Seimas prieš 100 metų: moterys, kunigai ir politikų statistika

Senieji statistikos metraščiai

(Terminus ir jų rašymą naudosiu tokius pat, kokius naudojo mano kolegos prieš daug daug metų)

Vartau pirmąjį Centralinio statistikos biuro parengtą Lietuvos statistikos metraštį 1924-1926 m. Valstybės spaustuvės išleistą  Kaune 1927 metais.

Be abejo, dėmesį patraukė statistinė informacija apie Steigiamąjį Seimą. Pateikiu jums statistines lenteles su skaičių informacija apie politiką (skamba geraiJ). O šalia pateikiami skaičiai apie I, II ir III Seimus padės kurti prielaidas. Ir nebūtinai istoriškai teisingas. Pradedam.

Skaityti toliau

Statistikas skaito grožinę literatūrą (tąsa)

Šįsyk noriu pakalbėti apie telefoną.

Na, nemėgstu aš šio įrenginio, ir tiek. Ilgą laiką sakydavau, kad telefono man reikia: skambinti, siųsti / gauti žinutes, fotografuoti anūkus ir klausytis radijo.

Bet šiomis karantino dienomis teko labai daug juo naudotis ir bendraujant su artimaisiais bei draugais, ir užsakant prekes bei paslaugas, ir siunčiant bei atsiimant siuntas ir t. t.

Tad mano požiūris į jį kiek pakito, bet vis vien jo nepamėgau.

Taigi, skaitome toliau. Skaityti toliau

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

Taigi, praėjusį kartą statistine informacija apie mokymąsi Kaune tarpukariu „apvilkome“ šią pastraipą:

„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją. Švietimą jau aptarėme. Dabar skaičiais (ir ne tik) papasakosiu apie migraciją.

Skaityti toliau

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Žingsnis atgal

Radau!!! Radau medinių kaladėlių grindinį. O buvo taip… (ačiū gerbiamai Ievai Simonaitytei už šį sakinį).

Ši vasara. Palanga. Fontanas prie tilto. Išklampojusi iš kopų, pritupiu ant sienelės prie fontano „Jūratė ir Kastytis“. Purtau smėlį nuo kojų, aunu batus ir suprantu, kad mano žvilgsnis remiasi į nuostabaus grožio medinėmis kaladėlėmis grįstą nedidelį plotą. Patikėkit, tai labai gražu. Skaityti toliau

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Skaitome toliau.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

„Tą vasarą aš nevažiavau į kaimą pas motinos gimines prie Šeštokų, nė į Kačerginę, kurioje anksčiau nuomojom kambarėlį vis to paties valstiečio namuose. Vaikščiodavau po įkaitusias nuo saulės miesto gatves, įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto, kuriuo jau buvo padengta nemažai centrinių gatvių.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga). Skaityti toliau

Statistikas skaito grožinę literatūrą

Kažkada pajuokavau, kad galiu visą V. Sirijos Giros romaną „Raudonmedžio rojus“ papasakoti skaičiais. Na, o dabar nutariau pabandyti.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_nDaivos Baravykienės nuotrauka

„Dabar man buvo leidžiama važinėti į mokyklą ir grįžti į namus autobusu, nes mieste autobusai buvo jau pasirodę. Nemuno pakrante tebepūškavo siaurasis geležinkelis, o arklių tramvajaus, konkės, studentai taip pat dar nebuvo nuvertę nuo bėgių ir simboliškai palaidoję; o gal pastarasis jau buvo nustojęs važinėti.“ (V. Sirijos Gira, 1972. „Raudonmedžio rojus“, Vilnius. Vaga). Skaityti toliau

Ką gamino tarpukariu?

fabrikas, senas, pramonėNuotr.  iš http://www.miestai.net

Tarpukario Lietuvoje buvo daug įvairiausių pramonės šakų. Didžiąją dalį sudarė maisto produktų ir „skanėstų“ gamybos pramonės, taip pat buvo daug pramonių, kurios apdirbinėjo gyvulių produktus bei medieną.  Tačiau daugiausiai darbuotojų buvo siuvimo, odinių dirbinių gaminimo bei geležinkelio pramonėse. Skaityti toliau