Pradinis » Kita » Apie našles ir statistiką

Apie našles ir statistiką

Net prisėdus savaitgalį ramiai paskaityti knygos manęs nepalieka darbas. Gal todėl, kad statistika – tai skaičiais išreikšta tikrovė. Kokį vaidmenį ji gavo žmonijos raidoje, trumpai apžvelgiama Yuval Noah Harari knygoje “Sapiens. Glausta žmonijos istorija“.

Pagal Harari raštas ir skaičiai atsirado iš poreikio efektyviai valdyti vis didėjančias bendruomenes ir miestus. Pirmieji skaičius užrašė šumerai apie 3400-3000 m. pr. Kr. Jie juos naudojo tiesiog miesto sąskaitoms užrašyti. Taigi, iš skaičių mes galime šiek tiek nutuokti apie to meto šumerų gyvenimą. Vėliau raštu pradėta fiksuoti ir sakytinė kalba. Žmonės pastebėjo, kad žodžiai labiau atspindi žmonių gyvenimą nei vien skaičiai. Žodžiais galima perduoti ir jausmus bei emocijas. O skaičiais buvo reiškiami tik tam tikri faktai, pavyzdžiui, kiek karalius turi pavaldinių. Plėtojantis matematikai ji buvo išstumta iš realaus žmonių gyvenimo. Ir tapo vien mokslo objektu. Taip buvo iki 1678 m., kai Isaacas Newtonas išleido veikalą “Gamtos filosofijos matematiniai pagrindai“. Knygoje buvo pristatytas klasikinės mechanikos teorija, kuri visų visatos kūnų, pradedant prisirpusiu obuoliu, baigiant krintančios žvaigždės judėjimą numatė ir paaiškino paprastomis matematinėmis formulėmis. Newtonas parodė, kaip gamtos knygą parašyti ir tikrovę atvaizduoti matematikos kalba.

Per 200 metų matematikos kalba buvo išplėtota ir pritaikyta atvaizduoti sudėtingesniems reiškiniams. 1744 m. du Škotijojegyvenantys presbiterijonų dvasininkai, Alexas Websteris ir Robertas Wallace’as, nusprendė įkurti gyvybės draudimo fondą, kuris skirtų pensijas mirusiųjų dvasininkų našlėms ir našlaičiams. Tačiau norėdami apskaičiuoti sumą, kurią pastoriai turėjo skirti iš savo algos, kad fondas pajėgtų išpildyti savo įsipareigojimus, Websteris ir Wallace’as turėjo numatyti, kiek pastorių mirs kiekvienais metais, kiek našlių ir našlaičių jie paliks po savęs ir kiek metų našlės pergyvens savo vyrus.

Jie surado Edinburgo universiteto matematikos profesorių Coliną Maclauriną. Trijulė surinko duomenis, kokio amžiaus sulaukę miršta žmonės ir naudodamiesi šiais duomenimis apskaičiavo, kiek pastorių kiekvienais metais turėtų iškeliauti pas poną Dievą.

Jų darbas buvo paremtas naujais statistikos ir tikimybių teorijos laimėjimais, tarp kurių reikia paminėti Jacobo Bernoulli didelių skaičių dėsnį. Bernoulli iššifravo principą, pagal kurį tiksliai numatyti paskirą įvykį, tarkime, konkretaus žmogaus mirtį, yra sunku, tačiau įmanoma labai tiksliai prognozuoti daugelio panašių įvykių vidurkį. Taigi, nors matematiką pasitelkęs Maclaurinas negalėjo nustatyti, ar Websteris ir Wallace’as mirs kitais metais, turėdamas pakankamai informacijos, jis galėjo jiems pasakyti, kiek presbiterijonų pastorių Škotijoje mirs kitais metais. Laimei, jie galėjo pasinaudoti jau paruoštais duomenimis. Ypač pravertė prieš penkiasdešimt metų Edmondo Halley išleistos aktuarijaus lentelės. Halley išanalizavo 1238 gimimo ir 1174 mirties įrašus, gautus iš Breslavo miesto Vokietijoje. Iš Halley lentelių buvo matyti, kad, pavyzdžiui, dvidešimties metų asmuo turėjo 1:100 tikimybę numirti tais metais, tačiau penkiasdešimtmečiui ši tikimybė jau buvo lygi 1:39.
Apdoroję šiuos duomenis Websteris ir Wallace’as paskaičiavo, kiek į fondą įstoję pastoriai turės mokėti, kad jų artimieji būtų viskuo aprūpinti.

Pagal jų skaičiavimus iki 1765 m. Škotijos bažnyčios dvasininkų našlių ir vaikų rėmimo fondas turės 58 348 svarų sterlingų kapitalą. Šie skaičiavimai pasirodė stebėtinai tikslūs. Atėjus numatytiems metams, fondo kapitalą sudarė 58 347 svarai sterlingų – vos 1 svaru sterlingų mažiau, nei buvo numatyta!šiandien Websterio ir Wallace’o fondas žinomas supaprastintu “Scottish Widows“ (Škotijos našlės“) pavadinimu, yra viena didžiausių pensijų ir draudimo kompanijų pasaulyje. Jos turtas vertas 100 milijardų svarų sterlingų, ir ji draudžia ne tik Škotijos našles, bet visus, norinčius įsigyti jos polisą.

Dviejų škotijos dvasininkų naudoti tikėtinumo skaičiavimai tapo ne tik draudimo, bet ir demografijos mokslo pamatu. Panašūs tikimybiniai modeliai tapo neatsiejama ekonomikos sociologijos, psichologijos, politologijos ir kitų socialinių bei gamtos mokslų dalimi.

Yuval Noah Harari “Sapiens. Glausta žmonijos istorija“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s