VERSLO TENDENCIJŲ TYRIMO REZULTATAI IR EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS

2019 m. rugsėjo mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu

Ekonominių vertinimų rodiklis 2019 m. rugsėjį buvo 9 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5,  prekybos ir vartotojų* – 3, pramonės – 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Palyginti su 2018 m. rugsėju, ekonominių vertinimų rodiklis nepasikeitė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, prekybos – 3, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su 2018 m. rugsėju, nepasikeitė.

 

Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys

Procentais

verslo

* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

  

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

 Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo mažiau optimistinė produkcijos gamybos prognozė. Įmonių vadovų, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėn., dalis sumažėjo nuo 35 iki 32 proc., o prognozuojančių mažėjimą – padidėjo nuo 12 iki 14 proc. Prastesnė ir gaminių eksporto prognozė: 27 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 15 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 26 ir 10 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimą prognozavo 14 proc. apklaustų įmonių vadovų, dauguma (78 proc.) – darbuotojų skaičiaus keisti neketino.

Panašiai kaip ir rugpjūčio mėnesį, 25 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėn. padidėjo, 20 proc. – kad sumažėjo. Rugsėjo mėn., kaip ir prieš mėnesį, 20 proc. įmonių vadovų teigė, kad gaminamos produkcijos paklausa sumažėjo, tačiau nuo 30 iki 24 proc. sumažėjo teigiančių, kad ji padidėjo.

 

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos pasitikėjimo rodiklis rugsėjį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 5 procentiniais punktais, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, – 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.

Nors dauguma (78 proc.) apklaustų įmonių vadovų rugsėjį darbuotojų skaičiaus keisti neketino, tačiau 18 proc. – planavo jį mažinti (prieš mėnesį – atitinkamai 71 ir 11 proc., prieš metus – 67 ir 17 proc.). Blogesnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 17 proc. apklaustų įmonių vadovų, 13 proc. – prognozavo, kad užsakymų mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 25 ir 6 proc.). Dauguma (82 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 14 proc. – kad didės.

Statybos darbų paklausos vertinimas panašus kaip prieš mėnesį, bet blogesnis nei prieš metus: 67 proc. įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 32 proc. – kaip per mažą (prieš metus – atitinkamai 73 ir 26 proc.).

Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu ir su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 32 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 13 proc. – nurodė, kad sumažėjo (prieš mėnesį ir prieš metus – atitinkamai 39 ir 7 proc.).

 

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pablogėjusi prekybos įmonių verslo padėtis ir pesimistiškesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.

Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėn. jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 20 iki 15 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, liko tiek pat (4 proc.).

Dauguma (80 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 21 iki 18 proc. sumažėjo manančių, kad ji pagerės. Kad įsigys daugiau prekių nei prieš mėnesį teigė 23 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 6 proc.

Dauguma (82 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 15 proc. – numatė priimti naujų. Kaip ir praėjusį mėnesį, 93 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 6 proc. – kad didės.

 

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

 Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje šiek tiek pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė: 39 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 6 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 32 ir 5 proc.).

Panašiai kaip ir praėjusį mėnesį, dauguma (66 proc.) įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 30 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 4 proc. – kad pablogėjo. Nors daugiau nei pusė (55 proc.) įmonių vadovų teigė, kad teikiamų paslaugų paklausa per pastaruosius mėnesius nesikeitė, tačiau nuo 40 iki 37 proc. sumažėjo teigiančių, kad ji padidėjo.

Dauguma 56 proc. apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 32 proc. – planavo priimti naujų. 87 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 10 proc. – kad didės.

 

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

2019 m. spalio mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatus ir ekonominių vertinimų rodiklį skelbsime spalio 31 d.

 

Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai pagal suderintą ES programą sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 proc.).

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Jurgita Lavrovienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4932

El. p. jurgita.lavroviene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

TARPTAUTINĖ PREKYBA PASLAUGOMIS 2019 M. ANTRĄJĮ KETVIRTĮ

Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad paslaugų eksportas 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 3,0 mlrd. EUR ir per metus (palyginti su 2018 m. II ketv.) padidėjo 22,8 proc., paslaugų importas – atitinkamai 1,8 mlrd. EUR ir 16,7 proc. Paslaugų balanso perviršis (1,2 mlrd. EUR, arba 10,2 proc. BVP) per metus padidėjo 32,8 proc.

Sparčiausiai 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo kitų verslo paslaugų eksportas (51,2 proc.) ir statybos paslaugų importas (96,3 proc.) (žr. lentelę).

Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 58,4 ir 50,2 proc.) sudarė transporto paslaugos. 2019 m. antrąjį ketvirtį didžiausias perviršis (666,1 mln. EUR) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (74,3 mln. EUR) – jūrų transporto paslaugų balanso.

Paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 69,5 proc. viso paslaugų eksporto ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 25,1 proc. Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 66,4 proc. paslaugų importo ir per metus išaugo 19,6 proc.

Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2019 m. antrąjį ketvirtį buvo Vokietija. Eksportas į šią šalį per metus padidėjo 25,3 proc. (2 pav.). Didžiausią paslaugų eksporto į Vokietiją dalį sudarė transporto (70,3 proc.) ir kelionių (9,5 proc.) paslaugos.

Pagrindinė paslaugų importo partnerė buvo Lenkija (3 pav.). Importas iš šios šalies per metus padidėjo 24,5 proc. Didžiausią paslaugų importo iš Lenkijos dalį sudarė transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 64,8 ir 24,0 proc.).

1 pav. Paslaugų balansas

1

 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų eksporto ir importo struktūra bei jų pokytis

Eksportas Importas
mln. EUR struktūra,% pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., % mln. EUR struktūra, % pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., %
Visos paslaugos 3 000,2 100,0 22,8 1 768,6 100,0 16,7
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 94,0 3,1 33,7 47,9 2,7 33,9
Transporto paslaugos 1 752,8 58,4 22,3 888,5 50,2 18,1
   Keleivių vežimas 41,2 1,4 –42,5 48,9 2,8 6,9
   Krovinių vežimas 1 003,0 33,4 26,7 451,5 25,5 37,8
   Kitos transporto paslaugos 708,6 23,6 24,4 388,1 21,9 2,4
Kelionės 391,6 13,1 2,3 346,5 19,6 2,7
Statyba 92,3 3,1 46,7 44,0 2,5 96,3
Finansinės paslaugos 38,5 1,3 9,7 39,0 2,2 –5,4
Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 164,6 5,5 27,3 78,6 4,4 4,8
   Telekomunikacijų paslaugos 18,3 0,6 –2,3 22,0 1,2 10,6
   Kompiuterinės paslaugos 140,8 4,7 33,5 50,2 2,8 1,8
   Informacinės paslaugos 5,5 0,2 8,2 6,4 0,4 10,7
Kitos verslo paslaugos 345,5 11,5 51,2 273,2 15,5 35,6
   Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos 14,8 0,5 74,5 3,9 0,2 3,3 karto
   Profesinės ir konsultacinės valdymo paslaugos 81,2 2,7 2,5 53,2 3,0 3,8
   Techninės, su prekyba susijusios ir kitos verslo

paslaugos

249,5 8,3 77,3 216,1 12,3 45,0
Kitos nepaskirstytos paslaugos 120,9 4,0 20,1 50,9 2,9 3,2

Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas.

2

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų duomenis, buvo revizuoti 2004 m. I ketvirčio–2019 m. I ketvirčio duomenys.

 

Išsamią paslaugų eksporto ir importo statistinę informaciją galima rasti Lietuvos banko svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje (atnaujinama 10 val.).

 

2019 m. trečiojo ketvirčio statistinę informaciją apie paslaugų eksportą ir importą skelbsime 2020 m. sausio 3 d.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Violeta Kazlauskienė

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos

Statistikos departamento

Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė

Tel. (8 5)  268 0408

El. p. vkazlauskiene@lb.lt

http://www.lb.lt

Eigirdas Griškevičius

Lietuvos statistikos departamento

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyriaus

vyriausiasis specialistas

Tel. (8 5)  236 4730

El. p. eigirdas.griskevicius@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS AUGO LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2019 m. antrojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.

  • Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 419,2 mln. EUR, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo 3,1 karto. Didžiausi investicijų srautai teko Estijos (189,5 mln. EUR), Suomijos (73,1 mln. EUR) ir Prancūzijos (64,7 mln. EUR) investuotojams, o didžiausi neigiami srautai fiksuoti Jungtinės Karalystės (–45,5 mln. EUR), Lenkijos (–42,5 mln. EUR) ir Kipro (–39,1 mln. EUR) kapitalo įmonėse. Pagal veiklas didžiausi srautai teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (112,9 mln. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (107,6 mln. EUR) įmonėms, o didžiausi neigiami srautai užfiksuoti apdirbamosios gamybos įmonėse (–86,8 mln. EUR).
  • TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018 m. ketvirčiu, padidėjo 18,3 proc. ir sudarė 636,7 mln. EUR (1 pav.). Didžiausia TUI pajamų dalį sudarė išmokėti dividendai.
  • Sukauptosios TUI Lietuvoje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 17,4 mlrd. EUR, arba 37,2 proc. BVP. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 238 EUR TUI (2018 m. birželio 30 d. – 5 940 EUR). Didžiausios sukauptos investicijos Lietuvoje susijusios su Švedijos (3EUR), Estijos (2,8 mlrd. EUR) ir Nyderlandų (2,5 mlrd. EUR) investuotojais (2 pav.).
  • Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 44,3 mln. EUR. Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Maltoje (38 mln. EUR), Baltarusijoje (9 mln. EUR) ir Latvijoje (7,6 mln. EUR). Tai nulėmė išaugusios investicijos į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones (44,8 mln. EUR).
  • TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 50 mln. EUR – didžiausia pajamų dalis teko dividendams (30,9 mln. EUR).
  • Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 4,1 mlrd. EUR, Lietuvos TI į ES valstybes nares sudarė 88,9, į euro zonos šalis – 70,5 proc. visų Lietuvos TI užsienyje.

TUI

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio duomenis, buvo revizuoti 2004 m. pirmojo ketvirčio–2019 m. pirmojo ketvirčio duomenys.

2019 m. trečiojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis skelbsime 2020 m. sausio mėn.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Nerezidentas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio ekonominiai interesai yra už tam tikros šalies ekonominės erdvės ribų ir kurio vykdoma ekonominė veikla toje šalyje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus).

Tiesioginių investicijų pajamos – paskelbti dividendai už turimas nuosavybės priemones, reinvesticijos ir skolos priemonių palūkanos.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas – per tam tikrą laikotarpį įvykę finansiniai sandoriai.

 

Kontaktinė informacija:

 

Lina Volbikaitė

Lietuvos statistikos departamento

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų

statistikos skyriaus

vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4682

El. p. lina.volbikaite@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

Sigutė Samaitienė

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamento

Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė

Tel. (8 5)  268 0414

El. p. ssamaitiene@lb.lt

www.lb.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.