ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2017–2018 m. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

LIETUVA iš 137 PASAULIO ŠALIŲ – 41

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo). 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – JAV, trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras. Lietuva pagal BKI kasmet kilusi aukštyn 2017 m. nusileido 6 pakopom žemyn į 41 vietą: 2016 m. pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą, 2015 m. – 36, 2014 m. – 41, 2013 m. – 48. Estija pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą (transportavimo ir ryšių kokybę), makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, kelis metus paeiliui pirmą vietą užėmęs Singapūras, 2017 m. nusileido į antrą vietą, pirmą užleisdamas Šveicarijai, trečioje vietoje jau ketverius metus – Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 1 pakopa aukštyn į 34 vietą, Latvija – iš 41 nusileido į 43, Estija – iš 21 nusileido į 22 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – makroekonominė aplinka, pagal jos vertinimus Lietuva pakilo 5 pakopom aukštyn ir užėmė 29 vietą (2016 m. – 34 vietą, 2015 m. – 30, 2014 m. – 42, 2013 m. – 58). Pagal sveikatos bei pradinio išsilavinimo vertinimus Lietuva nukrito iš 32 vietos į 42 (2015 m. – 36, 2014 m. – 35, 2013 m. – 50), pagal infrastruktūros – iš 43 nusileido į 47 (2015 m. – 42, 2014 m. – 43, 2013 m. – 41). Kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 53 vieta (2016 m. – 51, 2015 m. – 53, 2014 m. – 58, 2013 m. – 61).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje jau penkerius metus iš eilės yra JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Šveicarija. Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido 4 pakopomis žemyn į 40 vietą (2016 m. – 36). Latvija nusileido septyniomis pakopomis žemyn ir užėmė 49 vietą. Estija pakilo 1 pakopa į 27 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 29 vieta (2016 m. – 26, 2015 m. – 24, 2014 m. – 26, 2013 m. – 27), ir technologinė parengtis – 30 vieta (2016 m. – 27, 2015 m. – 22, 2014 m. – 28, 2013 m. – 35). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: rinkos dydis – 78 vieta (2016 m. – 77, 2015 m. – 78, 2014 m. – 77, 2013 m. – 78), darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (2016 m. – 59, 2015 m. – 53 vieta, 2014 m. – 53, 2013 m. – 69) ir finansų rinkos plėtra – 59 vieta (2016 m. – 60, 2015 m. – 57 vieta, 2014 m. – 65, 2013 m. – 87).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2017 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 1 pakopa žemyn ir užėmė 44 vietą (2016 m. – 43, 2015 m. – 37, 2014 m. – 44), Latvija iš 58 vietos nusileido į 68, Estija iš 33 nusileido į 35 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 42 vietos nusileido į 46, pagal inovacijų – iš 39 į 41 vietą.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją ir infliacijos lygį (metinis pokytis %). Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį – 6 vieta (2016 m. – 5), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 13 vieta (2016 m. – 15), eksporto dalį BVP – 16 (2016 m. – 17), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2016 m. – 16), importo dalį BVP – 17 (2016 m. – 17), procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 18 vieta (2016 m. – 3), interneto pralaidumą – 18 (2016 m. – 18), pagal moterų užimtumą – 18 vieta (2016 m. – 16), Valstybės biudžeto balansą (% BVP) – 18 vieta (2016 m. – 21), vietinių tiekėjų skaičių – 22 (2016 m. – 19), įmonių technologijų įsisavinimo lygį – 22 (2016 m. – 26). Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui 2017 m., palyginti su 2016 m., nukrito 8 pakopomis žemyn ir užima 32 vietą (2016 m. – 24).

Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2016 m. – 121), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 117 (2016 m. – 106), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 111 (2016 m. – 116), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 109 (2016 m. – 111), atleidimo iš darbo išlaidas – 103 (2016 m. – 105), pažangių technologijų produktų viešuosius pirkimus – 101 (2016 m. – 94), teisinės sistemos efektyvumą – 101 (2015 m. – 99) ir valdžios reguliavimo naštą – 97 vietą (2015 m. – 92).

2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2016 m. – 17,6 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 15,6 proc. (2016 m. – 14,1 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus – 13,2 proc. (2016 m. – 14,3 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,7 proc. (2016 m. – 11,6 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9,7 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2016 m. – 9 proc.) ir 4,6 proc. – korupciją (2016 m. – 5,3 proc.).

 Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2010–2017 m.

konkurenc

Lietuvos reitingas pagal BKI komponentus 2013–2017 m.

  Vieta tarp pasaulio šalių
2013 2014 2015 2016 2017
Vieta pagal BKI / reitingo taškai (vertinimo skalė – 0–7) 48 / 4,41 41 / 4,5 36 / 4,5 35 / 4,6 41 / 4,6
Pagrindinių reikalavimų subindeksas 43 37 35 35 34
Institucinė aplinka 61 58 53 51 53
Infrastruktūra 41 43 42 45 47
Makroekonominė aplinka 58 42 30 34 29
Sveikata ir pradinis išsilavinimas 50 35 36 32 42
Našumą skatinančių veiksnių subindeksas 47 38 36 36 40
Aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas 27 26 24 26 29
Prekių ir paslaugų rinkos veiksmingumas 49 47 36 39 44
Darbo rinkos veiksmingumas 69 53 53 59 61
Finansų rinkos plėtra 87 65 57 60 59
Technologinė parengtis 35 28 22 27 30
Rinkos dydis 78 77 78 77 78
Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas 44 44 37 43 44
Verslo išmanumo 48 49 39 42 46
Inovacijos 44 44 36 39 41
Tyrime dalyvavusių šalių skaičius 148 144 140 138 137

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2017 m. – 137, 2016 m. – 138, 2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2017–2018“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2017 m. tyrime dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 44 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 45 proc. – turinčioms nuo 50 iki 249 darbuotojų ir 11 proc. – turinčioms iki 50 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 4 proc. žemės ūkio įmonių, 22 proc. pramonės, 74 proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.

Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report
2017–2018“ adresu: http://wef.ch/gcr17.

Kontaktinė informacija:
Ona Grigienė
Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5)  236 4715
El. p. ona.grigiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Reklama

Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjo mėn. nepasikeitė

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjo mėn. buvo minus 9 ir, palyginti su rugpjūčio mėn., nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su rugpjūčio mėn., gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėn. perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. buvo pesimistiškesnė.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių pokyčiai
Balansas

  2017 m. rugsėjo mėn. 2017 m. rugpjūčio mėn. 2016 m. rugsėjo mėn. 2001 m. gegužės–2017 m. rugsėjo mėn. vidurkis Didžiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn. Mažiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis –9 −9 –10 −14,9 9
(2007-03)
−56
(2009-01)
Namų ūkio finansinės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn. –1 –2 0 −4,2 13
(2007-03)
−38
(2009-01)
Šalies ekonominės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn. –2 –4 –4 −5,6 19
(2007-06)
−57
(2008-12)
Bedarbių skaičiaus kitimas
per ateinančius 12 mėn.
4 5 8 11,5 82
(2009-02)
−33
(2007-06)
Tikimybė nors kiek sutaupyti
per ateinančius 12 mėn.
−28 –27 –27 −38,4 −16
(2015-03)
−54
(2001-05)

2017 m. rugsėjo mėn. 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. pagerės, 19 proc. manė, kad ji pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 17, 18 ir 60 proc.).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, šiek tiek daugiau jų – 26 proc., manė, kad pablogės, o 47 proc., manė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 24, 27 ir 47 proc.).

Rugsėjo mėn. 30 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22 proc. – kad mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 31 ir 21 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., kaip ir rugpjūčio mėn., tikėjosi kas trečias gyventojas (33 proc.), o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis padidėjo nuo 24 iki 28 proc.

 Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjo mėn. skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis sudarė minus 9, kaime – minus 8. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime padidėjo – 4 proc. punktais.

Palyginti su rugpjūčio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklio padidėjimą kaime lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. dalis padidėjo nuo 29 iki 34 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą – nuo 24 iki 28 proc., namų ūkio finansinės padėties gerėjimą – nuo 14 iki 18 proc., o manančių, kad bedarbių skaičiaus mažės, dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc.

Miesto gyventojai, palyginti su rugpjūčio mėn., šiek tiek optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, pesimistiškiau – galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2016 m. rugsėjo mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 proc. punktu.

Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 23 iki 25 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius didės – sumažėjo nuo 34 iki 30 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėn., buvo šiek tiek pesimistiškesnė. Gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 26 iki 28 proc., manančių, kad gerės jų namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 19 iki 18 proc.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., palyginti su nuomone išsakyta prieš mėnesį, beveik nepasikeitė. Gyventojų, manančių, kad padėtis pagerėjo, yra beveik du su pusę karto mažiau, nei manančių, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo.

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėn., 36 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, kas dešimtas gyventojas teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.

Rugsėjo mėn., 27 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėn. padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, kas penktas gyventojas (20 proc.) – ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėn. (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 26 ir 19 proc.).

Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/indicators-statistics/economic-databases/business-and-consumer-surveys_en.

Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Spalio mėn. vartotojų nuomonių tyrimo rezultatus skelbsime 2017 m. spalio 27 d.

Kontaktinė informacija:
Vida Stoškutė
Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4952
El. p. vida.stoskute@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta

PER MĖNESĮ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ APYVARTA PADIDĖJO 0,7 PROC.

Mažmeninės prekybos1 įmonių apyvarta (be PVM) 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 915,7 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,7 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 3,6 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis išliko tokia pati, ne maisto prekėmis prekiaujančių – sumažėjo 0,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – padidėjo 3,6 proc.

2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo 2,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 2,7 proc.). Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis išliko tokia pati, ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 3,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 5,9 proc.

1 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) indeksai
Palyginamosiomis kainomis, 2010 m. mėnesio vidurkis – 100

1diagrama

2 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką
Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

 2diagrama

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 58,7 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.). Palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, šios veiklos įmonių apyvarta sumažėjo 2,2 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 2,4 proc.).

3 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos (be PVM) indeksai
Palyginamosiomis kainomis, 2010 m. mėnesio vidurkis – 100

3diagrama

4 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

4diagrama

Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

Apyvartos (be PVM) pokyčiai

Palyginamosiomis kainomis, procentais

Ekonominės veiklos rūšys (EVRK 2 red.) 2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m. sausio–rugpjūčio mėn.
2017 m.
liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką
2017 m.
liepos mėn.
2016 m.
rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką
2016 m.
rugpjūčio mėn.
2016 m. sausio–rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn.
47 skyrius. Mažmeninė prekyba1 0,7 3,6 2,6 2,7 5,2 5,3
Mažmeninė prekyba, neįskaitant automobilių degalų –0,2 2,3 1,6 1,8 3,5 3,4
Maisto prekės, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 0,0 –0,4 0,0 0,3 0,6 0,1
Nespecializuotose parduotuvėse 0,0 –0,4 –0,1 0,3 0,5 0,1
Specializuotose parduotuvėse 0,0 2,6 3,9 3,1 2,4 2,5
Ne maisto prekės –0,4 5,0 3,3 3,2 6,6 7,0
Specializuotose parduotuvėse            
Tekstilė, drabužiai ir avalynė –0,1 14,5 2,5 2,8 5,9 5,4
Garso ir vaizdo įranga, įrašai, metalo dirbiniai, dažai ir stiklas, elektriniai buitiniai prietaisai, baldai ir apšvietimo įranga 0,4 3,8 5,3 5,1 7,0 7,4
Informacijos ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekės, laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai bei kitos naujos prekės –2,0 6,0 –6,5 –6,5 3,8 4,1
Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekės –2,9 –0,4 –0,8 –0,7 1,2 1,8
Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu 1,6 1,1 17,8 16,8 25,2 26,6
Nespecializuo­tose parduotuvėse 8,5 8,5 41,9 43,6 36,8 36,0
Automobilių degalų mažmeninė prekyba 3,6 7,8 5,9 5,6 11,4 11,9
56 skyrius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla 0,1 –1,8 –2,2 –2,4 3,1 2,6

2017 m. rugsėjo mėn. mažmeninės prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos pokyčius skelbsime 2017 m. spalio 27 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
1 Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą.

Kontaktinė informacija:
Laima Brakauskienė
Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4611
El. p. laima.brakauskiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.