Pradinis » Istorija » V. Kudirka apie statistiką XIX a.

V. Kudirka apie statistiką XIX a.

kudirka1886 m. nustojus leisti laikraštį „Aušra“, susirūpino, lietuvių inteligentai, tarp jų ir dr. Vincas Kudirka. Būtent jis ėmė rūpintis naujo leidimo klausimais. Kai galiausiai buvo nuspręsta leisti naują laikraštį „Varpo“ pavadinimu. Tilžėje spausdinamo leidinio redaktoriumi tapo pats Kudirka.

Vos tik pradėjęs eiti, „Varpas“ tapo įdomiu laikraščiu, jame buvo diskutuojama įvairiomis temomis, ieškoma tiesos „priešingų nuomonių susikirtime“.

To meto publicistai jau suvokė, kad savarankiškumą Lietuva gali įgyti tik stiprinant jos ekonominę nepriklausomybę. Jau 1891 m. „Varpe“ buvo išspausdinama ekonominės krašto reformos programa. Projektai ir pasiūlymai grįsti ekonominiais statistiniais skaičiavimais. Laikraštis sutelkė apie save lietuvių inteligentus ir nustatė veiklos kryptį. Spręsdami visuomeninius gyvenimo klausimus, jie negalėjo nesiremti statistika. Tik remiantis statistiniais faktais buvo galima susiorientuoti Lietuvos ūkiniame ir kultūriniame gyvenime, geriau jį suvokti, išmokti planingiau tvarkyti pačių kasdienį darbą.

V. Kudirka publicistikoje reikšdamas tautinio pozityvumo idėjas, savo veiklą grindė ne gražiomis romantinėmis svajonėmis, bet realiais gyvenimo faktais, visada siekė realių, praktiškai įgyvendinamų tikslų.

Kudirkos nuomone, XIX a. pabaigoje, norint dirbti Lietuvos ir jos žmonių gerovei, „reikia pažinti Lietuvos geografiją, etnografiją, ekonomiką ir politiką“. O pažinti įvairias gyvenimo sritis neįmanoma be mokslinio metodo – statistikos. „Duot gi pamatą tvirtam pažinimui mūsų dirvos gali tiktai Lietuvos statistika įvairiose šakose… Nereikia man, rodos aiškinti, kad statistika mūsų pačių surinkta, ne tik sustiprins mums žemę po kojomis dabar, bet ir apšvies kelią, kuriuo privalome eiti toliau“.

Dr. V. Kudirka pirmasis iš Lietuvos publicistų suvokė, kad Lietuvos ūkio ir visuomeninio gyvenimo raidai analizuoti būtini statistiniai duomenys. „Mes savo statistikos neturime visai, nors tūlas svetimų šalių šakas numanome labai gerai… Gėda mums, tuo tarpu, kiek javų įpila į aruodą ūkininkas Lietuvoje, kiek joje vienas pavietas prilaiko karčiamų.“

Be to Kudirka labai kritiškai vertino carinės Rusijos statistikos šaltinius ir pačius statistinius duomenis.

Jo publicistikai būdingas empirinis požiūris į to meto Lietuvos gyvenimą. „Kasdieniai gyvenimo reikalai, tolimesni ieškojimai ir siekimai,- rašė V. Kudirka,- išpildymas norų ir užduočių šiame amžiuje mieruojasi skaitlinėmis. Tokiu būdu statistika yra aiškintoja viso mūsų gyvenimo“ („Varpas“, 1889, Nr. 4, p. 57).

Taigi dr. Vincui Kudirkai turime būti dėkingi ne tik už „Tautišką giesmę“, kuri ko gero daugeliui ateina į galvą paminėjus šio didingo žmogaus vardą, bet ir už savalaikį statistikos reikšmės ir svarbos suvokimą. Toks Kudirkos mąstymas leido skatinti teigiamas permainas, anuomet, kai to labiausiai reikėjo.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s