Pradinis » Istorija » STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

Taigi, praėjusį kartą statistine informacija apie mokymąsi Kaune tarpukariu „apvilkome“ šią pastraipą:

„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją. Švietimą jau aptarėme. Dabar skaičiais (ir ne tik) papasakosiu apie migraciją.

Bet pirmiausia, noriu Jus supažindinti su citata iš Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų[1] ir žemaičių“.

„Toje pačioj gadynėj[2] ta dar minavotina notis[3] nutiko Lietuvos tautoj, jog daugybė lietuviško svieto išsidangino į Ameriką, nesgi viršiau minavojau, jog didžturčiai Lietuvoj svietą vergė, kursai, vengdamas nuo tos vergybos, muko į Kuršą, kuriame kunigaikščiai didžiai išmintingai rėdės ir savo valsčiuose žmonių nei baudžiavomis, nei didžiomis donimis nesunkino; nuo to radusis tenai didžiai daugybei svieto, kunigaikštis Jokūbas[4] nupirko salą, Tobagu vadinamą, nuo ispanų karaliaus ir tenai išleido atėjūnus naujukynui[5] įkurti ir tuo pačiu prekybą praplatinti, kurį naujukyną paskui anglai išgriovė, o likusįjį svietą išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių giminės yra jau ir Amerikos svieto.“

(S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ Peterburge, 1845 m. http://antologija.lt/about_text/simonas-daukantas-budas-senoves-lietuviu-kalnenu-zemaiciu).

Taaaaip… Gadynė kito, o lietuviai vis ieškojo laimės kraštų. (Gaila Tobago…).

Grįžtam į tarpukario laikus. 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje randu lentelę, kurioje pateikta statistinė informacija apie emigravusiuosius 1923–1939 m.

Oho!

Apžvelgta 1926, 1927 ir 1929 metai, kai emigravusiųjų skaičius buvo gerokai didesnis (žr. lentelėje Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis). Taip pat nustebino tai, kad ne Amerika tais metais buvo „svajonių šalis“. Lietuvos gyventojai laimės ieškojo Argentinoje, Brazilijoje ir Kanadoje. 1927 metais iš 18 tūkst. emigravusiųjų, beveik 12 tūkst. iškeliavo į Braziliją. Kodėl? Kodėl į Pietų Amerikos žemyną?

Ieškau, ieškau…

Radau!

Atsakymą radau Jungtinių Valstijų pilietybės ir imigracijos tarnybos (United States Citizenship and Immigratio Services) interneto svetainėje https://www.uscis.gov/history-and-genealogy/our-history/overview-ins-history/era-restriction.

Manau, kad buvo dvi pagrindinės priežastys, nulėmusios lietuvių pasirinkimą.

1

Pirma. Amerika, siekdama apriboti imigrantų skaičių priima Imigracijos įstatymus – 1921 m. – Emigracijos kvotos įstatymą (angl. The Emergency Quota Act) ir 1924 m. – Imigracijos įstatymą (angl. The Immigration Act), kurie nustatė imigruojančiųjų kvotas, atsižvelgiant į paskutiniojo gyventojų surašymo rezultatus, tiksliau į tai, kokią dalį sudarė tam  tikros tautybės gyventojai. Taigi, varteliai į „laimės šalį“ buvo užkelti. Na, jei neužkelti, tai labai smarkai priverti.

2

Antra. Tuo išmaniai pasinaudoja Pietų Amerikos šalių plantatoriai, kuriuos vargino darbo jėgos plantacijose (Brazilijoje – fazendose) trūkumas.

Lietuviams (ir ne tik) siūloma: gauni nemokamą bilietą į šalį, darbą plantacijoje, vėliau nebrangiai nusiperki žemės. Norintys pasinaudoti šiuo pasiūlymu dar Lietuvoje turėjo pasirašyti sutartį, kurioje įsipareigojo ne tik atidirbti bilieto vertę, bet ir dar kurį laiką dirbti plantacijoje. Na, koks lietuvis nenorėtų nebrangiai įsigyti žemės?

A? Išminčiai, kad juos kur…

Todėl jie ir plantatoriai. Todėl lietuviai ten emigruoti nustojo ir todėl šiose šalyse gyvena beveik vien tarpukario imigrantų palikuonys.

Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis

Amerikos J. Valst. Argentina Brazilija Kanada Urugvajus P.Afrika Palestina Kitos šalys Iš viso
1923 1845 112 33 112 33 16 542 2693
1924 861 499 24 195 141 38 476 817 3051
1925 778 689 22 112 85 72 377 734 2869
1926 1090 1353 5669 969 229 106 202 746 10364
1927 1429 1995 11702 1040 571 409 56 884 18086
1928 751 2151 1199 2165 709 970 39 507 8491
1929 967 6095 4536 1335 1394 1238 146 288 15999
1930 683 2280 836 869 763 791 85 121 6428
1931 320 189 41 83 206 460 118 339 1756
1932 151 74 66 80 73 291 194 72 1001
1933 130 92 90 45 34 200 671 38 1300
1934 181 130 137 54 59 267 646 47 1521
1935 185 199 165 22 45 256 943 96 1911
1936 138 270 370 70 55 262 501 41 1707
1937 288 298 40 39 58 155 50 51 979
1938 273 185 24 39 4 110 101 75 811
1939 228 47 16 95 2 103 66 47 604

Lietuvos statistikos metraštis 1939 m.

Daugiau informacijos, kokios tautybės Lietuvos gyventojai, kokias šalis rinkosi – 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje.

MM


[1] Aukštaičių

[2] 1688 m.

[3] Atsitikimas, įvykis

[4] Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (vok. Jakob von Kettler)

[5] Kolonijai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s