VKI – vieno iš pagrindinių kainų statistinių rodiklių – vartotojų kainų indekso – santrumpa. Tai santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo reikmėms, kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. Pagal VKI skaičiuojamas infliacijos lygis šalyje.
Infliacija – ilgalaikis bendrojo kainų lygio didėjimas, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Arba paprasčiau – už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti vis mažiau prekių ir paslaugų. Pavyzdžiui, 2014 m. spalio mėn. metinė infliacija sudarė 0,1 proc. Tai reiškia, jeigu pernai jūsų pirktos prekės ir paslaugos kainavo 100 eurų, šiemet joms įsigyti reikės 100 eurų ir 10 centų.
Kiekvieną mėnesį VKI rengimo tikslams Lietuvos statistikos departamento darbuotojai – kainų registratoriai – įvairiuose šalies miestuose registruoja atrinktų vartojimo prekių ir paslaugų, vadinamojo „statistinio krepšelio“, kainas parduotuvėse, turgavietėse, paslaugų įmonėse. „Statistinį krepšelį“ sudaro reprezentatyviosios vartojimo prekės ir paslaugos, kurioms įsigyti vartojimo išlaidų dalis tam tikrų prekių ir paslaugų elementariojoje visumoje yra didelė, o kainų pokytis – artimas šios elementariosios visumos prekių ir paslaugų kainų pokyčiui.
2015 m. VKI sudaryti atrinktos 907 vartojimo prekės ir paslaugos, kurių mažmeninės kainos kas mėnesį registruojamos 3 970 atrinktų visų nuosavybės formų (viešosios, privačios), tipų (prekybos centrai, prekybos ir pramogų centrai, specializuotos ir nespecializuotos parduotuvės, internetinės parduotuvės, kioskai, turgavietės, degalinės, viešojo maitinimo ir kitų paslaugų įmonės), dydžio (didelės, vidutinės, mažos) įmonių ir vietos vienetų.
Surinktų kainų statistinių duomenų pagrindu skaičiuojami vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai. Tačiau tam, kad būtų galima apskaičiuoti prekių ir paslaugų grupių (pavyzdžiui, maisto ir nealkoholinių gėrimų) bei bendrą VKI, reikia įvertinti tam tikrų prekių ir paslaugų kainų įtaką bendram kainų pokyčiui. Šiam tikslui naudojami vadinamieji svoriai, parodantys, kokią savo piniginių vartojimo išlaidų dalį gyventojai skiria kiekvienai „statistinio krepšelio“ prekei ar paslaugai įsigyti. Tarkime, 50 proc. degtukų pabrangimas gyventojų išlaidoms turės mažiau įtakos nei 5 proc. degalų kainų šoktelėjimas. Kiekvienais metais „statistinio krepšelio“ sudėtis atnaujinama išbraukiant nebegaminamas arba nebepopuliarias ir įtraukiant naujas ir namų ūkių pamėgtas prekes ir paslaugas.
Visos Europos Sąjungos valstybės narės pagal suderintą metodiką skaičiuoja dar vieną VKI – suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Dėl aprėpties (prekių ir paslaugų bei namų ūkių vartojimo išlaidų) skirtumų VKI ir SVKI reikšmės gali šiek tiek skirtis.
Daugiau apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius skaitykite:
http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=51515
http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=3639699
Statistiko užrašai 