Pradinis » 2020 (Puslapis 2)
Žmonės vos išgirdę “statistikos departamentas“ įsivaizduoja juodai baltas skaičių sekas, diskretiškų pilkų ir mėlynų spalvų diagramas, matematiškai tikslius akiniuotus žmones ir niūrią kabinetiškai nuobodžią aplinką. Tačiau mes sugebame būti ir kūrybiški, spalvoti, džiugūs ir šiuolaikiški.
Štai mūsų departamento sienos pasipuošė spalvingu grafičiu. Jo autorius – Antanas Repečka, save pristatantis “Funkie Freshie“.
Skaityti toliauUž mūsų pateikiamų skaičių, lentelių ir statistikos slepiasi žmonės, profesionalūs darbuotojai ir įdomūs pašnekovai. Komunikacijos specialistei Laimai patinka, kad departamentas yra draugiškas šeimoms – prireikus ji gali į savo darbą atsivesti savo dukrą. Dvidešimt penkerius metus čia dirbančiam Piotrui patinka, kad jo bendradarbiai – geri ir nuoširdūs, su jais malonu bendrauti. Duomenų bazių virtuozei Anai patinka, kad darbe yra ne tik bendravimo, bet ir profesionalumo – viskas padaroma laiku.
Po kiekvienu darbu, po mūsų skaičiais ir statistinėmis lentelėmis slepiasi gyvi žmonės. Su savo jausmais, pomėgiais, skirtinga motyvacija ir siekiais. Profesionalai, atidavę šiam darbui ne vienerius savo metus. Susipažinkime su jais. Išgirskime, kodėl jiems patinka dirbti Statistikos departamente, ką jie veikia laisvalaikiu ir kokią knygą parekomenduotų bendradarbiams.
Skaityti toliau
Prabėgo dešimt metų ir vėl laikas surašyti gyventojus. Tačiau šį kartą klausėjai nebeužsuks į gyventojų namus. Tradicinis gyventojų ir būstų surašymas, kai gyventojai surašomi juos lankant namuose, tampa istorija. Šį kartą surašymas bus atliekamas naudojant jau sukauptus valstybės administracinius duomenis.
Skaityti toliauVisai neseniai paskelbėme informatyvų ir vizualų leidinį „Lietuvos švietimas, kultūra ir sportas“.
Apie jį ir jo rengimą kalbamės su Daiva Marcinkevičiene, Lietuvos statistikos departamento Socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros statistikos skyrius vedėja.
Skaityti toliauŠįsyk noriu pakalbėti apie telefoną.
Na, nemėgstu aš šio įrenginio, ir tiek. Ilgą laiką sakydavau, kad telefono man reikia: skambinti, siųsti / gauti žinutes, fotografuoti anūkus ir klausytis radijo.
Bet šiomis karantino dienomis teko labai daug juo naudotis ir bendraujant su artimaisiais bei draugais, ir užsakant prekes bei paslaugas, ir siunčiant bei atsiimant siuntas ir t. t.
Tad mano požiūris į jį kiek pakito, bet vis vien jo nepamėgau.
Taigi, skaitome toliau. Skaityti toliau
Visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių.
Daivos Baravykienės nuotrauka
Taigi, praėjusį kartą statistine informacija apie mokymąsi Kaune tarpukariu „apvilkome“ šią pastraipą:
„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).
Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją. Švietimą jau aptarėme. Dabar skaičiais (ir ne tik) papasakosiu apie migraciją.
Statistiko užrašai 