Statistikas skaito grožinę literatūrą

Kažkada pajuokavau, kad galiu visą V. Sirijos Giros romaną „Raudonmedžio rojus“ papasakoti skaičiais. Na, o dabar nutariau pabandyti.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_nDaivos Baravykienės nuotrauka

„Dabar man buvo leidžiama važinėti į mokyklą ir grįžti į namus autobusu, nes mieste autobusai buvo jau pasirodę. Nemuno pakrante tebepūškavo siaurasis geležinkelis, o arklių tramvajaus, konkės, studentai taip pat dar nebuvo nuvertę nuo bėgių ir simboliškai palaidoję; o gal pastarasis jau buvo nustojęs važinėti.“ (V. Sirijos Gira, 1972. „Raudonmedžio rojus“, Vilnius. Vaga).

Veiksmas vyksta Kaune 1928–1929 metais. Na, maždaug.

Taigi, Kauno miesto transporto statistika.

Statistikos metraščiuose informacijos apie arklinio tramvajaus darbą neradau. Teko klausti Vikipedijos. Radau. Kauno arklinis tramvajus (konkė) – susisiekimo priemonė, 1892–1929 m. veikusi Kaune. Arklinis tramvajus buvo arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių.

1892 m. gegužės 24 d. atidaryta tramvajaus linija, ėjusi nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties. 1929 m. balandžio 15 d. Kauno arklinis tramvajus iškilmingai uždarytas. Nei kiek reisų įvykdyta, nei kiek keleivių pervežta – informacijos nėra.

Iš senojo miesto į Panemunę keleivius vežiojo vokiečių okupacijos metais Nemuno krantu nutiestas siaurasis geležinkelis, kuris veikė iki 1935 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos statistikos metraščiuose randu informaciją, kad 1928 m. siauruoju Kauno geležinkeliu pervežta 1,97 mln. keleivių, 1929 m. – 1,95 mln. Tai sudaro 88 procentus visų keliavusiųjų šalies siauruoju geležinkeliu.

Informaciją apie autobusų judėjimą Kauno mieste pavyko rasti tik 1932 m. Lietuvos statistikos metraštyje. Tais metais Kauno mieste buvo 5 linijos, kurių ilgis – 21 km. Šiomis linijomis kursavo 41 autobusas (1932 m. – 39), kurie pervežė kiek daugiau nei 6 mln. keleivių (1931 m. – 5,8 mln.).

 

O štai kokių firmų autobusai vežiojo Kauno miesto keleivius – metraščiuose neradau. Yra informacijos (1934 m. Lietuvos statistikos metraštis) kokių firmų autobusai registruoti šalyje. 1933 m. daugiausia registruota Chevrolet autobusų (127), gerokai mažiau – G.M.C. (46), Ford (33) ir Dodge Brothers (23).

 

Išvada. Romano „Raudonmedžio rojus“ herojui buvo kuo keliauti į mokyklą.

 

MM

Reklama

Nuo viešbučio iki statistikos

7.jpg

Kas rytą Lietuvos statistikos departamento darbuotojai skuba į Gedimino prospekte 29 numeriu pažymėtą pastatą. Šis pastatas jau atšventė savo šimtmetį ir yra senesnis už Lietuvos statistikos departamentą, kuris šiais metais minės 97 veiklos metus. Skaityti toliau

Ką gamino tarpukariu?

fabrikas, senas, pramonėNuotr.  iš http://www.miestai.net

Tarpukario Lietuvoje buvo daug įvairiausių pramonės šakų. Didžiąją dalį sudarė maisto produktų ir „skanėstų“ gamybos pramonės, taip pat buvo daug pramonių, kurios apdirbinėjo gyvulių produktus bei medieną.  Tačiau daugiausiai darbuotojų buvo siuvimo, odinių dirbinių gaminimo bei geležinkelio pramonėse. Skaityti toliau

V. Kudirka apie statistiką XIX a.

kudirka1886 m. nustojus leisti laikraštį „Aušra“, susirūpino, lietuvių inteligentai, tarp jų ir dr. Vincas Kudirka. Būtent jis ėmė rūpintis naujo leidimo klausimais. Kai galiausiai buvo nuspręsta leisti naują laikraštį „Varpo“ pavadinimu. Tilžėje spausdinamo leidinio redaktoriumi tapo pats Kudirka.

Vos tik pradėjęs eiti, „Varpas“ tapo įdomiu laikraščiu, jame buvo diskutuojama įvairiomis temomis, ieškoma tiesos „priešingų nuomonių susikirtime“.

Skaityti toliau