Dar trys viršeliai. Šį sykį 1939 metais leisto Statistikos biuletenio Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11-12.
Šį sykį sekite pokyčius žemėlapyje.
Skaityti toliauPradinis » Istorija
Dar trys viršeliai. Šį sykį 1939 metais leisto Statistikos biuletenio Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11-12.
Šį sykį sekite pokyčius žemėlapyje.
Skaityti toliauPrieš kurį laiką gavome Švedijos kolegų dovaną – prieškario metais Centralinio statistikos biuro leistus leidinius. Vartydama Statistikos biuletenio numerius, išleistus 1940 metais, supratau, kad viršeliuose matau savo šalies istoriją. Na, ne visą, o tik būtent tais metais įvykusius Lietuvos valstybingumo virsmus.
Skaityti toliau(Terminus ir jų rašymą naudosiu tokius pat, kokius naudojo mano kolegos prieš daug daug metų)
Vartau pirmąjį Centralinio statistikos biuro parengtą Lietuvos statistikos metraštį 1924-1926 m. Valstybės spaustuvės išleistą Kaune 1927 metais.
Be abejo, dėmesį patraukė statistinė informacija apie Steigiamąjį Seimą. Pateikiu jums statistines lenteles su skaičių informacija apie politiką (skamba geraiJ). O šalia pateikiami skaičiai apie I, II ir III Seimus padės kurti prielaidas. Ir nebūtinai istoriškai teisingas. Pradedam.
Skaityti toliauŠįsyk noriu pakalbėti apie telefoną.
Na, nemėgstu aš šio įrenginio, ir tiek. Ilgą laiką sakydavau, kad telefono man reikia: skambinti, siųsti / gauti žinutes, fotografuoti anūkus ir klausytis radijo.
Bet šiomis karantino dienomis teko labai daug juo naudotis ir bendraujant su artimaisiais bei draugais, ir užsakant prekes bei paslaugas, ir siunčiant bei atsiimant siuntas ir t. t.
Tad mano požiūris į jį kiek pakito, bet vis vien jo nepamėgau.
Taigi, skaitome toliau. Skaityti toliau
Visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių.
Daivos Baravykienės nuotrauka
Taigi, praėjusį kartą statistine informacija apie mokymąsi Kaune tarpukariu „apvilkome“ šią pastraipą:
„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).
Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją. Švietimą jau aptarėme. Dabar skaičiais (ir ne tik) papasakosiu apie migraciją.
Žingsnis atgal
Radau!!! Radau medinių kaladėlių grindinį. O buvo taip… (ačiū gerbiamai Ievai Simonaitytei už šį sakinį).
Ši vasara. Palanga. Fontanas prie tilto. Išklampojusi iš kopų, pritupiu ant sienelės prie fontano „Jūratė ir Kastytis“. Purtau smėlį nuo kojų, aunu batus ir suprantu, kad mano žvilgsnis remiasi į nuostabaus grožio medinėmis kaladėlėmis grįstą nedidelį plotą. Patikėkit, tai labai gražu. Skaityti toliau
Skaitome toliau.
Daivos Baravykienės nuotrauka
„Tą vasarą aš nevažiavau į kaimą pas motinos gimines prie Šeštokų, nė į Kačerginę, kurioje anksčiau nuomojom kambarėlį vis to paties valstiečio namuose. Vaikščiodavau po įkaitusias nuo saulės miesto gatves, įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto, kuriuo jau buvo padengta nemažai centrinių gatvių.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga). Skaityti toliau
Kažkada pajuokavau, kad galiu visą V. Sirijos Giros romaną „Raudonmedžio rojus“ papasakoti skaičiais. Na, o dabar nutariau pabandyti.
„Dabar man buvo leidžiama važinėti į mokyklą ir grįžti į namus autobusu, nes mieste autobusai buvo jau pasirodę. Nemuno pakrante tebepūškavo siaurasis geležinkelis, o arklių tramvajaus, konkės, studentai taip pat dar nebuvo nuvertę nuo bėgių ir simboliškai palaidoję; o gal pastarasis jau buvo nustojęs važinėti.“ (V. Sirijos Gira, 1972. „Raudonmedžio rojus“, Vilnius. Vaga). Skaityti toliau
Kas rytą Lietuvos statistikos departamento darbuotojai skuba į Gedimino prospekte 29 numeriu pažymėtą pastatą. Šis pastatas jau atšventė savo šimtmetį ir yra senesnis už Lietuvos statistikos departamentą, kuris šiais metais minės 97 veiklos metus. Skaityti toliau
Vasara daug keliaujame. Anksčiau buvo populiaru nuvykus į kokį miestą išsiųsti atvirlaiškį su miesto, gamtos vaizdais. Šiuo metu tikri laiškai – retenybė. Dažniau nusiunčiame nuotrauką el. paštu, MMs žinute ar pasidaliname smagiais įspūdžiais socialiniame tinkle. Skaityti toliau