Pradinis » Apie statistiką » Metinė spaudos konferencija

Metinė spaudos konferencija

DSCN4863[1]Kiekvienais metais sausio pabaigoje Lietuvos statistikos departamentas rengia metinę spaudos konferenciją. Jos metu aptariami svarbiausi šalies rodikliai.

Trumpai pateiksime, kas buvo pristatyta konferencijoje ir komentarus iš jos.BVPBendrasis vidaus produktas 2013 m., palyginti su 2012 m., augo 3,4 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 119 305 mln. litų to meto kainomis (ketvirtąjį  ketvirtį – 30 421 mln. Lt). 2013 m. BVP jau viršijo 2007 m. lygį.

produkcija bvp2013 m. BVP jau aplenkė 2007 m. lygį (skaičiuojant tiek to meto kainomis, tiek palyginamosiomis kainomis). BVP varomoji jėga buvo pramonė, mažmeninė prekyba ir atsigaunanti statyba (nors pastarajai dar toli iki 2007 m. lygio).

INFLIACIJA2013 m. metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pabrangimas 2,4 procento, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų – 2,7, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 0,5 procento bei ryšių prekių ir paslaugų atpigimas 6,4 procento, transporto prekių ir paslaugų – 1,1 procento. (2012 ir 2011 m. didžiausią įtaką metinei infliacijai darė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas.)

kainos

2013 m. buvo pastebima energetinių prekių kainų mažėjimo tendencija. Energetinės prekės apima elektros energiją, dujas, skystąjį ir kietąjį kurą, šilumos energiją, degalus ir tepalus.

metine infliacija2013 m. Lietuvoje buvo stebima vidutinės metinės infliacijos mažėjimo tendencija. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2013 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 1,2 procento ir buvo 2 procentiniais punktais mažesnė nei 2012 m. ir 0,3 procentinio punkto mažesnė nei ES. Didesnė nei Lietuvoje vidutinė metinė infliacija užfiksuota 15 ES valstybių narių.

bustasPer pastaruosius šešerius metus didžiausias būsto kainų šuolis buvo stebimas 2007 m. Vėliau būsto kainos pradėjo mažėti. Ypač jos sumažėjo 2009 m. 2013 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su 2012 m. sausio–rugsėjo mėn., būsto kainos padidėjo 0,6 procento.

pramonePalyginti su 2012 m., pramonės produkcija padidėjo 3,9 procento.

ukio subjektai2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veiklą vykdė 90 790 ūkio subjektų, arba 43,2 procento visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus padidėjo 4,4 procento.

Kas ketvirtas ūkio subjektas šalyje užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Kaip ir prieš metus, beveik 80 procentų ūkio subjektų turi mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirba 16,7 procentų visų dirbančiųjų. Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai, uždirbantys iki 1 mln. litų pajamų. Ūkio subjektai, kurie per metus uždirba daugiau kaip 138 mln. litų, sudaro 0,2 procento visų veikiančių ūkio subjektų. Įmonių verslumo lygis nuosaikiai augo.

ymonių pelnasLietuvos įmonės per devynis 2013 m. mėnesius uždirbo 7,8 mlrd. litų ikimokestinio pelno – 4 procentais daugiau negu per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, statybos įmonių pelnas padidėjo 80 procentų, energetikos – 53 procentais, prekybos – 21 procentu. Per tą patį laikotarpį 21 procentu sumažėjo apdirbamosios gamybos ir kasybos įmonių pelnas. Šio sektoriaus sumažėjimą lėmė smukęs rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių pelnas.

uzmokestisIšankstiniais duomenimis, 2013 m. vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2013 m. sudarė 1729 litus ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 4,7 procento, arba 78 litais (palyginti su 2008 m., jis didesnis taip pat 78 Lt, arba 4,7 proc.).

Realusis darbo užmokestis (neto DU atsižvelgus į vartotojų kainų pokyčius) 2013 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 3,7 procento (2012 m. realusis DU didėjo 0,5 procento).

2013 m. pastebimas spartesnis bruto DU didėjimas privačiajame sektoriuje, jis padidėjo 6,1 procento, arba 123 litais, ir sudarė 2139 litus, o valstybės sektoriuje padidėjo 3,5 procento, arba 82 litais, ir sudarė 2400 litų (2012 m. didėjo atitinkamai 4,6 ir 3 proc.). 2013 m. valstybės sektoriuje bruto DU buvo 261 litu didesnis nei privačiajame (palyginti su 2012 m. atotrūkis tarp valstybės ir privačiojo sektoriaus bruto DU sumažėjo 41 litu).

2013 m. bruto DU didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (daugiau nei 14 proc.). Didžiausią bruto DU gavo finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 4200 Lt), taip pat informacijos ir ryšių (apie 3600 Lt), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių darbuotojai (apie 3160 Lt). Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 1350 Lt), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (apie 1700 Lt), administracinės ir aptarnavimo veiklos, kitos aptarnavimo veiklos (apie 1860 Lt) bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (apie 1900 Lt) darbuotojai.

Valstybės sektoriuje žmonių sveikatos priežiūros veikloje, viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime bruto DU viršijo šalies ūkio bruto DU vidurkį, tačiau švietimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įstaigose bruto DU buvo mažesnis nei šalies vidurkis. Mokytojų bruto darbo užmokestis 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 2,1 procento (apie 2650 Lt), gydytojų  – sumažėjo 1 procentu (apie 3920 Lt).

Išankstiniais vertinimais, 2013 m. spalio mėn. ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 1096 litus ir mažiau, kiti 25 procentai darbuotojų gavo nuo 1097 iki 1638 Lt, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1639 iki 2612 Lt ir likęs ketvirtadalis − daugiau nei 2613 litų. Bruto DU mediana 2013 m. spalio mėn. sudarė 1638 litus ir buvo 73 litais  didesnė nei 2012 m. spalio mėn., o daugiau nei 20 000 Lt gavo 761 darbuotojas, 4-iais darbuotojais mažiau nei 2012 m.

realus uzmokestisRealus darbo užmokestis 2013 m., palyginti su 2007 m. padidėjo 0,5 proc. Darbo našumas sparčiai išaugo 2010 metais, nors ir augimas sulėtėjo vėlesnias metais, jis išlaiko teigiamas augimo tendencijas.

nedarbasIšankstiniais vertinimais, 2013 m. nedarbo lygis šalyje buvo 11,8 procento, arba 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2013 m. sudarė 5,2 procento ir buvo 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m. Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo 4,8 procentinio punkto ir sudarė 21,9 procento. Išankstiniais vertinimais, 2013 m. 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 27,4 tūkst. – palyginti su 2012 m., jų skaičius sumažėjo 4,8 tūkst., arba 14,9 procento.

krepselisIšankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 m. pabaigoje gyveno 2 mln. 944 tūkst. gyventojų – 27,4 tūkst., arba 0,9 procento mažiau negu 2012 m. pabaigoje.

Gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: 61 procentą bendro sumažėjimo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (16,7 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 39 procentus – neigiama natūrali kaita (mirė 10,7 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).

2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo emigrantų ir padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusiųjų) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius.

demografija

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s