Darbo sąnaudų indeksas

Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos padidėjo 4,8 proc.

 

  • 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,8 proc., iš jų verslo įmonėse – 2,8 proc.

 

1 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytis 2015–2019 m. ketvirčiais

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Procentai

DS_1

  • Pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos labiausiai augo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose – 14,8 proc., viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo – 10,2 proc., mažėjo – administracinės ir aptarnavimo veiklos – 1,7 proc., statybos – 2,8 proc., bei transporto ir saugojimo veiklos įmonėse – 8 proc.
  • Darbo sąnaudų pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai, dirbtų valandų skaičiaus pasikeitimai bei kitos priežastys.

 

2 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Procentai

DS_2

Ekonominės veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

B–S – pramonė, statyba ir paslaugos

B–N – verslas

B – kasyba ir karjerų eksploatavimas

C – apdirbamoji gamyba

D – elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

E – vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

F – statyba

G – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

H – transportas ir saugojimas

I – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

J – informacija ir ryšiai

K – finansinė ir draudimo veikla

L – nekilnojamojo turto operacijos

M – profesinė, mokslinė ir techninė veikla

N – administracinė ir aptarnavimo veikla

O – viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

P – švietimas

Q – žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

R – meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

S – kita aptarnavimo veikla

 

2019 m. ketvirtąjį ketvirtį vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos padidėjo 3,5 proc.

  • 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant individualiąsias), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,5 proc., iš jų verslo įmonėse – 3,7 proc.
  • Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, per ketvirtį darbo sąnaudos augo beveik visų veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, labiausiai – 7,4 proc. – statybos įmonėse, o mažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse – 0,2 proc., švietimo – 0,3 proc., ir kitos aptarnavimo veiklos įstaigose ir organizacijose – 2,9 proc.

 

3 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį

Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką

Procentai

DS_3

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pagal ekonominės veiklos rūšis 2016–2019 m. ketvirčiais

 

2020 m. pirmojo ketvirčio darbo sąnaudų indeksas bus skelbiamas 2020 m. birželio 8 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Darbo sąnaudos – visos darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus.

 

Kontaktinė informacija:

Valentina Vincelovič

Darbo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4684

El. p. valentina.vincelovic@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

VARTOJIMO PREKIŲ IR PASLAUGŲ KAINŲ POKYČIAI

  • 2020 vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, avalynės, kietojo kuro kainų sumažėjimas bei daržovių, vaisių, atostogų išvykų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių kainų padidėjimas.
  • Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., o paslaugų – padidėjo 0,6 proc.
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., rinkos – sumažėjo 0,1 proc.

 

1 pav. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

VKI_1

  • 2020 m. vasarį, palyginti su sausiu, dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 2,5 proc. Avalynė atpigo 6,7 proc., drabužiai – 0,6 proc., aprangos gaminiai – 5,5 proc.
  • Transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1 proc. Pokytį nulėmė degalų ir tepalų (2,9 proc.) kainų sumažėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų (3,2 proc.), asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto kainų padidėjimas (0,6 proc.).
  • Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,3 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo ilgavaisių agurkų, avokadų, gūžinių salotų, morkų, bet sumažėjo apelsinų, greipfrutų, burokėlių, baltagūžių kopūstų kainos.
  • Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 0,9 proc.) nulėmė atostogų išvykų (2,7 proc.), produktų gyvūnams augintiniams (3,3 proc.) bei gėlių (2,5 proc.) kainų padidėjimas.

 

1 lentelė. Didžiausi vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per mėnesį

2020 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn.

Procentais

Prekių ir paslaugų pavadinimas Kainų padidėjimas, proc. Prekių ir paslaugų pavadinimas Kainų sumažėjimas (–), proc.
Švieži vaisiai ir daržovės
Ilgavaisiai agurkai 34,8 Apelsinai –10,9
Avokadai 24,7 Greipfrutai –6,6
Gūžinės salotos 10,5 Burokėliai –5,5
Morkos 8,9 Baltagūžiai kopūstai –3,1
Bananai 7,5 Svogūnai –2,5
Vynuogės 7,0 Pomidorai –2,3
Saldžiosios paprikos 7,0 Bulvės –1,1
Kininiai kopūstai 6,8    
Česnakai 4,1    
Mandarinai 3,9    
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
Alyvuogių aliejus 5,4 Saulėgrąžų aliejus –6,2
Traškučiai 5,2 Šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės –5,0
Valgomieji gyvuliniai riebalai 4,9 Miltai –4,3
Sūdytos žuvys 2,3 Arbata –4,0
Ryžiai 2,3 Šviežia ir atšaldyta žuvis –3,8
Varškė 1,8 Uogienės, marmeladai ir medus –2,5
Džiovinti vaisiai 1,7 Mineraliniai arba šaltinio vandenys –1,6
Grietinė 1,6 Kava –1,5
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai
Spirituoti gėrimai 0,7    
Vynas ir vyno produkcija 0,3    
Ne maisto prekės
Apšvietimo įranga 3,4 Avalynė –6,7
Produktai gyvūnams augintiniams 3,3 Kiti aprangos gaminiai –5,5
Namų ūkio valymo ir priežiūros priemonės 2,7 Kitos asmens priežiūros prekės –2,2
Gėlės 2,5 Kilimai ir kilimėliai –2,1
Dviračiai 1,9 Fotografijos ir kinematografijos įrenginiai –2,0
Asmens higienos reikmenys 1,7 Knygos –1,4
Žaislai, žaidimai ir mėgstami dalykai 1,7 Drabužiai –0,6
Energetinės prekės
    Skystasis kuras –11,2
    Suskystintos automobilinės dujos –8,0
    Dyzeliniai degalai –2,8
    Kietasis kuras –2,1
    Benzinas –1,9
    Suskystintos dujos maistui gaminti –1,4
    Šilumos energija –0,2
Paslaugos
Nuotekų rinkimo 4,1    
Keleivių vežimo oro transportu 3,2    
Atostogų išvykų 2,7    
Viešbučių 2,2    
Buitinių prietaisų taisymo 1,4    
Asmens priežiūros procedūrų 1,3    
Sanatorijų 1,2    
Avalynės taisymo 0,9    

 

  • 2020 m. vasario metinė (2020 m. vasarį, palyginti su 2019 m. vasariu) infliacija sudarė 2,8 proc.Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, mėsos ir jos produktų, elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, tabako gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei kietojo kuro, šilumos energijos, dujų kainų sumažėjimas.
  • Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 1,7 proc., paslaugų – 5,3 proc.
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 3,1 proc., rinkos – 2,7 proc.

 

2 pav. Metinė infliacija 2015–2020 m. vasario mėn.

VKI_2

  • 2020 m. vasarį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,5 proc.

3 pav. Vidutinė metinė infliacija 2015–2020 m. vasario mėn.

VKI_3

2 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai 2020 m. vasario mėn.

Procentais

Vartojimo prekių ir paslaugų skyriai pagal COICOP 19991 Vartojimo išlaidų lyginamosios dalys bendrose vartojimo išlaidose Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–)
2020 m. vasario mėn., palyginti su vidutinis metinis

2019–2020 m. vasario mėn.
2018–2019 m. vasario mėn.

2020 m.
sausio mėn.
2019 m.
gruodžio mėn. vasario mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos 100,0 –0,1 0,4 2,8 2,5
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 20,88 0,3 2,1 4,0 3,6
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 8,46 0,2 0,1 2,9 3,4
Drabužiai ir avalynė 6,77 –2,5 –11,1 –0,3 –0,7
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 11,34 0,1 2,7 –2,5 0,7
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 5,16 1,0 1,2 2,2 1,7
Sveikatos priežiūra 7,37 –0,1 1,0 5,0 5,4
Transportas 14,73 –1,0 0,0 5,1 1,2
Ryšiai 2,98 0,2 0,3 –0,9 –1,4
Poilsis ir kultūra 7,40 0,9 0,2 2,9 2,8
Švietimas 1,81 0,5 1,3 7,8 4,4
Viešbučiai, kavinės ir restoranai 6,00 0,4 1,0 6,2 6,1
Įvairios prekės ir paslaugos 7,10 0,1 2,0 1,9 2,4
Vartojimo prekės 69,62 –0,3 0,1 1,7 1,6
Vartojimo paslaugos 30,38 0,6 1,1 5,3 4,7

[1] Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose – COICOP 1999).

 

Įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram vartotojų kainų pokyčiui pateikiama lentelėse:

  • Įtaka mėnesiniam vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui.
  • Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal COICOP 19991 vartojimo prekių ir paslaugų kategorijas.

 

 

 

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2020 m. kovą skelbsime balandžio 8 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Kaip keitėsi kainos nuo bet kurio Jus dominančio laikotarpio, galite pasiskaičiuoti infliacijos skaičiuoklėje.

 

 

Paaiškinimai

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir ankstesnių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Dalia Skirelienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4741

El. p. dalia.skireliene@stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.