Pradinis » Istorija » STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Skaitome toliau.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

„Tą vasarą aš nevažiavau į kaimą pas motinos gimines prie Šeštokų, nė į Kačerginę, kurioje anksčiau nuomojom kambarėlį vis to paties valstiečio namuose. Vaikščiodavau po įkaitusias nuo saulės miesto gatves, įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto, kuriuo jau buvo padengta nemažai centrinių gatvių.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Meksfaltas? Tikrai parašyta meksfaltas?

Kurį laiką svarstau, kur ieškoti šio žodžio – Statistikos metraščiuose ar iš karto klausti Vikipedijos.

Statistikas nugali!

Atsiverčiu pirmąjį Centralinio statistikos biuro išleistą Lietuvos statistikos metraštį ir skyriuje „Municipalinė statistika“ (vėliau leistuose metraščiuose tokio skyriaus neliko – o gaila…) randu informacijos, kad 1926 m. Kauno miesto gatvių ilgis sudarė 91 883 metrus, iš jų 41 507 metrai – negrįstų (45 %) ir 50 376 metrai grįstų (55 %). Apie meksfaltą nieko neužsimenama.

Vartau Kauno miesto statistikos biuro 1937 m. išleistą Kauno miesto statistikos metraštį. 1936 m. pabaigoje Kauno miesto gatvių ilgis gerokai didesnis. Per 10 metų gatvių ilgis padidėjo iki 201 361 metro, o procentinis grįstų ir negrįstų gatvių santykis išliko beveik toks pat. Verčiu kitą puslapį. Radau! Lentelė vadinasi „Išgrįstos gatvės bei aikštės Kaune 1936 m. gruodžio 31 d. rajonais“.

lentele

Kauno miesto statistikos metraštis, 1937 m.

Grindinių rūšys buvo kelios: 1) meksfaltu, bitumu ir amezitu(?); 2) bituko plytelėmis; 3) tašytais akmenimis; 4) paprastais akmenimis ir 5) medinėmis kaladėlėmis. Įdomu, ar išliko kur nors medinių kaladėlių grindinys?

Išgrįstos gatvės matuojamos metrais ir kvadratiniais metrais. Na ką gi, logiška. Juk išgrįsti Laisvės alėją ar kokią vežimo pločio gatvelę anaiptol ne vienas ir tas pats. Aikštės – tik m2.

Grįžtam prie meksfalto (medinėmis kaladėlėmis pasidomėsime kiek vėliau). Peržvelgiu lentelę ir matau, kad mano logika nešlubuoja. Tik trijuose (iš penkių) Kauno miesto rajonuose gatvės buvo grindžiamos meksfaltu, bitumu ir amezitu. Žaliakalnyje šiomis medžiagomis išgrįstų gatvių ilgis – 130 metrų, o plotas – 585 m2. Senamiestyje taip grįstų gatvių ilgis tris kartus didesnis – 450 metrų, o plotas 10 kartų didesnis (6 150 m2). Matyt, gatvės platesnės. Naujamiesčio gyventojai, be abejo, buvo „išrinktieji“ ir galėjo mėgautis šiomis medžiagomis grįstomis gatvėmis, kurių ilgis sudarė 5,4 km, o plotas – 70,5 tūkst. m2. O dar aikštės – išgrįstų aikščių plotas Naujamiestyje sudarė 2,8 tūkst. m2.

Taaaip. Tokiomis gatvėmis autobusai ar automobiliai ne šiaip važiavo, jie „lingavo“.

Tad knygos herojus gali mėgautis „…įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto…“ ir linguoti autobusu į… na, ten, kur jam reikia.

 

MM

P.S. 1936 m. medinėmis kaladėlėmis grįstų gatvių ilgis – 165 metrai, plotas – 1,7 tūkst. m2. Ir tik Naujamiestyje buvo tokia gatvė (ar gatvės?).

 

MM

 

P.P.S. žodį „tąsa“ tarpukario kolegos statistikai vartojo statistikos metraščiuose. Dabar įprasta rašyti „tęsinys“.

 

MM

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s