(Terminus ir jų rašymą naudosiu tokius pat, kokius naudojo mano kolegos prieš daug daug metų)
Vartau pirmąjį Centralinio statistikos biuro parengtą Lietuvos statistikos metraštį 1924-1926 m. Valstybės spaustuvės išleistą Kaune 1927 metais.
Be abejo, dėmesį patraukė statistinė informacija apie Steigiamąjį Seimą. Pateikiu jums statistines lenteles su skaičių informacija apie politiką (skamba geraiJ). O šalia pateikiami skaičiai apie I, II ir III Seimus padės kurti prielaidas. Ir nebūtinai istoriškai teisingas. Pradedam.
I skyrius vadinasi „Administracinis sutvarkymas“. Pirmoje dalyje „Teritorija“ trumpai apibūdinama (skaičiais irgi) teritorija, antroje „Prezidentai“ – apie šalies Prezidentus (skaičių nėra, tik datos), trečia dalis – Seimai. Čia skaičių daug. Ir labai noriu tuos skaičius pateikti jums, nes jie leidžia kurti įvairias prielaidas apie mūsų prosenelius.
I lentelė. Lietuvos Seimų atstovai frakcijomis
| Eilės Nr. | Frakcijos | Steigiamasis Seimas | I Seimas | II Seimas | III Seimas |
| 1 | Darbo Federacijos | 15 | 11 | 12 | 5 |
| 2 | Darbininkų Kuopos | – | 5 | – | – |
| 3 | Krikščionių Demokratų | 24 | 15 | 14 | 14 |
| 4 | Lenkų | 3 | 2 | 4 | 4 |
| 5 | Nepartinių | 2 | – | – | – |
| 6 | Rusų | – | – | 1 | – |
| 7 | Socialistų Liaudininkų Demokratų | 9 | 5 | – | – |
| 8 | Socialdemokratų | 13 | 11 | 8 | 15 |
| 9 | Tautininkų | – | – | – | 3 |
| 10 | Ūkininkų Partijos | – | – | – | 2 |
| 11 | Ūkininkų Sąjungos | 16 | 12 | 14 | 11 |
| 12 | Valstiečių Liaudininkų Sąjungos | 19 | 14 | 16 | 22 |
| 13 | Vokiečių | 1 | – | 2 | – |
| 14 | Klaipėdiečių-Vokiečių | – | – | – | 6 |
| 15 | Žemdirbių Sąjungos | 4 | – | – | – |
| 16 | Žydų | 6 | 3 | 7 | 3 |
| Iš viso | 112 | 78 | 78 | 85 |
Taaaip. Frakcijų daug. Bet kiek vėliau topteli mintis, kad kiekvienas šių Seimų turėjo savo frakcijų puokštę.
Daugiausiai frakcijų buvo būtent Steigiamajame Seime. Gal todėl, kad tautos atstovams dar trūko politinio darbo patirties. Gal suvokimas „Tauta mane išrinko ir aš turiu padaryti tai, ką žadėjau“. O gal buvo svarbu kovoti už savo absoliučią tiesą? (prielaida, prielaida, prielaida J) Gal…
Kai kurios frakcijos dirbo tik viename Seime. O štai septynios dirbo pastoviai.
Verčiu metraščio puslapį.
2 lentelė. Seimo atstovų suskirstymas lytimis ir tautybėmis
| Atstovai | Tautybė | |||||||
| Seimas | Vyrų | Moterų | Ab. Lyčių | Lietuvių | Žydų | Lenkų | Rusų | Vokiečių |
| Steigiamasis | 106 | 6 | 112 | 102 | 6 | 3 | – | 1 |
| I-sis | 74 | 4 | 78 | 73 | 3 | 2 | – | – |
| II-sis | 75 | 3 | 78 | 64 | 7 | 4 | 1 | 2 |
| III-sis | 81 | 4 | 85 | 74 | 4 | 4 | – | 3* |
* Klaipėdos krašto vokiečių frakcijos 3 atstovai laiko save lietuviais
Tiesa sakant nustebino, kad jau Steigiamajame Seime tautos atstovais buvo net 6 moterys. Juk rinkimų teisė moterims buvo suteikta tik prieš metus, t.y. 1919 metais (o prancūzai – tik 1945 m. L).
O štai tautos atstovų tautybė nestebino, tik dėmesį patraukė išnaša prie vokiečių tautybės atstovų. Aiškiau pasidarė, kai sužinojau (ačiū LR Seimo interneto puslapiui), kad Lietuvos vokiečių ir klaipėdiečių frakciją sudarė 6 Seimo nariai. Aha, dabar aišku, kodėl tai reikėjo pažymėti išnaša.
Žinot, kas dar įdomu. Ogi Steigiamojo Seimo atstovų suskirstymas tautybėmis procentais beveik identiškas Lietuvos gyventojų suskirstymui tautybėmis (Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys).
4 lentelė. Seimo atstovų suskirstymas amžiumi ir mokslo cenzu.
| Amžius | Mokslo cenzas | |||||||||
| Seimas | 24-30 | 30-40 | 40-50 | 50-60 | 60-70 | Iš viso | Aukštojo mokslo | Aukštes-niojo mokslo | Vidurinio mokslo | Pradinio arba privatinio mokslo |
| Steigiamasis | 30 | 44 | 23 | 13 | 2 | 112 | 33 | 24 | 26 | 29 |
| I-sis | 17 | 36 | 16 | 9 | – | 78 | 35 | 17 | 9 | 17 |
| II-sis | 15 | 38 | 18 | 6 | 1 | 78 | 33 | 13 | 15 | 17 |
| III-sis | 13 | 40 | 25 | 5 | 2 | 85 | 46 | 10 | 12 | 17 |
Koks jaunas Steigiamasis Seimas. Du trečdaliai Seimo atstovų jaunesni nei 40 metų. Matyt pilietinė savivertė aukštesnė ir mintys brandesnės. Juk svarbiausias Steigiamojo Seimo darbas – Konstitucija. O pareiga padėti savo akmenuką į kuriamos valstybės pamatus norėjo daug kas.
Vėlesniais metais 24-30 metų amžiaus atstovų mažėjo.
Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Seimo atstovai pagal išsimokslinimą pasiskirstę gana tolygiai.
O dabar grįšime žingsnį atgal.
Turbūt pastebėjote, kad praleidau 3 lentelę. Ji didesnė už aukščiau pateiktas, bet labai labai įdomi.
3 lentelė. Seimo atstovai profesijomis
| Eil. Nr. | Profesijos | Steigiamasis Seimas | I Seimas | II Seimas | III Seimas |
| 1 | Universit. profesoriai ir docentai | – | 1 | 1 | 3 |
| 2 | Juristai | 11 | 12 | 10 | 17 |
| 3 | Gydytojai | 8 | 6 | 4 | 3 |
| 4 | Inžinieriai | 3 | 4 | 3 | 2 |
| 5 | Agronomai | 2 | 1 | 1 | 5 |
| 6 | Veterinoriai | 1 | 1 | 1 | 1 |
| 7 | Pedagogai | 14 | 10 | 11 | 11 |
| 8 | Miškininkai | – | – | – | 1 |
| 9 | Kunigai | 9 | 7 | 8 | 5 |
| 10 | Rašytojai ir žurnalistai | 3 | 2 | 1 | 4 |
| 11 | Visuomenės darbuotojai | 2 | 4 | 3 | 3 |
| 12 | Ministeriai | 1 | – | – | – |
| 13 | Ekonomistai | – | – | 2 | 4 |
| 14 | Sociologai | 1 | – | – | – |
| 15 | Gamtininkai | – | 1 | 1 | 1 |
| 16 | Studentai | 2 | 3 | 2 | 2 |
| 17 | Pramoninkai | 2 | – | – | – |
| 18 | Kariai | 7 | 3 | 2 | 1 |
| 19 | Valdininkai | 12 | 7 | 9 | 4 |
| 20 | Felčeriai | – | – | – | 1 |
| 21 | Vaistininkai | 2 | 1 | – | – |
| 22 | Fotografai | – | – | 1 | – |
| 23 | Ūkininkai | 18 | 4 | 9 | 14 |
| 24 | Amatininkai | 4 | 2 | 2 | – |
| 25 | Darbininkai | 9 | 9 | 7 | 3 |
| 26 | Vargonininkai | 1 | – | – | – |
| Iš viso | 112 | 78 | 78 | 85 |
Mano galva, profesijų įvairovė Steigiamajame Seime – tai pilietinis gyventojų aktyvumas, visų profesijų atstovų siekis tarti savo žodį Konstitucijos ir kitų teisės aktų kūrime.
Netikėtas atradimas – studentai ir kariai. O dabar ar studentai ar kelia savo kandidatūras? Juk įstatymas jiems leidžia kandidatuoti į Seimo narius. Štai kariai to daryti negali. Hm…
Štai tiek. Skaitykite skaičius ir jie jums papasakos įdomių dalykų. O jei tai dar sujungsite su kitomis žiniomis, gal pavyks suprasti bent vieną didžiąją gyvenimo tiesą J
MM
