STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Skaitome toliau.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

„Tą vasarą aš nevažiavau į kaimą pas motinos gimines prie Šeštokų, nė į Kačerginę, kurioje anksčiau nuomojom kambarėlį vis to paties valstiečio namuose. Vaikščiodavau po įkaitusias nuo saulės miesto gatves, įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto, kuriuo jau buvo padengta nemažai centrinių gatvių.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Meksfaltas? Tikrai parašyta meksfaltas?

Kurį laiką svarstau, kur ieškoti šio žodžio – Statistikos metraščiuose ar iš karto klausti Vikipedijos.

Statistikas nugali!

Atsiverčiu pirmąjį Centralinio statistikos biuro išleistą Lietuvos statistikos metraštį ir skyriuje „Municipalinė statistika“ (vėliau leistuose metraščiuose tokio skyriaus neliko – o gaila…) randu informacijos, kad 1926 m. Kauno miesto gatvių ilgis sudarė 91 883 metrus, iš jų 41 507 metrai – negrįstų (45 %) ir 50 376 metrai grįstų (55 %). Apie meksfaltą nieko neužsimenama.

Vartau Kauno miesto statistikos biuro 1937 m. išleistą Kauno miesto statistikos metraštį. 1936 m. pabaigoje Kauno miesto gatvių ilgis gerokai didesnis. Per 10 metų gatvių ilgis padidėjo iki 201 361 metro, o procentinis grįstų ir negrįstų gatvių santykis išliko beveik toks pat. Verčiu kitą puslapį. Radau! Lentelė vadinasi „Išgrįstos gatvės bei aikštės Kaune 1936 m. gruodžio 31 d. rajonais“.

lentele

Kauno miesto statistikos metraštis, 1937 m.

Grindinių rūšys buvo kelios: 1) meksfaltu, bitumu ir amezitu(?); 2) bituko plytelėmis; 3) tašytais akmenimis; 4) paprastais akmenimis ir 5) medinėmis kaladėlėmis. Įdomu, ar išliko kur nors medinių kaladėlių grindinys?

Išgrįstos gatvės matuojamos metrais ir kvadratiniais metrais. Na ką gi, logiška. Juk išgrįsti Laisvės alėją ar kokią vežimo pločio gatvelę anaiptol ne vienas ir tas pats. Aikštės – tik m2.

Grįžtam prie meksfalto (medinėmis kaladėlėmis pasidomėsime kiek vėliau). Peržvelgiu lentelę ir matau, kad mano logika nešlubuoja. Tik trijuose (iš penkių) Kauno miesto rajonuose gatvės buvo grindžiamos meksfaltu, bitumu ir amezitu. Žaliakalnyje šiomis medžiagomis išgrįstų gatvių ilgis – 130 metrų, o plotas – 585 m2. Senamiestyje taip grįstų gatvių ilgis tris kartus didesnis – 450 metrų, o plotas 10 kartų didesnis (6 150 m2). Matyt, gatvės platesnės. Naujamiesčio gyventojai, be abejo, buvo „išrinktieji“ ir galėjo mėgautis šiomis medžiagomis grįstomis gatvėmis, kurių ilgis sudarė 5,4 km, o plotas – 70,5 tūkst. m2. O dar aikštės – išgrįstų aikščių plotas Naujamiestyje sudarė 2,8 tūkst. m2.

Taaaip. Tokiomis gatvėmis autobusai ar automobiliai ne šiaip važiavo, jie „lingavo“.

Tad knygos herojus gali mėgautis „…įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto…“ ir linguoti autobusu į… na, ten, kur jam reikia.

 

MM

P.S. 1936 m. medinėmis kaladėlėmis grįstų gatvių ilgis – 165 metrai, plotas – 1,7 tūkst. m2. Ir tik Naujamiestyje buvo tokia gatvė (ar gatvės?).

 

MM

 

P.P.S. žodį „tąsa“ tarpukario kolegos statistikai vartojo statistikos metraščiuose. Dabar įprasta rašyti „tęsinys“.

 

MM

Reklama

Statistikas skaito grožinę literatūrą

Kažkada pajuokavau, kad galiu visą V. Sirijos Giros romaną „Raudonmedžio rojus“ papasakoti skaičiais. Na, o dabar nutariau pabandyti.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_nDaivos Baravykienės nuotrauka

„Dabar man buvo leidžiama važinėti į mokyklą ir grįžti į namus autobusu, nes mieste autobusai buvo jau pasirodę. Nemuno pakrante tebepūškavo siaurasis geležinkelis, o arklių tramvajaus, konkės, studentai taip pat dar nebuvo nuvertę nuo bėgių ir simboliškai palaidoję; o gal pastarasis jau buvo nustojęs važinėti.“ (V. Sirijos Gira, 1972. „Raudonmedžio rojus“, Vilnius. Vaga).

Veiksmas vyksta Kaune 1928–1929 metais. Na, maždaug.

Taigi, Kauno miesto transporto statistika.

Statistikos metraščiuose informacijos apie arklinio tramvajaus darbą neradau. Teko klausti Vikipedijos. Radau. Kauno arklinis tramvajus (konkė) – susisiekimo priemonė, 1892–1929 m. veikusi Kaune. Arklinis tramvajus buvo arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių.

1892 m. gegužės 24 d. atidaryta tramvajaus linija, ėjusi nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties. 1929 m. balandžio 15 d. Kauno arklinis tramvajus iškilmingai uždarytas. Nei kiek reisų įvykdyta, nei kiek keleivių pervežta – informacijos nėra.

Iš senojo miesto į Panemunę keleivius vežiojo vokiečių okupacijos metais Nemuno krantu nutiestas siaurasis geležinkelis, kuris veikė iki 1935 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos statistikos metraščiuose randu informaciją, kad 1928 m. siauruoju Kauno geležinkeliu pervežta 1,97 mln. keleivių, 1929 m. – 1,95 mln. Tai sudaro 88 procentus visų keliavusiųjų šalies siauruoju geležinkeliu.

Informaciją apie autobusų judėjimą Kauno mieste pavyko rasti tik 1932 m. Lietuvos statistikos metraštyje. Tais metais Kauno mieste buvo 5 linijos, kurių ilgis – 21 km. Šiomis linijomis kursavo 41 autobusas (1932 m. – 39), kurie pervežė kiek daugiau nei 6 mln. keleivių (1931 m. – 5,8 mln.).

 

O štai kokių firmų autobusai vežiojo Kauno miesto keleivius – metraščiuose neradau. Yra informacijos (1934 m. Lietuvos statistikos metraštis) kokių firmų autobusai registruoti šalyje. 1933 m. daugiausia registruota Chevrolet autobusų (127), gerokai mažiau – G.M.C. (46), Ford (33) ir Dodge Brothers (23).

 

Išvada. Romano „Raudonmedžio rojus“ herojui buvo kuo keliauti į mokyklą.

 

MM

Ką gamino tarpukariu?

fabrikas, senas, pramonėNuotr.  iš http://www.miestai.net

Tarpukario Lietuvoje buvo daug įvairiausių pramonės šakų. Didžiąją dalį sudarė maisto produktų ir „skanėstų“ gamybos pramonės, taip pat buvo daug pramonių, kurios apdirbinėjo gyvulių produktus bei medieną.  Tačiau daugiausiai darbuotojų buvo siuvimo, odinių dirbinių gaminimo bei geležinkelio pramonėse. Skaityti toliau