ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2017–2018 m. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

LIETUVA iš 137 PASAULIO ŠALIŲ – 41

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo). 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – JAV, trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras. Lietuva pagal BKI kasmet kilusi aukštyn 2017 m. nusileido 6 pakopom žemyn į 41 vietą: 2016 m. pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą, 2015 m. – 36, 2014 m. – 41, 2013 m. – 48. Estija pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą (transportavimo ir ryšių kokybę), makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, kelis metus paeiliui pirmą vietą užėmęs Singapūras, 2017 m. nusileido į antrą vietą, pirmą užleisdamas Šveicarijai, trečioje vietoje jau ketverius metus – Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 1 pakopa aukštyn į 34 vietą, Latvija – iš 41 nusileido į 43, Estija – iš 21 nusileido į 22 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – makroekonominė aplinka, pagal jos vertinimus Lietuva pakilo 5 pakopom aukštyn ir užėmė 29 vietą (2016 m. – 34 vietą, 2015 m. – 30, 2014 m. – 42, 2013 m. – 58). Pagal sveikatos bei pradinio išsilavinimo vertinimus Lietuva nukrito iš 32 vietos į 42 (2015 m. – 36, 2014 m. – 35, 2013 m. – 50), pagal infrastruktūros – iš 43 nusileido į 47 (2015 m. – 42, 2014 m. – 43, 2013 m. – 41). Kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 53 vieta (2016 m. – 51, 2015 m. – 53, 2014 m. – 58, 2013 m. – 61).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje jau penkerius metus iš eilės yra JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Šveicarija. Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido 4 pakopomis žemyn į 40 vietą (2016 m. – 36). Latvija nusileido septyniomis pakopomis žemyn ir užėmė 49 vietą. Estija pakilo 1 pakopa į 27 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 29 vieta (2016 m. – 26, 2015 m. – 24, 2014 m. – 26, 2013 m. – 27), ir technologinė parengtis – 30 vieta (2016 m. – 27, 2015 m. – 22, 2014 m. – 28, 2013 m. – 35). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: rinkos dydis – 78 vieta (2016 m. – 77, 2015 m. – 78, 2014 m. – 77, 2013 m. – 78), darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (2016 m. – 59, 2015 m. – 53 vieta, 2014 m. – 53, 2013 m. – 69) ir finansų rinkos plėtra – 59 vieta (2016 m. – 60, 2015 m. – 57 vieta, 2014 m. – 65, 2013 m. – 87).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2017 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 1 pakopa žemyn ir užėmė 44 vietą (2016 m. – 43, 2015 m. – 37, 2014 m. – 44), Latvija iš 58 vietos nusileido į 68, Estija iš 33 nusileido į 35 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 42 vietos nusileido į 46, pagal inovacijų – iš 39 į 41 vietą.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją ir infliacijos lygį (metinis pokytis %). Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį – 6 vieta (2016 m. – 5), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 13 vieta (2016 m. – 15), eksporto dalį BVP – 16 (2016 m. – 17), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2016 m. – 16), importo dalį BVP – 17 (2016 m. – 17), procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 18 vieta (2016 m. – 3), interneto pralaidumą – 18 (2016 m. – 18), pagal moterų užimtumą – 18 vieta (2016 m. – 16), Valstybės biudžeto balansą (% BVP) – 18 vieta (2016 m. – 21), vietinių tiekėjų skaičių – 22 (2016 m. – 19), įmonių technologijų įsisavinimo lygį – 22 (2016 m. – 26). Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui 2017 m., palyginti su 2016 m., nukrito 8 pakopomis žemyn ir užima 32 vietą (2016 m. – 24).

Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2016 m. – 121), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 117 (2016 m. – 106), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 111 (2016 m. – 116), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 109 (2016 m. – 111), atleidimo iš darbo išlaidas – 103 (2016 m. – 105), pažangių technologijų produktų viešuosius pirkimus – 101 (2016 m. – 94), teisinės sistemos efektyvumą – 101 (2015 m. – 99) ir valdžios reguliavimo naštą – 97 vietą (2015 m. – 92).

2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2016 m. – 17,6 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 15,6 proc. (2016 m. – 14,1 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus – 13,2 proc. (2016 m. – 14,3 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,7 proc. (2016 m. – 11,6 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9,7 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2016 m. – 9 proc.) ir 4,6 proc. – korupciją (2016 m. – 5,3 proc.).

 Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2010–2017 m.

konkurenc

Lietuvos reitingas pagal BKI komponentus 2013–2017 m.

  Vieta tarp pasaulio šalių
2013 2014 2015 2016 2017
Vieta pagal BKI / reitingo taškai (vertinimo skalė – 0–7) 48 / 4,41 41 / 4,5 36 / 4,5 35 / 4,6 41 / 4,6
Pagrindinių reikalavimų subindeksas 43 37 35 35 34
Institucinė aplinka 61 58 53 51 53
Infrastruktūra 41 43 42 45 47
Makroekonominė aplinka 58 42 30 34 29
Sveikata ir pradinis išsilavinimas 50 35 36 32 42
Našumą skatinančių veiksnių subindeksas 47 38 36 36 40
Aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas 27 26 24 26 29
Prekių ir paslaugų rinkos veiksmingumas 49 47 36 39 44
Darbo rinkos veiksmingumas 69 53 53 59 61
Finansų rinkos plėtra 87 65 57 60 59
Technologinė parengtis 35 28 22 27 30
Rinkos dydis 78 77 78 77 78
Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas 44 44 37 43 44
Verslo išmanumo 48 49 39 42 46
Inovacijos 44 44 36 39 41
Tyrime dalyvavusių šalių skaičius 148 144 140 138 137

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2017 m. – 137, 2016 m. – 138, 2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2017–2018“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2017 m. tyrime dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 44 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 45 proc. – turinčioms nuo 50 iki 249 darbuotojų ir 11 proc. – turinčioms iki 50 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 4 proc. žemės ūkio įmonių, 22 proc. pramonės, 74 proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.

Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report
2017–2018“ adresu: http://wef.ch/gcr17.

Kontaktinė informacija:
Ona Grigienė
Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5)  236 4715
El. p. ona.grigiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Reklama

Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjo mėn. nepasikeitė

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjo mėn. buvo minus 9 ir, palyginti su rugpjūčio mėn., nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Palyginti su rugpjūčio mėn., gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėn. perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. buvo pesimistiškesnė.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių pokyčiai
Balansas

  2017 m. rugsėjo mėn. 2017 m. rugpjūčio mėn. 2016 m. rugsėjo mėn. 2001 m. gegužės–2017 m. rugsėjo mėn. vidurkis Didžiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn. Mažiau­sias nuo 2001 m. gegužės mėn.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis –9 −9 –10 −14,9 9
(2007-03)
−56
(2009-01)
Namų ūkio finansinės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn. –1 –2 0 −4,2 13
(2007-03)
−38
(2009-01)
Šalies ekonominės padėties pokyčiai per ateinančius 12 mėn. –2 –4 –4 −5,6 19
(2007-06)
−57
(2008-12)
Bedarbių skaičiaus kitimas
per ateinančius 12 mėn.
4 5 8 11,5 82
(2009-02)
−33
(2007-06)
Tikimybė nors kiek sutaupyti
per ateinančius 12 mėn.
−28 –27 –27 −38,4 −16
(2015-03)
−54
(2001-05)

2017 m. rugsėjo mėn. 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. pagerės, 19 proc. manė, kad ji pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 17, 18 ir 60 proc.).

Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, šiek tiek daugiau jų – 26 proc., manė, kad pablogės, o 47 proc., manė, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 24, 27 ir 47 proc.).

Rugsėjo mėn. 30 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22 proc. – kad mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 31 ir 21 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., kaip ir rugpjūčio mėn., tikėjosi kas trečias gyventojas (33 proc.), o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis padidėjo nuo 24 iki 28 proc.

 Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjo mėn. skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis sudarė minus 9, kaime – minus 8. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime padidėjo – 4 proc. punktais.

Palyginti su rugpjūčio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklio padidėjimą kaime lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. dalis padidėjo nuo 29 iki 34 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą – nuo 24 iki 28 proc., namų ūkio finansinės padėties gerėjimą – nuo 14 iki 18 proc., o manančių, kad bedarbių skaičiaus mažės, dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc.

Miesto gyventojai, palyginti su rugpjūčio mėn., šiek tiek optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, pesimistiškiau – galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2016 m. rugsėjo mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 proc. punktu.

Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 23 iki 25 proc., o manančių, kad bedarbių skaičius didės – sumažėjo nuo 34 iki 30 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėn., buvo šiek tiek pesimistiškesnė. Gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 26 iki 28 proc., manančių, kad gerės jų namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 19 iki 18 proc.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., palyginti su nuomone išsakyta prieš mėnesį, beveik nepasikeitė. Gyventojų, manančių, kad padėtis pagerėjo, yra beveik du su pusę karto mažiau, nei manančių, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo.

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėn., 36 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, kas dešimtas gyventojas teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.

Rugsėjo mėn., 27 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėn. padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, kas penktas gyventojas (20 proc.) – ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėn. (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 26 ir 19 proc.).

Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/indicators-statistics/economic-databases/business-and-consumer-surveys_en.

Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Spalio mėn. vartotojų nuomonių tyrimo rezultatus skelbsime 2017 m. spalio 27 d.

Kontaktinė informacija:
Vida Stoškutė
Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4952
El. p. vida.stoskute@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta

PER MĖNESĮ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ APYVARTA PADIDĖJO 0,7 PROC.

Mažmeninės prekybos1 įmonių apyvarta (be PVM) 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 915,7 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,7 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 3,6 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis išliko tokia pati, ne maisto prekėmis prekiaujančių – sumažėjo 0,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – padidėjo 3,6 proc.

2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo 2,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 2,7 proc.). Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis išliko tokia pati, ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 3,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 5,9 proc.

1 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) indeksai
Palyginamosiomis kainomis, 2010 m. mėnesio vidurkis – 100

1diagrama

2 pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką
Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

 2diagrama

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 58,7 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.). Palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, šios veiklos įmonių apyvarta sumažėjo 2,2 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 2,4 proc.).

3 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos (be PVM) indeksai
Palyginamosiomis kainomis, 2010 m. mėnesio vidurkis – 100

3diagrama

4 pav. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos (be PVM) pokyčiai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

4diagrama

Palyginamosiomis kainomis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, procentais

Apyvartos (be PVM) pokyčiai

Palyginamosiomis kainomis, procentais

Ekonominės veiklos rūšys (EVRK 2 red.) 2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2017 m. sausio–rugpjūčio mėn.
2017 m.
liepos mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką
2017 m.
liepos mėn.
2016 m.
rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką
2016 m.
rugpjūčio mėn.
2016 m. sausio–rugpjūčio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn.
47 skyrius. Mažmeninė prekyba1 0,7 3,6 2,6 2,7 5,2 5,3
Mažmeninė prekyba, neįskaitant automobilių degalų –0,2 2,3 1,6 1,8 3,5 3,4
Maisto prekės, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 0,0 –0,4 0,0 0,3 0,6 0,1
Nespecializuotose parduotuvėse 0,0 –0,4 –0,1 0,3 0,5 0,1
Specializuotose parduotuvėse 0,0 2,6 3,9 3,1 2,4 2,5
Ne maisto prekės –0,4 5,0 3,3 3,2 6,6 7,0
Specializuotose parduotuvėse            
Tekstilė, drabužiai ir avalynė –0,1 14,5 2,5 2,8 5,9 5,4
Garso ir vaizdo įranga, įrašai, metalo dirbiniai, dažai ir stiklas, elektriniai buitiniai prietaisai, baldai ir apšvietimo įranga 0,4 3,8 5,3 5,1 7,0 7,4
Informacijos ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekės, laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai bei kitos naujos prekės –2,0 6,0 –6,5 –6,5 3,8 4,1
Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekės –2,9 –0,4 –0,8 –0,7 1,2 1,8
Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu 1,6 1,1 17,8 16,8 25,2 26,6
Nespecializuo­tose parduotuvėse 8,5 8,5 41,9 43,6 36,8 36,0
Automobilių degalų mažmeninė prekyba 3,6 7,8 5,9 5,6 11,4 11,9
56 skyrius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla 0,1 –1,8 –2,2 –2,4 3,1 2,6

2017 m. rugsėjo mėn. mažmeninės prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvartos pokyčius skelbsime 2017 m. spalio 27 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
1 Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą.

Kontaktinė informacija:
Laima Brakauskienė
Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4611
El. p. laima.brakauskiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2017 m. liepos mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc. ir buvo tokia pati kaip infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

SVKI 1 pav.jpg

2017 m. liepos mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 4,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė, nei apskaičiuota pagal VKI.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

SVKI 2 pav

Skaičiuojant pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Pagal VKI apskaičiuotas mėnesinis kainų sumažėjimas sudarė 0,3 proc.

 1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn. 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰ Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
2017 m. liepos mėn.,
palyginti su
vidutinis metinis

 

2016–2017 m. liepos mėn.

2015–2016 m. liepos mėn.

2017 m.
birželio mėn.
2016 m.
liepos mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos 1 000,0 –0,2 4,1 2,3
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 206,2 –0,1 2,8 ­­2,1
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 83,9 0,5 11,9 7,7
Drabužiai ir avalynė 71,1 –8,1 1,5 0,0
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 101,5 0,1 3,2 –0,8
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 75,6 –0,2 1,5 1,2
Sveikatos priežiūra 53,9 –0,2 0,4 1,4
Transportas 155,2 2,5 5,3 2,8
Ryšiai 27,7 –0,9 0,0 –3,8
Poilsis ir kultūra 78,2 0,4 3,6 1,8
Švietimas 12,9 –0,2 2,2 2,8
Viešbučiai, kavinės ir restoranai 53,7 –0,6 7,5 6,3
Įvairios prekės ir paslaugos 80,1 –0,1 5,3 4,5

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose ECOICOP).

Metinei ir vidutinei metinei infliacijai, mėnesinių ir kitų laikotarpių kainų pokyčiams skaičiuoti naudojami SVKI, apskaičiuoti remiantis kainų indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu, dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Kainų indeksai skelbiami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, infliacija ir kainų pokyčiai – vieno.

2 lentelė. Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases

Vartojimo prekių ir paslaugų klasės pagal ECOICOP Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰ Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), % Įtaka,
proc. punktais
2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos 9,3 43,7 +0,447
Tabako gaminiai 28,3 2,5 +0,069
Aliejus ir riebalai 10,3 2,2 +0,022
Atostogų išvykos 7,1 2,5 +0,020
Paramedicinos paslaugos 6,4 3,1 +0,020
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai 40,3 0,5 +0,019
Apgyvendinimo paslaugos 16,1 –2,9 –0,051
Farmacijos gaminiai 27,5 –1,9 –0,051
Degalai ir tepalai 66,4 –1,1 –0,069
Daržovės 16,8 –5,8 –0,088
Avalynė 18,8 –7,7 –0,138
Drabužiai 47,9 –8,9 –0,410
2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.
Alus 19,2 30,8 +0,573
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos 9,3 24,8 +0,437
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai 40,3 7,3 +0,274
Degalai ir tepalai 66,4 4,2 +0,269
Restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos 28,9 9,2 +0,254
Tabako gaminiai 28,3 8,7 +0,234
Telefonų įranga 3,2 –7,8 –0,019
Garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo   įrenginiai 9,2 –3,3 –0,031
Automobiliai 22,7 –2,2 –0,052
Elektros energija 15,1 –4,9 –0,075
Daržovės 16,8 –8,4 –0,105
Farmacijos gaminiai 27,5 –3,1 –0,120

Įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produkto kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra išlaidų šiam produktui įsigyti lyginamasis svoris bendrose vartojimo išlaidose.

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

 

Sąvokos

Infliacija – ilgalaikis bendrojo kainų lygio didėjimas, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Infliacija paprastai apskaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą ir reiškiama procentais.

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

2017 m. rugpjūčio mėn. kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI, skelbsime 2017 m. rugsėjo 11 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Dalia Skirelienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4741

El. p. dalia.skireliene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

GAMINTOJŲ PARDUOTOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINŲ POKYČIAI

2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – kainos per mėnesį beveik nesikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didžiausia įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams pagal ekonominės veiklos rūšis pateikta 1 lentelėje.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,1 proc. Labiausiai – 3,4 proc. – pabrango pagrindiniai metalai. Maisto produktai pabrango 1,2 proc., iš jų paruošti valgiai ir patiekalai – 9,5 proc., vaisių, uogų ir daržovių sultys – 7,7, užgardai ir pagardai – 6,1 proc. Tačiau atpigo duona ir švieži konditerijos kepiniai – 1,5 proc., perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės – 1, cukrus – 0,7 proc. Daugiausia atpigo chemikalai ir chemijos produktai – 2,2 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,1 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,8 proc., ne euro zonos rinkoje – 0,2 proc.

1 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

GKI 1 pav

1 lentelė. Didžiausia įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams per mėnesį (2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.) pagal EVRK 2 red.1 skyrius

EVRK
2 red. skyrius
Ekonominės veiklos rūšys Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), % Įtaka,
proc. punktais
Visa parduota pramonės produkcija
19 Rafinuotų naftos produktų gamyba

2,3

+0,436

10 Maisto produktų gamyba

1,7

+0,317
16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

0,7

+0,033
25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

0,2

+0,007
38 Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas

1,0

+0,006

33

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

–0,9

–0,018

14

Drabužių siuvimas

–0,7

–0,018

22

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

–0,6

–0,030

35 Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

–1,1

–0,098
20

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

–2,1

–0,191

Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija
10 Maisto produktų gamyba

1,2

+0,280
19 Rafinuotų naftos produktų gamyba

2,6

+0,267
11 Gėrimų gamyba

1,5

+0,083
16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

1,4

+0,058
29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba

2,4

+0,014
33

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

–0,3

–0,006

14

Drabužių siuvimas

–0,3

–0,008

22

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

–1,3

–0,052

20

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

–2,2

–0,089

35

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

–1,1

–0,231

Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija
19 Rafinuotų naftos produktų gamyba

2,3

+0,561
10 Maisto produktų gamyba

2,4

+0,343
16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

0,3

+0,015
38 Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas

2,4

+0,011
25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

0,1

+0,003
26

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

–1,1

–0,024

14

Drabužių siuvimas

–0,9

–0,024

33

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

–1,4

–0,026

11

Gėrimų gamyba

–5,3

–0,059

20

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

–2,1

–0,267

[1] Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.).

Įtaka bendram gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produkto kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra tam tikros ekonominės veiklos parduotos pramonės produkcijos lyginamasis svoris visoje pramonės produkcijoje.

Per metus (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,6 proc.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,6 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,4 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 1,6 proc., ne euro zonos rinkoje – 3,9 proc.

2 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per metus

GKI 2 pav.jpg

2 lentelė. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2017 m. liepos mėn.

Procentais

Ekonominės veiklos rūšys Pramonės produkcijos lyginamieji svoriai Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–)
2017 m. liepos mėn., palyginti su
2017 m.
birželio mėn.
2016 m.
gruodžio mėn. liepos mėn.
Visa parduota pramonės produkcija

100,0

0,4 –0,6 2,9
Kasyba ir karjerų eksploatavimas

0,9

–0,1 –3,0 –0,3
Apdirbamoji gamyba

89,6

0,6 –0,5 4,0

Rafinuotų naftos produktų gamyba

21,0 2,3 –10,0

4,5

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

8,6 –1,1 –2,0

–7,2

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

0,9 0,6 6,0

11,9

Visa pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

79,0

0,0 1,9 2,6

Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

68,6 0,1 2,3

3,9

Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0

0,4 1,6 2,8

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

1,5 0,2 –2,9

0,1

Apdirbamoji gamyba

76,4

0,8 2,5 5,9

Rafinuotų naftos produktų gamyba

11,3 2,6 –5,8

15,4

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

20,6

–1,1 –2,0 –7,2

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

1,5 –0,1 6,6

12,5

Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

88,7

0,1 2,5 1,6

Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

65,1 0,5 4,0

4,5

Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0

0,5 2,2 2,9

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

0,5 –0,8 –3,2

–1,1

Apdirbamoji gamyba

99,0

0,4 –2,2 2,9

Rafinuotų naftos produktų gamyba

27,8 –2,3 –11,2

1,6

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

0,5 2,4 4,5

10,4

Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

72,2

–0,1 1,3 3,4

Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

71,2 –0,2 1,3

3,4

Euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0

0,8 –1,7 1,6

Ne euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0 0,2 –2,5

3,9

– tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo.

2017 m. rugpjūčio mėn. gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčius skelbsime rugsėjo 11 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Regina Burneikienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4732

El. p. regina.burneikiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

 

UŽSIENIO PREKYBA 2017 m. birželio mėn.

2017 m. birželio mėn. prekių eksportuota už 2,27 mlrd. EUR, importuota – už 2,34 mlrd. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,32 mlrd. EUR. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 72 mln. EUR.

Per mėnesį (2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn.) eksportas padidėjo 0,1 proc., importas sumažėjo 6,1 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (12,3 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (42,1 proc.), megztų arba nertų drabužių ir jų priedų (51 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs žalios naftos (26,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (12,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (5,7 proc.), importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,5 proc., importas – 2,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,7 proc., be mineralinių produktų sumažėjo 2,2 proc.

Per metus (2017 m. birželio mėn., palyginti su 2016 m. birželio mėn.) eksportas padidėjo 22,7 proc., importas – 12,6 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (54,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (35,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (57,1 proc.), eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (30 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (17,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (10,9 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 26,2 proc., importas – 17,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 17,6 proc., be mineralinių produktų – 17,4 proc.

2017 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 17,7 proc., importas – 16,6 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (28,2 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 7,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (28,2 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (26,5 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (69,6 proc.) (kiekis tonomis padidėjo 7,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,9 proc.), antžeminio transporto priemonių (16,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 16 proc., importas – 13,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 16,1 proc., be mineralinių produktų – 11,1 proc.

2017 m. sausio–birželio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,8 proc.), Latviją (9,9 proc.), Lenkiją (8,5 proc.) ir Vokietiją (7,3 proc.), o importavo iš Rusijos (12,8 proc.), Vokietijos (12,2 proc.), Lenkijos (10,6 proc.) ir Latvijos (7,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (9,1 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Švediją (7,7 proc.), Latviją (7,4 proc.).

2017 m. sausio–birželio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,6 ir 19,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,8 ir 18 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,3 proc. ir 11,9 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (19,6 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9 proc.), plastikų ir jų dirbinių (7,7 proc.).

1 lentelė. Užsienio prekybos balansas

Mln. eurų

Eksportas Importas Balansas
2016 m. sausis–birželis 10 736,7 11 944,7 –1 208,0
I ketvirtis 5 201,7 5 623,3 –421,6
birželis 1 850,7 2 080,0 –229,3
II ketvirtis 5 535,0 6 321,4 –786,5
III ketvirtis 5 731,1 6 179,6 –448,5
IV ketvirtis 6 139,2 6 575,2 –436,1
2016 m. 22 607,0 24 699,6 –2 092,6
2017 m. sausis–birželis 12 640,8 13 922,0 –1 281,2
sausis 1 870,0 2 089,3 –219,3
vasaris 1 999,6 2 220,2 –220,6
kovas 2 252,6 2 457,0 –204,4
I ketvirtis 6 122,3 6 766,5 –644,2
balandis1 1 979,6 2 318,7 –339,1
gegužė1 2 268,8 2 495,0 –226,2
birželis 2 270,1 2 341,7 –71,7
II ketvirtis 6 518,5 7 155,5 –637,0

1 Patikslinti duomenys.

 1 pav. Eksportas ir importas 2012–2017 m. sausio–birželio mėn.

UPS 1 pav

2 lentelė. Užsienio prekybos struktūra ir pokyčiai pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2017 m. sausio–birželio mėn.

Makroekonomikos kategorijos Eksportas Importas
Vertė,
mln. EUR
Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, % Vertė,
mln. EUR
Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso 12 640,8 100,0 17,7 13 922,0 100,0 16,6
Investicinės prekės 1 628,7 12,9 30,7 2 315,6 16,6 16,8
Tarpinio vartojimo prekės 6 411,1 50,7 16,0 7 764,4 55,8 19,9
Vartojimo prekės 3 801,2 30,1 12,9 3 329,8 23,9 9,2
Benzinas 600,0 4,7 31,7 23,3 0,2 13,7
Lengvieji automobiliai 144,6 1,1 34,7 466,2 3,3 12,9
Kita 55,2 0,4 49,6 22,8 0,2 4,1 k.

3 lentelė. Užsienio prekybos su svarbiausiais partneriaisstruktūra ir pokyčiai 2017 m. sausio–birželio mėn.

Eksportas   Importas
Vertė, mln. EUR Dalis, % Lietu­viš­kos kilmės prekių dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, % Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso

12 640,8

100,0 59,0

17,7

Iš viso

13 922,0

100,0

16,6

ES28

7 473,2

59,1 68,4

11,9

ES28

9 759,3

70,1

14,6

  Euro zona

4 644,9

36,7 65,1

14,5

  Euro zona

6 562,5

47,1

13,9

Rusija 1 740,4 13,8 7,6 27,2 Rusija 1 784,1 12,8 20,3
Latvija 1 255,9 9,9 44,0 20,4 Vokietija 1 698,3 12,2 15,0
Lenkija 1 078,0 8,5 62,7 1,6 Lenkija 1 472,1 10,6 11,4
Vokietija 928,8 7,3 76,1 9,8 Latvija 990,8 7,1 1,2
Jungtinės Valstijos 711,7 5,6 87,0 21,9 Nyderlandai 777,3 5,6 32,3
Švedija 647,7 5,1 88,6 27,6 Italija 667,3 4,8 –0,7
Estija 632,4 5,0 48,2 11,4 Švedija 567,3 4,1 13,6
Baltarusija 496,7 3,9 13,5 32,5 Prancūzija 515,4 3,7 29,1
Jungtinė Karalystė 452,6 3,6 83,8 –6,3 Jungtinė Karalystė 445,5 3,2 38,1
Nyderlandai 435,6 3,4 82,2 23,7 Belgija 445,3 3,2 19,1
Norvegija 378,3 3,0 89,1 9,4 Kazachstanas 437,6 3,1 2,5 k.
Danija 336,0 2,7 78,0 7,4 Estija 436,2 3,1 10,4
Prancūzija 315,2 2,5 84,7 –1,2 Kinija 409,5 2,9 18,1
Ukraina 307,4 2,4 68,1 34,1 Suomija 378,5 2,7 30,7
Italija 292,8 2,3 80,8 24,0 Baltarusija 329,6 2,4 –15,2
Kitos šalys 2 631,3 21,0 67,3 25,0 Kitos šalys 2 567,2 18,5 14,8

2 Šalis partnerė eksporto atveju yra šalis gavėja, importo atveju prekiaujant su ES valstybėmis – šalis siuntėja, prekiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis – prekės kilmės šalis.

4 lentelė. Eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Lietuviškos kilmės prekių dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 12 640,8 100,0 59,0 17,7
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 1 997,4 15,8 26,2 27,4
84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 1 104,7 8,7 16,9 28,2
V Mineraliniai produktai 1 843,7 14,6 84,8 28,8
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 1 826,7 14,5 84,9 29,0
2710 Naftos produktai 1 660,9 13,1 88,1 28,2
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 1 299,8 10,3 43,9 5,7
31 Trąšos 373,4 3,0 85,9 1,3
XX Įvairūs pramonės dirbiniai 1 022,8 8,1 85,3 13,1
94 Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai 948,4 7,5 89,4 13,6
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 937,9 7,4 71,3 14,9
24 Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai 259,5 2,1 99,3 35,1
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 841,8 6,7 68,5 16,2
39 Plastikai ir jų gaminiai 783,5 6,2 72,8 16,4
XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 721,4 5,7 50,2 27,0
73 Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 307,6 2,4 63,0 15,5
XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga 654,5 5,2 16,4 37,1
87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys 609,8 4,8 15,0 38,2
Kita 3 321,5 26,2 66,5 10,1

5 lentelė. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal pagrindines prekių grupes
2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 7 453,2 100,0 16,1
V Mineraliniai produktai 1 564,2 21,0 39,9
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 1 551,2 20,8 40,2
2710 Naftos produktai 1 463,8 19,6 40,1
XX Įvairūs pramonės dirbiniai 872,8 11,7 11,7
94 Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai 847,7 11,4 13,1
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 668,7 9,0 16,2
24 Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai 257,6 3,5 35,6
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 576,5 7,7 12,9
39 Plastikai ir jų gaminiai 570,1 7,6 13,0
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 570,3 7,7 2,4
31 Trąšos 320,7 4,3 1,8
I Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai 556,1 7,5 26,6
     04 Pienas ir pieno produktai, paukščių kiaušiniai, natūralus medus, gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje 236,9 3,2 51,4
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 523,2 7,0 23,9
85 Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai 336,1 4,5 26,6
Kita 2 121,4 28,4 5,2

6 lentelė. Importas pagal pagrindines prekių grupes 2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 13 922,0 100,0 16,6
V Mineraliniai produktai 2 735,6 19,6 32,4
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 2 616,5 18,8 34,8
2709 Žalia nafta 1 701,3 12,2 69,6
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 2 507,6 18,0 17,6
84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 1 439,3 10,3 16,9
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 1 663,5 11,9 11,2
30 Farmacijos produktai 508,4 3,7 5,3
XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga 1 335,9 9,6 9,8
87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys 1 298,1 9,3 16,8
XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 887,3 6,4 23,5
73 Gaminiai iš geležies ir plieno (iš juodųjų metalų) 295,3 2,1 24,2
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 770,4 5,5 14,3
39 Plastikai ir jų gaminiai 649,7 4,7 15,1
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 702,7 5,0 5,1
22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 186,2 1,3 17,5
Kita 3 319,0 24,0 11,7

2 pav. Eksporto ir importo dinamika 2011–2017 m.

UPS 2 pav

7 lentelė. Eksporto ir importo apimtis ir pokyčiai

Laikotarpis Eksportas Lietuviškos kilmės prekių eksportas1 Importas Balansas
vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % dalis bendrame eksporte, % vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % mln. EUR
2016-06 1 850,7 −1,7 1 122,7 −1,8 60,7 2 080,0 −4,1 −229,3
2016-07 1 824,3 −1,4 1 068,4 −4,8 58,6 2 019,3 −2,9 −195,0
2016-08 1 871,9 2,6 1 148,2 7,5 61,3 2 033,8 0,7 −162,0
2016-09 2 034,9 8,7 1 263,4 10,0 62,1 2 126,4 4,6 −91,5
2016-10 2 031,4 −0,2 1 222,2 −3,3 60,2 2 199,9 3,5 −168,5
2016-11 2 083,8 2,6 1 279,1 4,7 61,4 2 115,5 −3,8 −31,8
2016-12 2 024,0 −2,9 1 185,5 –7,3 58,6 2 259,7 6,8 −235,8
2017-01 1 870,0 −7,6 1 187,5 0,2 63,5 2 089,3 −7,5 −219,3
2017-02 1 999,6 6,9 1 205,5 1,5 60,3 2 220,2 6,3 −220,6
2017-03 2 252,6 12,7 1 311,7 8,8 58,2 2 457,0 10,7 −204,4
2017-04 1 979,6 −12,1 1 130,5 −13,8 57,1 2 318,7 −5,6 −339,1
2017-05 2 268,8 14,6 1 297,7 14,8 57,2 2 495,0 7,6 −226,2
2017-06 2 270,1 0,1 1 320,3 1,7 58,2 2 341,7 −6,1 −71,7

Pastaba. Kai kuriose lentelėse dėl apvalinimo eilučių ar stulpelių suma gali nesutapti su duomenimis skiltyje „Iš viso“.

1 Patikslinti 2017 m. duomenys.

 

2017 m. liepos mėn. užsienio prekybos statistinę informaciją skelbsime 2017 m. rugsėjo 8 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Irina Plačienė

Užsienio prekybos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4959

El. p. irina.placiene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Kas Lietuvoje laimingiausias?

Siužete peliukai diskutuoja apie tai, kiek laimingų žmonių yra Lietuvoje, ir teigia, remdamiesi Lietuvos statistikos departamentu, kad laimę patyrė tik vienas žmogus bei jį įvardija.

naglos-peles-metai-52b2db6c3557d

Ar galėtų, net jei ir matuotų tokį reiškinį, Statistikos departamentas pateikti konkretaus žmogaus vardą ir pavardę?

Pasirodo, kad ne.

atsisiusti

Tokiais ir panašiais atvejais, pvz., gyventojų skaičius kokiame nors kaime, kuriame iš viso gyvena labai mažai gyventojų, darbo užmokesčio dydis įmonėje, kurioje dirba mažai darbuotojų ir pan., vadovaujamės konfidencialumo taisyklėmis, kurios neleidžia skelbti informacijos, jei pagal ją galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti tiek fizinį, tiek juridinį asmenį. Neatskleisti duomenų teikėjų įpareigoja ir Europos statistikos praktikos kodeksas: „Visiškai užtikrinamas duomenų teikėjų (namų ūkių, įmonių, administravimo įstaigų ir kitų respondentų) privatumas, jų teikiamų duomenų konfidencialumas ir panaudojimas tik statistikos tikslams.“

Jei domitės konfidencialumu, daugiau skaitykite čia: http://www.stat.gov.lt/konfidencialumo-uztikrinimas