8	–0,7
Estija	632,4	5,0	48,2	11,4	Švedija	567,3	4,1	13,6
Baltarusija	496,7	3,9	13,5	32,5	Prancūzija	515,4	3,7	29,1
Jungtinė Karalystė	452,6	3,6	83,8	–6,3	Jungtinė Karalystė	445,5	3,2	38,1
Nyderlandai	435,6	3,4	82,2	23,7	Belgija	445,3	3,2	19,1
Norvegija	378,3	3,0	89,1	9,4	Kazachstanas	437,6	3,1	2,5 k.
Danija	336,0	2,7	78,0	7,4	Estija	436,2	3,1	10,4
Prancūzija	315,2	2,5	84,7	–1,2	Kinija	409,5	2,9	18,1
Ukraina	307,4	2,4	68,1	34,1	Suomija	378,5	2,7	30,7
Italija	292,8	2,3	80,8	24,0	Baltarusija	329,6	2,4	–15,2
Kitos šalys	2 631,3	21,0	67,3	25,0	Kitos šalys	2 567,2	18,5	14,8

² Šalis partnerė eksporto atveju yra šalis gavėja, importo atveju prekiaujant su ES valstybėmis – šalis siuntėja, prekiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis – prekės kilmės šalis.

4 lentelė. Eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Lietuviškos kilmės prekių dalis, %	Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
	Iš viso	12 640,8	100,0	59,0	17,7
XVI	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys	1 997,4	15,8	26,2	27,4
84	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys	1 104,7	8,7	16,9	28,2
V	Mineraliniai produktai	1 843,7	14,6	84,8	28,8
27	Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai	1 826,7	14,5	84,9	29,0
2710	Naftos produktai	1 660,9	13,1	88,1	28,2
VI	Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija	1 299,8	10,3	43,9	5,7
31	Trąšos	373,4	3,0	85,9	1,3
XX	Įvairūs pramonės dirbiniai	1 022,8	8,1	85,3	13,1
94	Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai	948,4	7,5	89,4	13,6
IV	Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai	937,9	7,4	71,3	14,9
24	Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai	259,5	2,1	99,3	35,1
VII	Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai	841,8	6,7	68,5	16,2
39	Plastikai ir jų gaminiai	783,5	6,2	72,8	16,4
XV	Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai	721,4	5,7	50,2	27,0
73	Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)	307,6	2,4	63,0	15,5
XVII	Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga	654,5	5,2	16,4	37,1
87	Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys	609,8	4,8	15,0	38,2
	Kita	3 321,5	26,2	66,5	10,1

5 lentelė. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal pagrindines prekių grupes
2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
	Iš viso	7 453,2	100,0	16,1
V	Mineraliniai produktai	1 564,2	21,0	39,9
27	Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai	1 551,2	20,8	40,2
2710	Naftos produktai	1 463,8	19,6	40,1
XX	Įvairūs pramonės dirbiniai	872,8	11,7	11,7
94	Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai	847,7	11,4	13,1
IV	Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai	668,7	9,0	16,2
24	Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai	257,6	3,5	35,6
VII	Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai	576,5	7,7	12,9
39	Plastikai ir jų gaminiai	570,1	7,6	13,0
VI	Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija	570,3	7,7	2,4
31	Trąšos	320,7	4,3	1,8
I	Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai	556,1	7,5	26,6
04	Pienas ir pieno produktai, paukščių kiaušiniai, natūralus medus, gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje	236,9	3,2	51,4
XVI	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys	523,2	7,0	23,9
85	Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai	336,1	4,5	26,6
	Kita	2 121,4	28,4	5,2

6 lentelė. Importas pagal pagrindines prekių grupes 2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai		Vertė, mln. EUR	Dalis, %	Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
	Iš viso	13 922,0	100,0	16,6
V	Mineraliniai produktai	2 735,6	19,6	32,4
27	Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai	2 616,5	18,8	34,8
2709	Žalia nafta	1 701,3	12,2	69,6
XVI	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys	2 507,6	18,0	17,6
84	Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys	1 439,3	10,3	16,9
VI	Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija	1 663,5	11,9	11,2
30	Farmacijos produktai	508,4	3,7	5,3
XVII	Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga	1 335,9	9,6	9,8
87	Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys	1 298,1	9,3	16,8
XV	Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai	887,3	6,4	23,5
73	Gaminiai iš geležies ir plieno (iš juodųjų metalų)	295,3	2,1	24,2
VII	Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai	770,4	5,5	14,3
39	Plastikai ir jų gaminiai	649,7	4,7	15,1
IV	Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai	702,7	5,0	5,1
22	Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas	186,2	1,3	17,5
	Kita	3 319,0	24,0	11,7

2 pav. Eksporto ir importo dinamika 2011–2017 m.

7 lentelė. Eksporto ir importo apimtis ir pokyčiai

Laikotarpis	Eksportas		Lietuviškos kilmės prekių eksportas1			Importas		Balansas
	vertė, mln. EUR	pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., %	vertė, mln. EUR	pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., %	dalis bendrame eksporte, %	vertė, mln. EUR	pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., %	mln. EUR
2016-06	1 850,7	−1,7	1 122,7	−1,8	60,7	2 080,0	−4,1	−229,3
2016-07	1 824,3	−1,4	1 068,4	−4,8	58,6	2 019,3	−2,9	−195,0
2016-08	1 871,9	2,6	1 148,2	7,5	61,3	2 033,8	0,7	−162,0
2016-09	2 034,9	8,7	1 263,4	10,0	62,1	2 126,4	4,6	−91,5
2016-10	2 031,4	−0,2	1 222,2	−3,3	60,2	2 199,9	3,5	−168,5
2016-11	2 083,8	2,6	1 279,1	4,7	61,4	2 115,5	−3,8	−31,8
2016-12	2 024,0	−2,9	1 185,5	–7,3	58,6	2 259,7	6,8	−235,8
2017-01	1 870,0	−7,6	1 187,5	0,2	63,5	2 089,3	−7,5	−219,3
2017-02	1 999,6	6,9	1 205,5	1,5	60,3	2 220,2	6,3	−220,6
2017-03	2 252,6	12,7	1 311,7	8,8	58,2	2 457,0	10,7	−204,4
2017-04	1 979,6	−12,1	1 130,5	−13,8	57,1	2 318,7	−5,6	−339,1
2017-05	2 268,8	14,6	1 297,7	14,8	57,2	2 495,0	7,6	−226,2
2017-06	2 270,1	0,1	1 320,3	1,7	58,2	2 341,7	−6,1	−71,7

Pastaba. Kai kuriose lentelėse dėl apvalinimo eilučių ar stulpelių suma gali nesutapti su duomenimis skiltyje „Iš viso“.

¹ Patikslinti 2017 m. duomenys.

 

2017 m. liepos mėn. užsienio prekybos statistinę informaciją skelbsime 2017 m. rugsėjo 8 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Irina Plačienė

Užsienio prekybos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4959

El. p. irina.placiene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Kas Lietuvoje laimingiausias?

Siužete peliukai diskutuoja apie tai, kiek laimingų žmonių yra Lietuvoje, ir teigia, remdamiesi Lietuvos statistikos departamentu, kad laimę patyrė tik vienas žmogus bei jį įvardija.

Ar galėtų, net jei ir matuotų tokį reiškinį, Statistikos departamentas pateikti konkretaus žmogaus vardą ir pavardę?

Pasirodo, kad ne.

Tokiais ir panašiais atvejais, pvz., gyventojų skaičius kokiame nors kaime, kuriame iš viso gyvena labai mažai gyventojų, darbo užmokesčio dydis įmonėje, kurioje dirba mažai darbuotojų ir pan., vadovaujamės konfidencialumo taisyklėmis, kurios neleidžia skelbti informacijos, jei pagal ją galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti tiek fizinį, tiek juridinį asmenį. Neatskleisti duomenų teikėjų įpareigoja ir Europos statistikos praktikos kodeksas: „Visiškai užtikrinamas duomenų teikėjų (namų ūkių, įmonių, administravimo įstaigų ir kitų respondentų) privatumas, jų teikiamų duomenų konfidencialumas ir panaudojimas tik statistikos tikslams.“

Jei domitės konfidencialumu, daugiau skaitykite čia: http://www.stat.gov.lt/konfidencialumo-uztikrinimas

 

Kūrybinės statistikos (ir) dizaino dirbtuvės „Geresnė statistika. Geresnis vaizdas“

Lietuvos statistikos departamente pristatoma Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Dizaino fakulteto antro kurso studentų infografikų paroda.

Tęsdami tradiciją, jau trečius metus organizavome kūrybines statistikos (ir) dizaino dirbtuves „Geresnė statistika. Geresnis vaizdas“. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentus konsultavo departamento darbo, energetikos, transporto ir ryšių bei žemės ūkio specialistai.

Infografikai – grafiniai (vizualieji) pranešimai, perteikiantys tam tikrą informaciją, naudojant universalių ženklų, simbolių ir vaizdinių kalbą. Darbai buvo vertinami kolegijos dėstytojų, o pagrindiniai vertinimo kriterijai – pateikimo lakoniškumas, struktūros aiškumas, diagramų ir papildomų grafinių elementų darna, vaizdų atitiktis pasirinktai temai. Oficialiosios statistikos panaudojimas infografikuose užtikrino projektų vizualinės medžiagos originalumą ir leido studentams geriau susipažinti su Lietuvoje vykstančiais socialiniais, demografiniais bei ekonominiais pokyčiais.

Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojui Jonui Malinauskui ir studentams už abiems pusėms naudingą bendradarbiavimą.

KETVIRTĄ KARTĄ SERTIFIKUOTA LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTO VADYBOS SISTEMA, PATVIRTINANT JOS ATITIKTĮ ISO 9001:2015 STANDARTO REIKALAVIMAMS

Spalio 5–6 d. vyko Lietuvos statistikos departamento vadybos sistemos sertifikavimo auditas, kuris patvirtino sistemos atitiktį tarptautinio kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001:2015 reikalavimams. Auditą atliko ir atitiktį standartui įvertino tarptautiniu mastu pripažintos sertifikavimo įstaigos „Bureau Veritas Lit“ auditoriai. Audito komanda nustatė, kad Lietuvos statistikos departamentas sėkmingai įgyvendino pokyčius, susijusius su perėjimu prie sertifikavimo pagal ISO 9001:2015 versiją.

Sertifikavimo sritis – statistikos darbų (tyrimų) organizavimas, statistinės informacijos rengimas ir sklaida.

Atitiktį ISO 9001 standarto reikalavimams patvirtinantis sertifikatas Lietuvos statistikos departamentui įteikiamas jau ketvirtą kartą. Pirmą kartą institucijos vadybos sistema buvo sertifikuota 2007 m. pagal tuo metu galiojusią ISO 9001:2000 standarto versiją.

Kaipstipriosios Lietuvos statistikos departamento vadybos sritys įvardijamas pozityvus vadovybės požiūris į kokybės vadybos sistemos svarbą ir reikalingumą, įsipareigojimas kokybei; dėmesys visoms statistine informacija suinteresuotosioms šalims; mažinama administracinė našta duomenų teikėjams; aukšta personalo kompetencija; nuolatinis kokybės vadybos sistemos tobulinimas; taikytinų norminių reikalavimų identifikavimas ir jų vykdymas bei sėkmingas tarptautinis bendradarbiavimas.

Lietuvos statistikos departamentui įteiktas sertifikatas patvirtina, kad jo vadybos sistema atitinka minėto standarto nuostatas, plėtojant, rengiant ir skleidžiant statistinę informaciją pagal tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus. Tuo pačiu metu jis įrodo, kad įdiegta kokybės vadybos sistema sukuria tinkamas sąlygas nuolat gerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę, tenkinti ne tik šiandieninius vartotojų poreikius, bet ir orientuotis į jų būsimus lūkesčius, tuo pačiu didinant veiklos procesų efektyvumą ir valdant rizikas juose.

(Daugiau informacijos apie Lietuvos statistikos departamento veiklos kokybės vadybą galima rasti skyriuje Veiklos sritys –> Kokybės vadyba).

EUROPOS STATISTIKOS DIENA

Spalio 20–21 d. Budapešte vyksta antroji Europos statistikos konferencija, kurioje Europos statistikos metodologai, rengėjai ir vartotojai aptaria augantį statistinės informacijos poreikį, dalijasi gerąja patirtimi ir idėjomis rengiant ir skleidžiant oficialiąją statistiką.

2016-ųjų ruduo Lietuvos statistikos departamente gausus renginių, skirtų Europos statistikos dienos progai, Verta paminėti sėkmingo bendradarbiavimo su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojais ir studentais rezultatą – kūrybines statistikos ir dizaino dirbtuves, skirtas skatinti jaunimą naudoti statistiką mokymosi ir darbo procese. Kartu su VDU mokslininkais organizuojama konferencija, skirta gyventojų surašymų apžvalgai, naudingų patiems statistikams įžvalgų tikimasi iš apskritojo stalo diskusijos „Manipuliavimas statistika. Lengva meluoti naudojant statistiką, sunku sakyti tiesą be jos (Andrejs Dunkels)“, kurioje dalyvaus analitikai, žurnalistai, verslininkai, akademinės bendruomenės atstovai.

Daugiau apie Europos statistikos dieną – Eurostato pranešime ir specialiai sukurtoje skiltyje.