Pradinis » Kita » ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2017–2018 m. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2017–2018 m. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

LIETUVA iš 137 PASAULIO ŠALIŲ – 41

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo). 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – JAV, trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras. Lietuva pagal BKI kasmet kilusi aukštyn 2017 m. nusileido 6 pakopom žemyn į 41 vietą: 2016 m. pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą, 2015 m. – 36, 2014 m. – 41, 2013 m. – 48. Estija pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą (transportavimo ir ryšių kokybę), makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, kelis metus paeiliui pirmą vietą užėmęs Singapūras, 2017 m. nusileido į antrą vietą, pirmą užleisdamas Šveicarijai, trečioje vietoje jau ketverius metus – Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 1 pakopa aukštyn į 34 vietą, Latvija – iš 41 nusileido į 43, Estija – iš 21 nusileido į 22 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – makroekonominė aplinka, pagal jos vertinimus Lietuva pakilo 5 pakopom aukštyn ir užėmė 29 vietą (2016 m. – 34 vietą, 2015 m. – 30, 2014 m. – 42, 2013 m. – 58). Pagal sveikatos bei pradinio išsilavinimo vertinimus Lietuva nukrito iš 32 vietos į 42 (2015 m. – 36, 2014 m. – 35, 2013 m. – 50), pagal infrastruktūros – iš 43 nusileido į 47 (2015 m. – 42, 2014 m. – 43, 2013 m. – 41). Kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 53 vieta (2016 m. – 51, 2015 m. – 53, 2014 m. – 58, 2013 m. – 61).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje jau penkerius metus iš eilės yra JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Šveicarija. Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido 4 pakopomis žemyn į 40 vietą (2016 m. – 36). Latvija nusileido septyniomis pakopomis žemyn ir užėmė 49 vietą. Estija pakilo 1 pakopa į 27 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 29 vieta (2016 m. – 26, 2015 m. – 24, 2014 m. – 26, 2013 m. – 27), ir technologinė parengtis – 30 vieta (2016 m. – 27, 2015 m. – 22, 2014 m. – 28, 2013 m. – 35). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: rinkos dydis – 78 vieta (2016 m. – 77, 2015 m. – 78, 2014 m. – 77, 2013 m. – 78), darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (2016 m. – 59, 2015 m. – 53 vieta, 2014 m. – 53, 2013 m. – 69) ir finansų rinkos plėtra – 59 vieta (2016 m. – 60, 2015 m. – 57 vieta, 2014 m. – 65, 2013 m. – 87).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2017 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 1 pakopa žemyn ir užėmė 44 vietą (2016 m. – 43, 2015 m. – 37, 2014 m. – 44), Latvija iš 58 vietos nusileido į 68, Estija iš 33 nusileido į 35 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 42 vietos nusileido į 46, pagal inovacijų – iš 39 į 41 vietą.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją ir infliacijos lygį (metinis pokytis %). Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį – 6 vieta (2016 m. – 5), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 13 vieta (2016 m. – 15), eksporto dalį BVP – 16 (2016 m. – 17), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2016 m. – 16), importo dalį BVP – 17 (2016 m. – 17), procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 18 vieta (2016 m. – 3), interneto pralaidumą – 18 (2016 m. – 18), pagal moterų užimtumą – 18 vieta (2016 m. – 16), Valstybės biudžeto balansą (% BVP) – 18 vieta (2016 m. – 21), vietinių tiekėjų skaičių – 22 (2016 m. – 19), įmonių technologijų įsisavinimo lygį – 22 (2016 m. – 26). Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui 2017 m., palyginti su 2016 m., nukrito 8 pakopomis žemyn ir užima 32 vietą (2016 m. – 24).

Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2016 m. – 121), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 117 (2016 m. – 106), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 111 (2016 m. – 116), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 109 (2016 m. – 111), atleidimo iš darbo išlaidas – 103 (2016 m. – 105), pažangių technologijų produktų viešuosius pirkimus – 101 (2016 m. – 94), teisinės sistemos efektyvumą – 101 (2015 m. – 99) ir valdžios reguliavimo naštą – 97 vietą (2015 m. – 92).

2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2016 m. – 17,6 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 15,6 proc. (2016 m. – 14,1 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus – 13,2 proc. (2016 m. – 14,3 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,7 proc. (2016 m. – 11,6 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9,7 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2016 m. – 9 proc.) ir 4,6 proc. – korupciją (2016 m. – 5,3 proc.).

 Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2010–2017 m.

konkurenc

Lietuvos reitingas pagal BKI komponentus 2013–2017 m.

  Vieta tarp pasaulio šalių
2013 2014 2015 2016 2017
Vieta pagal BKI / reitingo taškai (vertinimo skalė – 0–7) 48 / 4,41 41 / 4,5 36 / 4,5 35 / 4,6 41 / 4,6
Pagrindinių reikalavimų subindeksas 43 37 35 35 34
Institucinė aplinka 61 58 53 51 53
Infrastruktūra 41 43 42 45 47
Makroekonominė aplinka 58 42 30 34 29
Sveikata ir pradinis išsilavinimas 50 35 36 32 42
Našumą skatinančių veiksnių subindeksas 47 38 36 36 40
Aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas 27 26 24 26 29
Prekių ir paslaugų rinkos veiksmingumas 49 47 36 39 44
Darbo rinkos veiksmingumas 69 53 53 59 61
Finansų rinkos plėtra 87 65 57 60 59
Technologinė parengtis 35 28 22 27 30
Rinkos dydis 78 77 78 77 78
Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas 44 44 37 43 44
Verslo išmanumo 48 49 39 42 46
Inovacijos 44 44 36 39 41
Tyrime dalyvavusių šalių skaičius 148 144 140 138 137

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2017 m. – 137, 2016 m. – 138, 2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2017–2018“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2017 m. tyrime dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 44 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 45 proc. – turinčioms nuo 50 iki 249 darbuotojų ir 11 proc. – turinčioms iki 50 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 4 proc. žemės ūkio įmonių, 22 proc. pramonės, 74 proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.

Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report
2017–2018“ adresu: http://wef.ch/gcr17.

Kontaktinė informacija:
Ona Grigienė
Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5)  236 4715
El. p. ona.grigiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s