KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2017 m. liepos mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc. ir buvo tokia pati kaip infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

SVKI 1 pav.jpg

2017 m. liepos mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 4,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė, nei apskaičiuota pagal VKI.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

SVKI 2 pav

Skaičiuojant pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Pagal VKI apskaičiuotas mėnesinis kainų sumažėjimas sudarė 0,3 proc.

 1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2017 m. liepos mėn. 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰ Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
2017 m. liepos mėn.,
palyginti su
vidutinis metinis

 

2016–2017 m. liepos mėn.

2015–2016 m. liepos mėn.

2017 m.
birželio mėn.
2016 m.
liepos mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos 1 000,0 –0,2 4,1 2,3
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 206,2 –0,1 2,8 ­­2,1
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 83,9 0,5 11,9 7,7
Drabužiai ir avalynė 71,1 –8,1 1,5 0,0
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 101,5 0,1 3,2 –0,8
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 75,6 –0,2 1,5 1,2
Sveikatos priežiūra 53,9 –0,2 0,4 1,4
Transportas 155,2 2,5 5,3 2,8
Ryšiai 27,7 –0,9 0,0 –3,8
Poilsis ir kultūra 78,2 0,4 3,6 1,8
Švietimas 12,9 –0,2 2,2 2,8
Viešbučiai, kavinės ir restoranai 53,7 –0,6 7,5 6,3
Įvairios prekės ir paslaugos 80,1 –0,1 5,3 4,5

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose ECOICOP).

Metinei ir vidutinei metinei infliacijai, mėnesinių ir kitų laikotarpių kainų pokyčiams skaičiuoti naudojami SVKI, apskaičiuoti remiantis kainų indekso 2015 m. baziniu laikotarpiu, dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Kainų indeksai skelbiami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, infliacija ir kainų pokyčiai – vieno.

2 lentelė. Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases

Vartojimo prekių ir paslaugų klasės pagal ECOICOP Vartojimo išlaidų lyginamieji svoriai bendrose vartojimo išlaidose, ‰ Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), % Įtaka,
proc. punktais
2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos 9,3 43,7 +0,447
Tabako gaminiai 28,3 2,5 +0,069
Aliejus ir riebalai 10,3 2,2 +0,022
Atostogų išvykos 7,1 2,5 +0,020
Paramedicinos paslaugos 6,4 3,1 +0,020
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai 40,3 0,5 +0,019
Apgyvendinimo paslaugos 16,1 –2,9 –0,051
Farmacijos gaminiai 27,5 –1,9 –0,051
Degalai ir tepalai 66,4 –1,1 –0,069
Daržovės 16,8 –5,8 –0,088
Avalynė 18,8 –7,7 –0,138
Drabužiai 47,9 –8,9 –0,410
2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.
Alus 19,2 30,8 +0,573
Keleivių vežimo oro transportu paslaugos 9,3 24,8 +0,437
Pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai 40,3 7,3 +0,274
Degalai ir tepalai 66,4 4,2 +0,269
Restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos 28,9 9,2 +0,254
Tabako gaminiai 28,3 8,7 +0,234
Telefonų įranga 3,2 –7,8 –0,019
Garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo   įrenginiai 9,2 –3,3 –0,031
Automobiliai 22,7 –2,2 –0,052
Elektros energija 15,1 –4,9 –0,075
Daržovės 16,8 –8,4 –0,105
Farmacijos gaminiai 27,5 –3,1 –0,120

Įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produkto kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra išlaidų šiam produktui įsigyti lyginamasis svoris bendrose vartojimo išlaidose.

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

 

Sąvokos

Infliacija – ilgalaikis bendrojo kainų lygio didėjimas, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Infliacija paprastai apskaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą ir reiškiama procentais.

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

2017 m. rugpjūčio mėn. kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI, skelbsime 2017 m. rugsėjo 11 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Dalia Skirelienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4741

El. p. dalia.skireliene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

GAMINTOJŲ PARDUOTOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINŲ POKYČIAI

2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – kainos per mėnesį beveik nesikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didžiausia įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams pagal ekonominės veiklos rūšis pateikta 1 lentelėje.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,1 proc. Labiausiai – 3,4 proc. – pabrango pagrindiniai metalai. Maisto produktai pabrango 1,2 proc., iš jų paruošti valgiai ir patiekalai – 9,5 proc., vaisių, uogų ir daržovių sultys – 7,7, užgardai ir pagardai – 6,1 proc. Tačiau atpigo duona ir švieži konditerijos kepiniai – 1,5 proc., perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės – 1, cukrus – 0,7 proc. Daugiausia atpigo chemikalai ir chemijos produktai – 2,2 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,1 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,8 proc., ne euro zonos rinkoje – 0,2 proc.

1 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

GKI 1 pav

1 lentelė. Didžiausia įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams per mėnesį (2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.) pagal EVRK 2 red.1 skyrius

EVRK
2 red. skyrius
Ekonominės veiklos rūšys Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), % Įtaka,
proc. punktais
Visa parduota pramonės produkcija
19 Rafinuotų naftos produktų gamyba

2,3

+0,436

10 Maisto produktų gamyba

1,7

+0,317
16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

0,7

+0,033
25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

0,2

+0,007
38 Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas

1,0

+0,006

33

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

–0,9

–0,018

14

Drabužių siuvimas

–0,7

–0,018

22

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

–0,6

–0,030

35 Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

–1,1

–0,098
20

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

–2,1

–0,191

Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija
10 Maisto produktų gamyba

1,2

+0,280
19 Rafinuotų naftos produktų gamyba

2,6

+0,267
11 Gėrimų gamyba

1,5

+0,083
16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

1,4

+0,058
29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba

2,4

+0,014
33

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

–0,3

–0,006

14

Drabužių siuvimas

–0,3

–0,008

22

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

–1,3

–0,052

20

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

–2,2

–0,089

35

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

–1,1

–0,231

Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija
19 Rafinuotų naftos produktų gamyba

2,3

+0,561
10 Maisto produktų gamyba

2,4

+0,343
16 Medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

0,3

+0,015
38 Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas

2,4

+0,011
25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

0,1

+0,003
26

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

–1,1

–0,024

14

Drabužių siuvimas

–0,9

–0,024

33

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

–1,4

–0,026

11

Gėrimų gamyba

–5,3

–0,059

20

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

–2,1

–0,267

[1] Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.).

Įtaka bendram gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produkto kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra tam tikros ekonominės veiklos parduotos pramonės produkcijos lyginamasis svoris visoje pramonės produkcijoje.

Per metus (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,6 proc.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,6 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 2,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,4 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 1,6 proc., ne euro zonos rinkoje – 3,9 proc.

2 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per metus

GKI 2 pav.jpg

2 lentelė. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2017 m. liepos mėn.

Procentais

Ekonominės veiklos rūšys Pramonės produkcijos lyginamieji svoriai Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–)
2017 m. liepos mėn., palyginti su
2017 m.
birželio mėn.
2016 m.
gruodžio mėn. liepos mėn.
Visa parduota pramonės produkcija

100,0

0,4 –0,6 2,9
Kasyba ir karjerų eksploatavimas

0,9

–0,1 –3,0 –0,3
Apdirbamoji gamyba

89,6

0,6 –0,5 4,0

Rafinuotų naftos produktų gamyba

21,0 2,3 –10,0

4,5

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

8,6 –1,1 –2,0

–7,2

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

0,9 0,6 6,0

11,9

Visa pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

79,0

0,0 1,9 2,6

Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

68,6 0,1 2,3

3,9

Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0

0,4 1,6 2,8

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

1,5 0,2 –2,9

0,1

Apdirbamoji gamyba

76,4

0,8 2,5 5,9

Rafinuotų naftos produktų gamyba

11,3 2,6 –5,8

15,4

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

20,6

–1,1 –2,0 –7,2

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

1,5 –0,1 6,6

12,5

Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

88,7

0,1 2,5 1,6

Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

65,1 0,5 4,0

4,5

Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0

0,5 2,2 2,9

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

0,5 –0,8 –3,2

–1,1

Apdirbamoji gamyba

99,0

0,4 –2,2 2,9

Rafinuotų naftos produktų gamyba

27,8 –2,3 –11,2

1,6

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

0,5 2,4 4,5

10,4

Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

72,2

–0,1 1,3 3,4

Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų

71,2 –0,2 1,3

3,4

Euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0

0,8 –1,7 1,6

Ne euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija

100,0 0,2 –2,5

3,9

– tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo.

2017 m. rugpjūčio mėn. gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčius skelbsime rugsėjo 11 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Regina Burneikienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4732

El. p. regina.burneikiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

 

UŽSIENIO PREKYBA 2017 m. birželio mėn.

2017 m. birželio mėn. prekių eksportuota už 2,27 mlrd. EUR, importuota – už 2,34 mlrd. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,32 mlrd. EUR. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 72 mln. EUR.

Per mėnesį (2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn.) eksportas padidėjo 0,1 proc., importas sumažėjo 6,1 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (12,3 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (42,1 proc.), megztų arba nertų drabužių ir jų priedų (51 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs žalios naftos (26,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (12,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (5,7 proc.), importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,5 proc., importas – 2,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,7 proc., be mineralinių produktų sumažėjo 2,2 proc.

Per metus (2017 m. birželio mėn., palyginti su 2016 m. birželio mėn.) eksportas padidėjo 22,7 proc., importas – 12,6 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (54,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (35,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (57,1 proc.), eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (30 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (17,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (10,9 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 26,2 proc., importas – 17,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 17,6 proc., be mineralinių produktų – 17,4 proc.

2017 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 17,7 proc., importas – 16,6 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (28,2 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 7,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (28,2 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (26,5 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (69,6 proc.) (kiekis tonomis padidėjo 7,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,9 proc.), antžeminio transporto priemonių (16,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 16 proc., importas – 13,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 16,1 proc., be mineralinių produktų – 11,1 proc.

2017 m. sausio–birželio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,8 proc.), Latviją (9,9 proc.), Lenkiją (8,5 proc.) ir Vokietiją (7,3 proc.), o importavo iš Rusijos (12,8 proc.), Vokietijos (12,2 proc.), Lenkijos (10,6 proc.) ir Latvijos (7,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (9,1 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Švediją (7,7 proc.), Latviją (7,4 proc.).

2017 m. sausio–birželio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,6 ir 19,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,8 ir 18 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,3 proc. ir 11,9 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (19,6 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9 proc.), plastikų ir jų dirbinių (7,7 proc.).

1 lentelė. Užsienio prekybos balansas

Mln. eurų

Eksportas Importas Balansas
2016 m. sausis–birželis 10 736,7 11 944,7 –1 208,0
I ketvirtis 5 201,7 5 623,3 –421,6
birželis 1 850,7 2 080,0 –229,3
II ketvirtis 5 535,0 6 321,4 –786,5
III ketvirtis 5 731,1 6 179,6 –448,5
IV ketvirtis 6 139,2 6 575,2 –436,1
2016 m. 22 607,0 24 699,6 –2 092,6
2017 m. sausis–birželis 12 640,8 13 922,0 –1 281,2
sausis 1 870,0 2 089,3 –219,3
vasaris 1 999,6 2 220,2 –220,6
kovas 2 252,6 2 457,0 –204,4
I ketvirtis 6 122,3 6 766,5 –644,2
balandis1 1 979,6 2 318,7 –339,1
gegužė1 2 268,8 2 495,0 –226,2
birželis 2 270,1 2 341,7 –71,7
II ketvirtis 6 518,5 7 155,5 –637,0

1 Patikslinti duomenys.

 1 pav. Eksportas ir importas 2012–2017 m. sausio–birželio mėn.

UPS 1 pav

2 lentelė. Užsienio prekybos struktūra ir pokyčiai pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2017 m. sausio–birželio mėn.

Makroekonomikos kategorijos Eksportas Importas
Vertė,
mln. EUR
Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, % Vertė,
mln. EUR
Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso 12 640,8 100,0 17,7 13 922,0 100,0 16,6
Investicinės prekės 1 628,7 12,9 30,7 2 315,6 16,6 16,8
Tarpinio vartojimo prekės 6 411,1 50,7 16,0 7 764,4 55,8 19,9
Vartojimo prekės 3 801,2 30,1 12,9 3 329,8 23,9 9,2
Benzinas 600,0 4,7 31,7 23,3 0,2 13,7
Lengvieji automobiliai 144,6 1,1 34,7 466,2 3,3 12,9
Kita 55,2 0,4 49,6 22,8 0,2 4,1 k.

3 lentelė. Užsienio prekybos su svarbiausiais partneriaisstruktūra ir pokyčiai 2017 m. sausio–birželio mėn.

Eksportas   Importas
Vertė, mln. EUR Dalis, % Lietu­viš­kos kilmės prekių dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, % Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso

12 640,8

100,0 59,0

17,7

Iš viso

13 922,0

100,0

16,6

ES28

7 473,2

59,1 68,4

11,9

ES28

9 759,3

70,1

14,6

  Euro zona

4 644,9

36,7 65,1

14,5

  Euro zona

6 562,5

47,1

13,9

Rusija 1 740,4 13,8 7,6 27,2 Rusija 1 784,1 12,8 20,3
Latvija 1 255,9 9,9 44,0 20,4 Vokietija 1 698,3 12,2 15,0
Lenkija 1 078,0 8,5 62,7 1,6 Lenkija 1 472,1 10,6 11,4
Vokietija 928,8 7,3 76,1 9,8 Latvija 990,8 7,1 1,2
Jungtinės Valstijos 711,7 5,6 87,0 21,9 Nyderlandai 777,3 5,6 32,3
Švedija 647,7 5,1 88,6 27,6 Italija 667,3 4,8 –0,7
Estija 632,4 5,0 48,2 11,4 Švedija 567,3 4,1 13,6
Baltarusija 496,7 3,9 13,5 32,5 Prancūzija 515,4 3,7 29,1
Jungtinė Karalystė 452,6 3,6 83,8 –6,3 Jungtinė Karalystė 445,5 3,2 38,1
Nyderlandai 435,6 3,4 82,2 23,7 Belgija 445,3 3,2 19,1
Norvegija 378,3 3,0 89,1 9,4 Kazachstanas 437,6 3,1 2,5 k.
Danija 336,0 2,7 78,0 7,4 Estija 436,2 3,1 10,4
Prancūzija 315,2 2,5 84,7 –1,2 Kinija 409,5 2,9 18,1
Ukraina 307,4 2,4 68,1 34,1 Suomija 378,5 2,7 30,7
Italija 292,8 2,3 80,8 24,0 Baltarusija 329,6 2,4 –15,2
Kitos šalys 2 631,3 21,0 67,3 25,0 Kitos šalys 2 567,2 18,5 14,8

2 Šalis partnerė eksporto atveju yra šalis gavėja, importo atveju prekiaujant su ES valstybėmis – šalis siuntėja, prekiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis – prekės kilmės šalis.

4 lentelė. Eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Lietuviškos kilmės prekių dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 12 640,8 100,0 59,0 17,7
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 1 997,4 15,8 26,2 27,4
84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 1 104,7 8,7 16,9 28,2
V Mineraliniai produktai 1 843,7 14,6 84,8 28,8
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 1 826,7 14,5 84,9 29,0
2710 Naftos produktai 1 660,9 13,1 88,1 28,2
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 1 299,8 10,3 43,9 5,7
31 Trąšos 373,4 3,0 85,9 1,3
XX Įvairūs pramonės dirbiniai 1 022,8 8,1 85,3 13,1
94 Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai 948,4 7,5 89,4 13,6
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 937,9 7,4 71,3 14,9
24 Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai 259,5 2,1 99,3 35,1
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 841,8 6,7 68,5 16,2
39 Plastikai ir jų gaminiai 783,5 6,2 72,8 16,4
XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 721,4 5,7 50,2 27,0
73 Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 307,6 2,4 63,0 15,5
XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga 654,5 5,2 16,4 37,1
87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys 609,8 4,8 15,0 38,2
Kita 3 321,5 26,2 66,5 10,1

5 lentelė. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal pagrindines prekių grupes
2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 7 453,2 100,0 16,1
V Mineraliniai produktai 1 564,2 21,0 39,9
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 1 551,2 20,8 40,2
2710 Naftos produktai 1 463,8 19,6 40,1
XX Įvairūs pramonės dirbiniai 872,8 11,7 11,7
94 Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai 847,7 11,4 13,1
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 668,7 9,0 16,2
24 Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai 257,6 3,5 35,6
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 576,5 7,7 12,9
39 Plastikai ir jų gaminiai 570,1 7,6 13,0
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 570,3 7,7 2,4
31 Trąšos 320,7 4,3 1,8
I Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai 556,1 7,5 26,6
     04 Pienas ir pieno produktai, paukščių kiaušiniai, natūralus medus, gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje 236,9 3,2 51,4
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 523,2 7,0 23,9
85 Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai 336,1 4,5 26,6
Kita 2 121,4 28,4 5,2

6 lentelė. Importas pagal pagrindines prekių grupes 2017 m. sausio–birželio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 13 922,0 100,0 16,6
V Mineraliniai produktai 2 735,6 19,6 32,4
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 2 616,5 18,8 34,8
2709 Žalia nafta 1 701,3 12,2 69,6
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 2 507,6 18,0 17,6
84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 1 439,3 10,3 16,9
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 1 663,5 11,9 11,2
30 Farmacijos produktai 508,4 3,7 5,3
XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga 1 335,9 9,6 9,8
87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys 1 298,1 9,3 16,8
XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 887,3 6,4 23,5
73 Gaminiai iš geležies ir plieno (iš juodųjų metalų) 295,3 2,1 24,2
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 770,4 5,5 14,3
39 Plastikai ir jų gaminiai 649,7 4,7 15,1
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 702,7 5,0 5,1
22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 186,2 1,3 17,5
Kita 3 319,0 24,0 11,7

2 pav. Eksporto ir importo dinamika 2011–2017 m.

UPS 2 pav

7 lentelė. Eksporto ir importo apimtis ir pokyčiai

Laikotarpis Eksportas Lietuviškos kilmės prekių eksportas1 Importas Balansas
vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % dalis bendrame eksporte, % vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % mln. EUR
2016-06 1 850,7 −1,7 1 122,7 −1,8 60,7 2 080,0 −4,1 −229,3
2016-07 1 824,3 −1,4 1 068,4 −4,8 58,6 2 019,3 −2,9 −195,0
2016-08 1 871,9 2,6 1 148,2 7,5 61,3 2 033,8 0,7 −162,0
2016-09 2 034,9 8,7 1 263,4 10,0 62,1 2 126,4 4,6 −91,5
2016-10 2 031,4 −0,2 1 222,2 −3,3 60,2 2 199,9 3,5 −168,5
2016-11 2 083,8 2,6 1 279,1 4,7 61,4 2 115,5 −3,8 −31,8
2016-12 2 024,0 −2,9 1 185,5 –7,3 58,6 2 259,7 6,8 −235,8
2017-01 1 870,0 −7,6 1 187,5 0,2 63,5 2 089,3 −7,5 −219,3
2017-02 1 999,6 6,9 1 205,5 1,5 60,3 2 220,2 6,3 −220,6
2017-03 2 252,6 12,7 1 311,7 8,8 58,2 2 457,0 10,7 −204,4
2017-04 1 979,6 −12,1 1 130,5 −13,8 57,1 2 318,7 −5,6 −339,1
2017-05 2 268,8 14,6 1 297,7 14,8 57,2 2 495,0 7,6 −226,2
2017-06 2 270,1 0,1 1 320,3 1,7 58,2 2 341,7 −6,1 −71,7

Pastaba. Kai kuriose lentelėse dėl apvalinimo eilučių ar stulpelių suma gali nesutapti su duomenimis skiltyje „Iš viso“.

1 Patikslinti 2017 m. duomenys.

 

2017 m. liepos mėn. užsienio prekybos statistinę informaciją skelbsime 2017 m. rugsėjo 8 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Kontaktinė informacija:

Irina Plačienė

Užsienio prekybos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4959

El. p. irina.placiene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Kas Lietuvoje laimingiausias?

Siužete peliukai diskutuoja apie tai, kiek laimingų žmonių yra Lietuvoje, ir teigia, remdamiesi Lietuvos statistikos departamentu, kad laimę patyrė tik vienas žmogus bei jį įvardija.

naglos-peles-metai-52b2db6c3557d

Ar galėtų, net jei ir matuotų tokį reiškinį, Statistikos departamentas pateikti konkretaus žmogaus vardą ir pavardę?

Pasirodo, kad ne.

atsisiusti

Tokiais ir panašiais atvejais, pvz., gyventojų skaičius kokiame nors kaime, kuriame iš viso gyvena labai mažai gyventojų, darbo užmokesčio dydis įmonėje, kurioje dirba mažai darbuotojų ir pan., vadovaujamės konfidencialumo taisyklėmis, kurios neleidžia skelbti informacijos, jei pagal ją galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti tiek fizinį, tiek juridinį asmenį. Neatskleisti duomenų teikėjų įpareigoja ir Europos statistikos praktikos kodeksas: „Visiškai užtikrinamas duomenų teikėjų (namų ūkių, įmonių, administravimo įstaigų ir kitų respondentų) privatumas, jų teikiamų duomenų konfidencialumas ir panaudojimas tik statistikos tikslams.“

Jei domitės konfidencialumu, daugiau skaitykite čia: http://www.stat.gov.lt/konfidencialumo-uztikrinimas

 

TARPTAUTINĘ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENĄ MININT

Spalio 1-oji – tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie šalies ir Europos senjorus.

LIETUVOJE PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SKAIČIUS BEVEIK LYGUS VILNIAUS GYVENTOJŲ SKAIČIUI

Pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės sudarė beveik penktadalį (19 proc.) šalies nuolatinių gyventojų. 2016 m. pradžioje šalyje gyveno 548,5 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių, iš jų aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių – 151,9 tūkst., šimtamečių ir vyresnių – 349. Pagyvenusių damų buvo dukart daugiau (66,4 proc. visų 65 metų ir vyresnių gyventojų) nei vyrų.

Stebima tendencija, kad moterys gyvena ilgiau negu vyrai: 2015 m. 65 metų amžiaus moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 19 metų, vyrų – 14 metų. Per dešimtmetį vidutinė tikėtina 65-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo vienais metais.

Senjorai didžiausią gyventojų dalį sudaro Aukštaitijoje: 2016 m. pradžioje daugiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyveno Ignalinos (26,8 proc. visų savivaldybės gyventojų), Anykščių (25,9 proc.) ir Zarasų (24,3 proc.) rajonų savivaldybėse.

 Pagyvenusių žmonių skaičius 2016 m. pradžioje

AMŽIUS – NE KLIŪTIS

2015 m. 65 metų ir vyresni 257 vyrai ir 136 moterys sukūrė šeimas, iš jų 14 vyrų ir 6 moterims tai buvo pirmoji santuoka. Tačiau, Eurostato duomenimis, 2014 m. Lietuvoje gyveno daugiausia vienišų pagyvenusių žmonių – 44,8 proc. visų 65 metų ir vyresnių žmonių (Europos Sąjungos vidurkis – 31,4 proc.).

Didėja senjorų užimtumas – 2016 m. antrąjį ketvirtį dirbo 8,2 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių ir per metus jų užimtumo lygis išaugo 1,4 procentinio punkto. Šioje srityje vyrai lenkia moteris – dirbo 11,6 proc. pagyvenusių vyriškių ir 6,5 proc. – moterų.

2015 m. 617 pagyvenusių žmonių emigravo iš Lietuvos, 225 – imigravo, iš jų 80 metų ir vyresnis buvo 161 emigrantas ir 50 imigrantų.

SENSTANTI EUROPA

Eurostato duomenimis, 2015 m. pradžioje 65 metų ir vyresni žmonės sudarė 18,9 proc. ES gyventojų. Didžiausia pagyvenusių žmonių dalis, palyginti su visais atitinkamos šalies nuolatiniais gyventojais, buvo Italijoje – 21,7 proc., mažiausia – Airijoje (13 proc.). 2015 m. pradžioje ES gyveno beveik 27 mln. 80 metų ir vyresnių žmonių, tai 7 mln. daugiau nei 2005 m. pradžioje.

2014 m. ES 80 metų amžiaus žmonių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 9,5 metų. Ilgiausiai tikėtina dar gyvens prancūzai – 11 metų, o bulgarai trumpiausiai – 7 metus. Lietuvos aštuoniasdešimtmečiai tikėtina dar gyvens 8,3 metų.

2014 m. 48,1 proc. 65 metų ir vyresnių ES gyventojų keliavo (lietuviai senjorai – 25,1 proc.). Visi ES turistai 2014 m. nakvojo daugiau nei 1,2 mlrd. nakvynių, iš kurių 20 proc. sudarė 65 metų ir vyresnių žmonių nakvynės. Lietuvos senjorų nakvynių dalis siekė 12 proc. visų ES gyventojų nakvynių. 2014 m. per vieną kelionę į užsienį jie vidutiniškai išleisdavo 232 EUR. Dažniausiai Lietuvos senjorai vyko į Angliją, Baltarusiją, Airiją, Vokietiją ir Latviją.

Kaip pateikti ir vizualizuoti duomenis? II dalis

Pirmojoje dalyje buvo aptarta, kaip planuoti statistinių duomenų pateikimą tikslinei auditorijai, jų išdėstymą lentelėse ir pristatymą tekstu. Šioje dalyje aptariamas dar vienas duomenų pateikimo būdas, kurį galima vadinti vienu įprasčiausiu – grafinis atvaizdavimas. Kokį grafiką ar diagramą pasirinkti labai priklauso nuo to, kokius duomenis norima pateikti. Dabar apstu priemonių, skirtų kurti grafikus ir diagramas, vieną jų galima rasti ir Oficialiosios statistikos portale (http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1).

Linijinis grafikas

Linijinis grafikas labiausiai tinka atvaizduoti vieno ar kelių kintamųjų pokytį per tam tikrą laikotarpį taip pat kelių kintamųjų koreliacijas. Svarbu pasirinkti nedidelį kiekį kintamųjų, nes pernelyg „apkrautas“ grafikas gali atrodyti chaotiškai ir būti nesuprantamas.

Gero ir aiškaus linijinio grafiko pavyzdys:

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

Stulpelinė diagrama

Šio tipo diagramą rinkitės norėdami atvaizduoti skirtumus tarp kelių analizės vienetų (pvz., teritorijų, amžiaus grupių ar įmonių). Taip pateiktą informaciją bus lengva suvokti, nes skirtumai pastebimi labai greitai. Stulpelinė diagrama nėra tokia tinkamas atvaizduoti rodiklio pokyčiui per tam tikrą laiko periodą, kaip linijinis grafikas.

Norint, kad informacija būtų suvokiama greičiau ir palyginama lengviau, patartina duomenis išdėlioti didėjimo arba mažėjimo tvarka, o ne abėcėlės tvarka.

Jeigu kintamieji turi daugiau, nei vieną dimensiją, galima naudoti sudėtinę stulpelinę diagramą, kurią taip pat galima sukurti naudojant Oficialiosios statistikos portale esančią priemonę.

Geros ir aiškios stulpelinės diagramos pavyzdys:

Šaltinis: Lietuvos bankas

 

Skritulinė diagrama

Skritulinės diagramos nėra taip plačiai pritaikomos kaip linijiniai grafikai ar stulpelinės diagramos, bet jos puikiai tinka norint iliustruoti proporcijas. Jeigu diagramoje bus mažiau nei šešios reikšmės, galite neabejoti, diagrama bus aiški, kitu atveju patartina rinktis stulpelinę diagramą.

Šio tipo diagramoje itin svarbios spalvos, nes būtent jos yra vienintelis skirtumas tarp atskirų jo dalių. Svarbiausia įvertinti tokias aplinkybes kaip diagramos spausdinimas nespalvotai arba jos suvokiamumas žmonėms su daltonizmu. Atminkite, kad negebėjimas skirti raudonos ir žalios spalvos yra labiausiai paplitusi daltonizmo forma. Tokiu atveju užtenka raudoną spalvą pakeisti violetine, nes pastarąją daltonikai gali atskirti.

Sudarinėjant skritulines diagramas, patartina vengti trimačio efekto, nes skaitytojui sunkiau suvokti atskirų jo dalių proporcijas. Norint, kad diagrama būtų dar aiškesnė, patartina pridėti ir atskirų dalių skaitines vertes.

Geros ir aiškios skritulinės diagramos pavyzdys:

 Informacijos šaltiniai ir mokymo priemonės, kuriuos naudoja pedagogai ekonomikos pamokų metu

Šaltinis: „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto surinkti ekonomikos mokytojų apklausos duomenys

 

Svarbu atminti, kad geras grafikas ar diagrama turi būti suprantama ir be konteksto, neperkrauta nereikalingomis detalėmis, neturi iškraipyti informacijos. nereikėtų naudoti per daug skirtingų spalvų stulpelinėse diagramose, mat jų skirtumai gali vesti prie neteisingo proporcijų interpretavimo.