STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

Taigi, praėjusį kartą statistine informacija apie mokymąsi Kaune tarpukariu „apvilkome“ šią pastraipą:

„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją. Švietimą jau aptarėme. Dabar skaičiais (ir ne tik) papasakosiu apie migraciją.

 

Bet pirmiausia, noriu Jus supažindinti su citata iš Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų[1] ir žemaičių“.

„Toje pačioj gadynėj[2] ta dar minavotina notis[3] nutiko Lietuvos tautoj, jog daugybė lietuviško svieto išsidangino į Ameriką, nesgi viršiau minavojau, jog didžturčiai Lietuvoj svietą vergė, kursai, vengdamas nuo tos vergybos, muko į Kuršą, kuriame kunigaikščiai didžiai išmintingai rėdės ir savo valsčiuose žmonių nei baudžiavomis, nei didžiomis donimis nesunkino; nuo to radusis tenai didžiai daugybei svieto, kunigaikštis Jokūbas[4] nupirko salą, Tobagu vadinamą, nuo ispanų karaliaus ir tenai išleido atėjūnus naujukynui[5] įkurti ir tuo pačiu prekybą praplatinti, kurį naujukyną paskui anglai išgriovė, o likusįjį svietą išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių giminės yra jau ir Amerikos svieto.“

(S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ Peterburge, 1845 m. http://antologija.lt/about_text/simonas-daukantas-budas-senoves-lietuviu-kalnenu-zemaiciu).

Taaaaip… Gadynė kito, o lietuviai vis ieškojo laimės kraštų. (Gaila Tobago…).

 

Grįžtam į tarpukario laikus. 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje randu lentelę, kurioje pateikta statistinė informacija apie emigravusiuosius 1923–1939 m.

Oho!

Apžvelgta 1926, 1927 ir 1929 metai, kai emigravusiųjų skaičius buvo gerokai didesnis (žr. lentelėje Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis). Taip pat nustebino tai, kad ne Amerika tais metais buvo „svajonių šalis“. Lietuvos gyventojai laimės ieškojo Argentinoje, Brazilijoje ir Kanadoje. 1927 metais iš 18 tūkst. emigravusiųjų, beveik 12 tūkst. iškeliavo į Braziliją. Kodėl? Kodėl į Pietų Amerikos žemyną?

Ieškau, ieškau…

Radau!

Atsakymą radau Jungtinių Valstijų pilietybės ir imigracijos tarnybos (United States Citizenship and Immigratio Services) interneto svetainėje https://www.uscis.gov/history-and-genealogy/our-history/overview-ins-history/era-restriction.

 

Manau, kad buvo dvi pagrindinės priežastys, nulėmusios lietuvių pasirinkimą.

1

Pirma. Amerika, siekdama apriboti imigrantų skaičių priima Imigracijos įstatymus – 1921 m. – Emigracijos kvotos įstatymą (angl. The Emergency Quota Act) ir 1924 m. – Imigracijos įstatymą (angl. The Immigration Act), kurie nustatė imigruojančiųjų kvotas, atsižvelgiant į paskutiniojo gyventojų surašymo rezultatus, tiksliau į tai, kokią dalį sudarė tam  tikros tautybės gyventojai. Taigi, varteliai į „laimės šalį“ buvo užkelti. Na, jei neužkelti, tai labai smarkai priverti.

2

Antra. Tuo išmaniai pasinaudoja Pietų Amerikos šalių plantatoriai, kuriuos vargino darbo jėgos plantacijose (Brazilijoje – fazendose) trūkumas.

Lietuviams (ir ne tik) siūloma: gauni nemokamą bilietą į šalį, darbą plantacijoje, vėliau nebrangiai nusiperki žemės. Norintys pasinaudoti šiuo pasiūlymu dar Lietuvoje turėjo pasirašyti sutartį, kurioje įsipareigojo ne tik atidirbti bilieto vertę, bet ir dar kurį laiką dirbti plantacijoje. Na, koks lietuvis nenorėtų nebrangiai įsigyti žemės?

A? Išminčiai, kad juos kur…

Todėl jie ir plantatoriai. Todėl lietuviai ten emigruoti nustojo ir todėl šiose šalyse gyvena beveik vien tarpukario imigrantų palikuonys.

Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis

Amerikos J. Valst. Argentina Brazilija Kanada Urugvajus P.Afrika Palestina Kitos šalys Iš viso
1923 1845 112 33 112 33 16 542 2693
1924 861 499 24 195 141 38 476 817 3051
1925 778 689 22 112 85 72 377 734 2869
1926 1090 1353 5669 969 229 106 202 746 10364
1927 1429 1995 11702 1040 571 409 56 884 18086
1928 751 2151 1199 2165 709 970 39 507 8491
1929 967 6095 4536 1335 1394 1238 146 288 15999
1930 683 2280 836 869 763 791 85 121 6428
1931 320 189 41 83 206 460 118 339 1756
1932 151 74 66 80 73 291 194 72 1001
1933 130 92 90 45 34 200 671 38 1300
1934 181 130 137 54 59 267 646 47 1521
1935 185 199 165 22 45 256 943 96 1911
1936 138 270 370 70 55 262 501 41 1707
1937 288 298 40 39 58 155 50 51 979
1938 273 185 24 39 4 110 101 75 811
1939 228 47 16 95 2 103 66 47 604

Lietuvos statistikos metraštis 1939 m.

 

 

Daugiau informacijos, kokios tautybės Lietuvos gyventojai, kokias šalis rinkosi – 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje.

 

MM

 


[1] Aukštaičių

[2] 1688 m.

[3] Atsitikimas, įvykis

[4] Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (vok. Jakob von Kettler)

[5] Kolonijai

VERSLO TENDENCIJŲ TYRIMO REZULTATAI IR EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS

2019 m. gruodžio mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais

 

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 3, vartotojų* – 2, pramonės ir statybos – 1 procentiniu punktu.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2018 m. gruodžiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, statybos – 4, pramonės – 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, prekybos – 1 procentiniu punktu.

 

Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys

Procentais

vt

* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

 

 

 

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

Pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis gaminamos produkcijos paklausos vertinimas: dauguma (72 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, 27 proc. teigė, kad ji per maža (prieš mėnesį – atitinkamai 74 ir 24 proc., prieš metus – atitinkamai 75 ir 22 proc.).

Be to, 2019 m. gruodį, palyginti tiek su praėjusiu mėnesiu, tiek su praeitų metų gruodžiu, sumažėjo ir produkcijos gamyba: 25 proc. respondentų atsakė, kad produkcijos gamyba sumažėjo, 22 proc. – kad padidėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 20 ir 30 proc., prieš metus – atitinkamai 12 ir 31 proc.).

Gruodį produkcijos gamybos prognozė buvo šiek tiek optimistiškesnė nei lapkritį: per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 21 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažinti – 19 proc. Tačiau gaminių eksporto prognozė blogesnė: 14 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 18 proc. – mažėjimą.

Dauguma (83 proc.) apklaustų įmonių vadovų, darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų. Kainų didėjimą prognozavo 13 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažėjimą – 7 proc.

Pagrindiniai veiksniai, ribojantys gamybą, buvo nepakankama paklausa (41 proc.) ir darbuotojų trūkumas (14 proc.). 37 proc. respondentų atsakė, kad jų gamybos niekas neriboja.

 

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis statybos darbų paklausos vertinimas: gruodį 61 proc. įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 38 proc. – kaip per mažą (prieš mėnesį – atitinkamai 63 ir 36 proc., prieš metus – atitinkamai 69 ir 31 proc.).

Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu ir su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 18 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, tiek pat nurodė, kad sumažėjo (lapkritį – atitinkamai 24 ir 16 proc., prieš metus – atitinkamai 18 ir 14 proc.).

Gruodį, panašiai kaip lapkritį, dauguma (59 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų, o 32 proc. manė, kad darbuotojų skaičių mažins. Statybos darbų užsakymų prognozė blogesnė nei lapkritį: mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 33 proc. apklaustų įmonių vadovų, 11 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (lapkritį – atitinkamai 24 ir 11 proc.). Šiems pokyčiams įtakos turėjo sezoniškumas. Dauguma (75 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 17 proc. – kad didės.

Pasak įmonių vadovų, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai buvo nepakankama paklausa (29 proc.), nepalankios oro sąlygos (23 proc.) bei darbuotojų trūkumas (28 proc.). 29 proc. įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.

 

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

 Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, verslo tendencijos prekyboje mažai keitėsi.

Tačiau 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė prekybos verslo padėties prognozė: 15 proc. įmonių vadovų tikėjosi, kad per artimiausius mėnesius jų verslo padėtis gerės, 6 proc. prognozavo, kad blogės (lapkritį – atitinkamai 22 ir 4 proc.). Blogesnė ir prekių įsigijimo prognozė: kad įsigys daugiau prekių teigė 17 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 16 proc. (lapkritį – atitinkamai 28 ir 8 proc.).

Dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 14 proc. – numatė priimti naujų. 89 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 9 proc. – kad didės.

Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklą labiausiai ribojo konkurencija (nurodė 70 proc. vadovų), nepakankama paklausa (35 proc.), netobuli įstatymai (25 proc.), darbuotojų trūkumas (20 proc.). 13 proc. įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.

 

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 7 procentiniais punktais, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 5 procentiniais punktais, tačiau palyginti su kitais sektoriais, jis išlieka didžiausias.

Tiek per mėnesį (nuo 40 iki 36 proc.), tiek per metus (nuo 44 iki 36 proc.) sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad jų įmonės teikiamų paslaugų paklausa padidėjo.

Blogesnė ir teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiems 3 mėn.: gruodį 25 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 11 proc. – mažėjimą (lapkritį – atitinkamai 41 ir 8 proc.). Daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 25 proc. – planavo priimti naujų. 83 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 14 proc. – kad didės.

Įmonių vadovų teigimu, paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai ribojo nepakankama paklausa (nurodė 30 proc. vadovų) ir darbo jėgos stoka (17 proc.). Tačiau net 44 proc. apklaustųjų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.

 

 

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

2020 m. sausio mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatus ir ekonominių vertinimų rodiklį skelbsime 2020 m. sausio mėn. 31 d.

 

Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai pagal suderintą ES programą sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 proc.).

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Jurgita Lavrovienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4932

El. p. jurgita.lavroviene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.