Pradinis » Kita » Išsimokslinę ir skaitantys knygas

Išsimokslinę ir skaitantys knygas

Visai neseniai paskelbėme informatyvų ir vizualų leidinį „Lietuvos švietimas, kultūra ir sportas“. 

Apie jį ir jo rengimą kalbamės su Daiva Marcinkevičiene, Lietuvos statistikos departamento Socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros statistikos skyrius vedėja.

Daiva, ar seniai Statistikos departamentas leidžia šį leidinį? Kas jame pristatoma?

Leidinys apie švietimą leidžiamas kasmet jau daug metų. Turime 1970 m. leidinį „Lietuvos TSR švietimo, mokslo ir kultūros statistika“, kuris buvo išleistas su žyma „Tarnybiniam naudojimui“, turime leidinių, kurie buvo leidžiami rusų kalba.

Bėgant metams, keitėsi leidinio formatas, pavadinimas. Pavyzdžiui, 1997 m. buvo išleisti du leidiniai „Švietimas. Bendrieji rodikliai“ ir „Vaikų ir jaunuolių ugdymas švietimo įstaigose“. Atskirai buvo leidžiamas leidinys apie kultūros įstaigas.

Elektroninis leidinys išleidžiamas antrą kartą. Skaitytojams toks formatas gal dar neįprastas, tačiau jame statistinė informacija pateikta labai patogiai. Tik peržvelgus, galima susipažinti su pagrindiniais švietimo ir kultūros rodikliais. Viskas suskirstyta pagal temas, daug interaktyvių grafikų.

Leidinyje pateikiama statistinė informacija apie visas nuosekliosios švietimo sistemos mokymo įstaigas: jų skaičių, pedagoginius darbuotojus, mokinių ir studentų skaičiaus pokyčius, pasiskirstymą pagal amžių, lytį, švietimo lygmenis, mokymo ir studijų sritis. Taip pat pateikiama kultūros ir sporto statistika.

Kokia gyventojų dalis mokosi, studijuoja? Ar daugėja besimokančiųjų?

2019 m. mokėsi ar studijavo beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. O tarp 7–24 metų amžiaus jaunimo – net 82 proc.

Lietuvoje mažėja gyventojų, visuomenė sensta, tai lemia pokyčius ir švietimo sistemoje. Praėjusiais metais 10 tūkst. gyventojų teko 1 644 mokinių / studentų (2015 m. – 1 783, 2000 m. – 2 137). Per dešimt metų mokinių ir studentų skaičius sumažėjo 1,5 karto.

Ar tai reiškia, kad mažėja ir mokymosi įstaigų?

Mokymo įstaigų skaičius mažėja, bet ne taip sparčiai. Daugiausia mažėja bendrojo ugdymo mokyklų skaičius. Per metus neliko 33 bendrojo ugdymo mokyklų.

Kiek procentų jaunuolių baigę mokyklas renkasi studijuoti aukštąjį mokslą?

Paprastai didžioji dalis (2019 m. – 57,3 proc., 2015 m. – 65 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų tais pačiais metais tęsia mokslus šalies aukštosiose mokyklose. 2019 m. į kolegijas įstojo 21 proc. abiturientų, 36 proc. – į universitetus.

Daiva, ar žinome, kiek lietuvių studijuoja užsienio universitetuose?

Eurostato duomenimis, 2018 m. Jungtinėje Karalystėje studijavo 4,1 tūkst., Danijoje – 1,3 tūkst., Lenkijoje – 646, Prancūzijoje – 231 studentas iš Lietuvos.

O kiek užsieniečių studijuoja mūsų universitetuose?

Šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 6,2 tūkst. užsienio piliečių. Tai sudarė 8,5 proc. visų universitetų studentų. Kolegijose visą studijų programą studijavo 481 studentas užsienietis. Penktadalis (20,8 proc.) aukštosiose mokyklose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, daugiau kaip trečdalis (38,3 proc.) studijuoti atvyko iš Azijos šalių.

Ar tiesa, kad Lietuvos gyventojai – vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje?

Tai tiesa. 2019 m. net 43 proc. 25–64 m. amžiaus gyventojų turėjo tretinį arba aukšto lygio (aukštąjį ir aukštesnįjį) išsilavinimą. ES šalių vidurkis – 32 proc. Palyginti su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmųjų.

Kokia situacija su profesiniu mokymu? Paskutiniais metais buvo dedama daug pastangų gerinti profesinio mokymosi kokybę ir populiarinti profesinį mokymą.

Leidinyje pateikiama statistinė informaciją apie pirminį profesinį mokymą (skirtą įgyti pirmąją profesiją). Bendras mokinių skaičius profesiniame mokyme mažėja. 2019 m. į profesinio mokymo įstaigas įstojo mokytis beveik 13 tūkst. mokinių. Tai beveik 3 tūkst. mažiau nei praeitais metais.

Kokia situacija su švietimui skiriamu finansavimu? Ar jis didėja?

Taip, finansavimas didėja. 2019 m. šalies švietimo įstaigų gautos lėšos siekė 2,1 mlrd. EUR – tai 168 mln. EUR, arba 9 proc., daugiau nei 2018 m. Beje, valdžios rėmimas sudaro 81 proc. švietimo įstaigų gautų lėšų. Per metus jos padidėjo 121 mln. EUR (8 proc.). Iš užsienio institucijų, tarptautinių organizacijų šalies švietimo įstaigos 2019 m. gavo 113 mln. EUR – 23 mln. EUR (26 proc.) daugiau nei 2018 m. Didžiąją dalį šių lėšų gavo universitetai.

2019 m. vienam švietimo įstaigoje besimokančiam asmeniui vidutiniškai teko 2 848 EUR valdžios sektoriaus lėšų ir 677 EUR šalies ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų lėšų (2017 m. – atitinkamai 2 598 ir 589 EUR).

Kas sudaro kultūros statistiką? Ir kas naujo ir įdomaus šioje srityje?

Kultūros statistiką sudaro muziejų, kino teatrų, bibliotekų, kultūros centrų duomenys. 2019 m. šalyje veikė 107 muziejai. Per 2019 m. muziejuose apsilankė 5,6 mln. lankytojų, arba 563 tūkst. (11 proc.) daugiau nei 2018 m. Daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus (681 tūkst.), Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (598 tūkst.), Trakų istorinis muziejus (441 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus (389 tūkst.) ir MO muziejus (211 tūkst.).

Kino teatruose apsilankė 4 mln. žiūrovų, jų skaičius sumažėjo 276 tūkst. Vienas gyventojas per metus kine lankėsi vidutiniškai 1,4 karto.

Šalyje veikė 2 365 bibliotekos, turinčios 1 mln. 133 tūkst. registruotų vartotojų. Bibliotekose dirba 5,1 tūkst. profesionalių bibliotekininkų. Vienas registruotas vartotojas bibliotekoje per metus vidutiniškai lankėsi 18,7 kartų. Daugėja virtualių apsilankymų bibliotekose skaičius. 2019 m., palyginti su 2018 m., jų skaičius išaugo 1,3 karto.

2019 m. teatrai parodė daugiau kaip 7 tūkst. spektaklių, tai beveik 400 daugiau spektaklių nei prieš metus,  juos žiūrėjo 1,5 mln. žiūrovų (122 tūkst. daugiau nei pernai). Valstybinės koncertinės organizacijos surengė 835 koncertus, į kuriuos atėjo 396 tūkst. žiūrovų.

Kultūros centruose veikia 3,8 tūkst. meno mėgėjų kolektyvų. Kolektyvų skaičius mažėja, tačiau 2019 m. jie surengė 1,6 tūkst. daugiau koncertų ir kitų renginių nei 2018 m. (iš viso surengta 57,7 tūkst.).

Ką rodo kultūros ekonominiai rodikliai?

2017 m. kultūros sektoriuje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 833,5 mln. EUR, arba 2,2 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės. Kultūros sektoriuje sukurta pridėtinė vertė, palyginti su 2016 m., padidėjo 41,6 mln. EUR, arba 5 proc. Didžiausia bendrosios pridėtinės vertės dalis kultūros sektoriuje buvo sukurta bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitose kultūrinėse veiklose (16,7 proc.), spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo (14,1 proc.), kūrybinėje, meninėje ir pramogų organizavimo (12,3 proc.) veiklose.

Kokia situacija su mūsų spauda? Ar tiesa, kad telefonai išstūmė spausdintinus laikraščius?

2019 m. šalyje buvo leidžiami 184 pavadinimų laikraščiai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo tik šiek tiek – 4. Tačiau jų tiražas sumažėjo nuo 79 mln. egz. iki 73 mln. egz. (8 proc.). O jeigu lyginsime su 2009 m., per 10 metų laikraščių tiražas sumažėjo net 3 kartus, laikraščių pavadinimų skaičius – 1,6 karto.

Tiesa, spausdintinoms knygoms skaitmenizacija neturėjo tokios didelės įtakos. 2019 m., palyginti 2018 m., spausdintų knygų net padaugėjo. Per metus išleista 544 knygos ir brošiūros (2018 m. – 514, 2010 m. – 441). Daugiau išleista grožinės literatūros suaugusiems ir populiariosios literatūros, mokslinės, informacinės literatūros, pažintinės literatūros vaikams knygų.

Ačiū Daiva už pokalbį. Daugiau informacijos rasite mūsų leidinyje „Lietuvos švietimas, kultūra ir sportas“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s