TARPTAUTINĖ PREKYBA PASLAUGOMIS 2019 M. ANTRĄJĮ KETVIRTĮ

Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad paslaugų eksportas 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 3,0 mlrd. EUR ir per metus (palyginti su 2018 m. II ketv.) padidėjo 22,8 proc., paslaugų importas – atitinkamai 1,8 mlrd. EUR ir 16,7 proc. Paslaugų balanso perviršis (1,2 mlrd. EUR, arba 10,2 proc. BVP) per metus padidėjo 32,8 proc.

Sparčiausiai 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo kitų verslo paslaugų eksportas (51,2 proc.) ir statybos paslaugų importas (96,3 proc.) (žr. lentelę).

Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 58,4 ir 50,2 proc.) sudarė transporto paslaugos. 2019 m. antrąjį ketvirtį didžiausias perviršis (666,1 mln. EUR) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (74,3 mln. EUR) – jūrų transporto paslaugų balanso.

Paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 69,5 proc. viso paslaugų eksporto ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 25,1 proc. Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 66,4 proc. paslaugų importo ir per metus išaugo 19,6 proc.

Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2019 m. antrąjį ketvirtį buvo Vokietija. Eksportas į šią šalį per metus padidėjo 25,3 proc. (2 pav.). Didžiausią paslaugų eksporto į Vokietiją dalį sudarė transporto (70,3 proc.) ir kelionių (9,5 proc.) paslaugos.

Pagrindinė paslaugų importo partnerė buvo Lenkija (3 pav.). Importas iš šios šalies per metus padidėjo 24,5 proc. Didžiausią paslaugų importo iš Lenkijos dalį sudarė transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 64,8 ir 24,0 proc.).

1 pav. Paslaugų balansas

1

 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų eksporto ir importo struktūra bei jų pokytis

Eksportas Importas
mln. EUR struktūra,% pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., % mln. EUR struktūra, % pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., %
Visos paslaugos 3 000,2 100,0 22,8 1 768,6 100,0 16,7
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 94,0 3,1 33,7 47,9 2,7 33,9
Transporto paslaugos 1 752,8 58,4 22,3 888,5 50,2 18,1
   Keleivių vežimas 41,2 1,4 –42,5 48,9 2,8 6,9
   Krovinių vežimas 1 003,0 33,4 26,7 451,5 25,5 37,8
   Kitos transporto paslaugos 708,6 23,6 24,4 388,1 21,9 2,4
Kelionės 391,6 13,1 2,3 346,5 19,6 2,7
Statyba 92,3 3,1 46,7 44,0 2,5 96,3
Finansinės paslaugos 38,5 1,3 9,7 39,0 2,2 –5,4
Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 164,6 5,5 27,3 78,6 4,4 4,8
   Telekomunikacijų paslaugos 18,3 0,6 –2,3 22,0 1,2 10,6
   Kompiuterinės paslaugos 140,8 4,7 33,5 50,2 2,8 1,8
   Informacinės paslaugos 5,5 0,2 8,2 6,4 0,4 10,7
Kitos verslo paslaugos 345,5 11,5 51,2 273,2 15,5 35,6
   Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos 14,8 0,5 74,5 3,9 0,2 3,3 karto
   Profesinės ir konsultacinės valdymo paslaugos 81,2 2,7 2,5 53,2 3,0 3,8
   Techninės, su prekyba susijusios ir kitos verslo

paslaugos

249,5 8,3 77,3 216,1 12,3 45,0
Kitos nepaskirstytos paslaugos 120,9 4,0 20,1 50,9 2,9 3,2

Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas.

2

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų duomenis, buvo revizuoti 2004 m. I ketvirčio–2019 m. I ketvirčio duomenys.

 

Išsamią paslaugų eksporto ir importo statistinę informaciją galima rasti Lietuvos banko svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje (atnaujinama 10 val.).

 

2019 m. trečiojo ketvirčio statistinę informaciją apie paslaugų eksportą ir importą skelbsime 2020 m. sausio 3 d.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Violeta Kazlauskienė

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos

Statistikos departamento

Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė

Tel. (8 5)  268 0408

El. p. vkazlauskiene@lb.lt

http://www.lb.lt

Eigirdas Griškevičius

Lietuvos statistikos departamento

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyriaus

vyriausiasis specialistas

Tel. (8 5)  236 4730

El. p. eigirdas.griskevicius@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS AUGO LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2019 m. antrojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.

  • Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 419,2 mln. EUR, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo 3,1 karto. Didžiausi investicijų srautai teko Estijos (189,5 mln. EUR), Suomijos (73,1 mln. EUR) ir Prancūzijos (64,7 mln. EUR) investuotojams, o didžiausi neigiami srautai fiksuoti Jungtinės Karalystės (–45,5 mln. EUR), Lenkijos (–42,5 mln. EUR) ir Kipro (–39,1 mln. EUR) kapitalo įmonėse. Pagal veiklas didžiausi srautai teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (112,9 mln. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (107,6 mln. EUR) įmonėms, o didžiausi neigiami srautai užfiksuoti apdirbamosios gamybos įmonėse (–86,8 mln. EUR).
  • TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018 m. ketvirčiu, padidėjo 18,3 proc. ir sudarė 636,7 mln. EUR (1 pav.). Didžiausia TUI pajamų dalį sudarė išmokėti dividendai.
  • Sukauptosios TUI Lietuvoje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 17,4 mlrd. EUR, arba 37,2 proc. BVP. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 238 EUR TUI (2018 m. birželio 30 d. – 5 940 EUR). Didžiausios sukauptos investicijos Lietuvoje susijusios su Švedijos (3EUR), Estijos (2,8 mlrd. EUR) ir Nyderlandų (2,5 mlrd. EUR) investuotojais (2 pav.).
  • Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 44,3 mln. EUR. Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Maltoje (38 mln. EUR), Baltarusijoje (9 mln. EUR) ir Latvijoje (7,6 mln. EUR). Tai nulėmė išaugusios investicijos į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones (44,8 mln. EUR).
  • TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 50 mln. EUR – didžiausia pajamų dalis teko dividendams (30,9 mln. EUR).
  • Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 4,1 mlrd. EUR, Lietuvos TI į ES valstybes nares sudarė 88,9, į euro zonos šalis – 70,5 proc. visų Lietuvos TI užsienyje.

TUI

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio duomenis, buvo revizuoti 2004 m. pirmojo ketvirčio–2019 m. pirmojo ketvirčio duomenys.

2019 m. trečiojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis skelbsime 2020 m. sausio mėn.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Nerezidentas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio ekonominiai interesai yra už tam tikros šalies ekonominės erdvės ribų ir kurio vykdoma ekonominė veikla toje šalyje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus).

Tiesioginių investicijų pajamos – paskelbti dividendai už turimas nuosavybės priemones, reinvesticijos ir skolos priemonių palūkanos.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas – per tam tikrą laikotarpį įvykę finansiniai sandoriai.

 

Kontaktinė informacija:

 

Lina Volbikaitė

Lietuvos statistikos departamento

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų

statistikos skyriaus

vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4682

El. p. lina.volbikaite@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

Sigutė Samaitienė

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamento

Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė

Tel. (8 5)  268 0414

El. p. ssamaitiene@lb.lt

www.lb.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

PRAMONĖS POKYČIAI

 

  • 2019 m. birželio mėn. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su gegužės mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).
  • Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 2,5 k. (nepašalinus – 2,3 k.), rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 13 proc. (nepašalinus – 18,5 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 6,6 proc. (nepašalinus – 4,1 proc.), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 5,4 proc. (nepašalinus – sumažėjo 0,1 proc.).

 

Pramonės produkcijos pokyčiai

Palyginamosiomis 2015 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys 2019 m. birželio mėn.,
palyginti su
2019 m. sausio– birželio mėn., palyginti su
2019 m. gegužės mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką 2019 m. gegužės mėn. 2018 m. birželio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2018 m. birželio mėn. 2018 m. sausio– birželio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2018 m. sausio– birželio mėn.
Pramonė (BE) 1,8 –1,8 1,6 –1,0 5,0 4,6
Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C) 2,1 –1,5 1,4 –1,3 5,5 5,2
Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B) –8,3 –18,3 –10,1 –16,6 5,3 2,8
Apdirbamoji gamyba (C) 2,2 –1,3 1,5 –1,2 5,5 5,2
Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) (C be C19) –0,1 –5,6 2,4 –3,3 6,6 5,3
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D) –1,4 –7,5 6,6 6,8 –1,0 –0,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas) –0,8 0,4 0,5 –0,3 1,6 1,2
Pagrindinės pramonės grupės            
Energetikos produktai 6,9 11,9 0,5 7,2 1,0 2,8
Tarpinio vartojimo prekės 1,3 –5,2 1,3 –4,3 7,9 6,8
Gamybos priemonės –6,7 –7,6 6,5 1,2 11,0 9,8
Ilgalaikio vartojimo prekės –2,4 –10,8 –0,1 –5,5 2,9 1,9
Trumpalaikio vartojimo prekės –0,1 –3,0 3,4 –3,5 3,1 1,8

Pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo) indeksai

Palyginamosiomis kainomis, 2015 m. mėnesio vidurkis – 100pramone

____________________________

Patikslinti 2019 m. gegužės mėn. duomenys.

 

  • 2019 m. sausiobirželio mėn. visa pramonės produkcija sudarė  11,5 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

 

Paaiškinimai

Pramonės produkcija – pramonės įmonių (B_C_D_E sekcijos pagal EVRK 2 red.) prekių pardavimo ir atliktų gamybos darbų vertė (be PVM ir akcizų). Skaičiuojant pramonės produkcijos pokyčius naudojamas pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas.

 

2019 m. liepos mėn. pramonės produkcijos pokyčius skelbsime 2019 m. rugpjūčio 23 d.

 

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

Lina Kiškienė
Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4797
El. p.lina.kiskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

BVP pirmasis įvertis

2018 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 9,8 mlrd. EUR, įvertinęs BVP pagal turimus statistinius duomenis ir pritaikęs ekonometrinius modelius, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,8 proc.

Pirmąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos bei apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai.

1 pav. Bendrojo vidaus produkto realūs pokyčiai1

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu

 

bvp1

bvp2

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2017 m. ketvirtojo ketvirčio BVP įvertį. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 11,0 mlrd. EUR. Patikslintais duomenimis, palyginti su trečiuoju 2017 m. ketvirčiu, ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis1 sudarė 1,4 proc.

bvp3

Realiems BVP pokyčiams įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų pasikeitimo įtaką.

BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

Anksčiau skelbtas 2017 m. ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis1, palyginti su trečiuoju 2017 m. ketvirčiu, sudarė 1,4 proc.

2018 m. detalesnį pirmojo ketvirčio BVP įvertį skelbsime 2018 m. birželio 1 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Teminėse lentelėse ir Rodiklių duomenų bazėje.

Kontaktinė informacija:

Jūratė Petrauskienė
Metodologijos ir kokybės skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4755
El. p. jurate.petrauskiene@stat.gov.lt

Gailutė Juškienė
Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4837
El. p. gailute.juskiene@stat.gov.lt

EKSPORTUOTŲ IR IMPORTUOTŲ PREKIŲ KAINŲ POKYČIAI

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių – 1,7 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didžiausia įtaka bendram eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiui pagal veiklos rūšių produktus pateikta 1 lentelėje.

Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai padidėjo tabako gaminių bei kompiuterių ir išorinės įrangos kainos – po 14,5 proc., žuvų ir žuvininkystės produktų – 12 proc., bet sumažėjo ryšio įrangos kainos – 11,2 proc., kitų porceliano ir keramikos gaminių – 9,2, gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų – 8 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia pabrango gamtinės dujos – 10,2 proc., kiti porceliano ir keramikos gaminiai – 8,9, pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai – 7,9 proc., bet atpigo variklinių transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės – 9,5 proc., niekur kitur nepriskirti, kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 8,3, žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 7,3 proc. Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,5 proc., ne iš euro zonos – 2,4 proc.

 

1 pav. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

pav1

1 lentelė. Didžiausia įtaka bendram eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiui per mėnesį
(2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn.) pagal veiklos rūšių produktus

CPA 2.11
skyrių kodai
Produktai pagal veiklos rūšį Eksportuotų ir importuotų prekių lyginamieji svoriai, % Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), % Įtaka, proc. punktais
  Eksportuotos prekės
19 Rafinuoti naftos produktai

13,7

5,3

+0,841

12 Tabako gaminiai

1,9

14,5

+0,336

01 Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

5,2

4,8

+0,252

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

5,5

1,7

+0,092

10 Maisto produktai

10,0

0,4

+0,044

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

0,0

–0,004

17 Popierius ir popieriaus gaminiai

1,4

–0,8

–0,011

13 Tekstilės gaminiai

2,2

–1,9

–0,039

28 Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga

7,5

–0,6

–0,047

38 Atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo paslaugos

1,6

–7,2

–0,119

  Importuotos prekės
06 Žalia nafta ir gamtinės dujos

16,0

6,8

+1,172

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

1,0

+0,103

19 Koksas ir rafinuoti naftos produktai

3,3

1,7

+0,057

30 Kita transporto įranga

0,7

6,1

+0,048

32

Kitos pagamintos prekės

1,6 3,0

+0,044

10 Maisto produktai

7,6

–0,7

–0,055

01 Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

2,6

–1,9

–0,056

26 Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai

7,1

–0,9

–0,063

03 Žuvys ir kiti žuvininkystės produktai

1,1

–7,3

–0,088

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

9,5

–1,5

–0,144

1 Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius (CPA 2.1) (angl. Classification of Products by Activity (CPA 2.1).

 

Įtaka bendram eksportuotų ar importuotų prekių kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produktų kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra tam tikros veiklos rūšies prekių lyginamasis svoris bendroje jų eksporto ar importo apimtyje.

Per metus (2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,2 proc., importuotų prekių – 3 proc.

Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,6 proc., ne iš euro zonos – 4,8 proc.

 

2 pav. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai per metus

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu

pav2

2 lentelė. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai 2018 m. sausio mėn.

Procentais

CPA 2.1
sekcijų, skyrių ir grupių kodai
Produktai pagal veiklos rūšį Eksportuotų ir importuotų prekių lyginamieji svoriai Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–) 2018 m. sausio mėn., palyginti su
2017 m.
gruodžio mėn.
2017 m.
sausio mėn.
  Eksportuotos prekės

100,0

1,5

2,2

A Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai

5,7

4,4 1,6

01

Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

5,2 4,8

2,1

B–E Pramonės produktai

93,9

1,3

2,3

B Kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai

0,5

0,9

9,5

C Pagaminti produktai

91,5

1,4

2,3

10 Maisto produktai

10,0

0,4

1,7

19 Rafinuoti naftos produktai

13,7

5,3

8,7

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

0,0

4,9

27 Elektros įranga

3,4

1,2

1,3

28 Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga

7,5

–0,6

–1,0

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

5,5

1,7

3,6

29.1 Variklinės transporto priemonės

2,6

2,6

7,7

31 Baldai

6,0

0,6

0,1

D Elektra, dujos, garas ir oro kondicionavimas

0,3

E Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos

1,6

–7,2

–4,0

J Informacijos ir ryšių paslaugos

0,4

5,6

0,0

  Importuotos prekės

100,0

1,7

3,0

A Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai

3,8

–3,2

–4,1

01 Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

2,6

–1,9

1,7

B–E Pramonės produktai

96,1

1,8

3,3

B Kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai

16,9

6,4

15,4

06 Žalia nafta ir gamtinės dujos

16,0

6,8

17,4

 06.2 Gamtinės dujos

1,9

10,2

26,3

C Pagaminti produktai

77,3

0,2

0,5

10 Maisto produktai

7,6

–0,7

–1,5

19 Koksas ir rafinuoti naftos produktai

3,3

1,7

–0,9

 19.2 Rafinuoti naftos produktai

3,3

1,6

–1,0

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

1,0

2,9

26 Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai

7,1

–0,9

–1,0

28 Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga

6,8

0,3

–0,3

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

9,5

–1,5

–0,9

 29.1 Variklinės transporto priemonės

7,1

–0,3

0,2

D Elektra, dujos, garas ir oro kondicionavimas

1,4

2,2

–7,8

E Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos

0,5

–2,1

–4,4

J Informacijos ir ryšių paslaugos

0,1

4,0

5,9

  Iš euro zonos importuotos prekės

100,0

0,5

0,6

  Ne iš euro zonos importuotos prekės

100,0

2,4

4,8

  • – konfidencialūs duomenys.

 

 

Lietuvos statistikos departamentas kasmet peržiūri ir atnaujina eksportuotų prekių ir importuotų prekių kainų statistiniams tyrimams atrinktų eksportuojančių ir importuojančių prekes įmonių ir reprezentatyviųjų prekių sąrašus, svorių sistemą, naudojamą eksportuotų ir importuotų prekių kainų indeksams (EKI ir IKI) skaičiuoti.

Nauja svorių sistema 2018 m. EKI ir IKI skaičiuoti pagrįsta negalutiniais 2017 m. užsienio prekybos statistikos duomenimis apie eksporto ir importo apimtį vertine išraiška. 2018 m. sausio–kovo mėn. EKI ir IKI skaičiuojami naudojant negalutinius svorius. Birželio mėn., gavus patikslintus duomenis, svoriai bus patikslinti ir naudojami balandžio–gruodžio mėn. EKI ir IKI skaičiuoti. Taip pat bus perskaičiuoti šių metų sausio–kovo mėn. kainų indeksai.

Kainų bazinis laikotarpis yra 2017 m., t. y. 2018 m. kiekvieno mėnesio kainos bus lyginamos su 2017 m. vidutinėmis kainomis. Kainų indekso bazinis laikotarpis yra 2015 m.

Dabartinė svorių sistema EKI skaičiuoti apima 385 pagal CPA 2.1 kodus atrinktas produktų kategorijas, IKI skaičiuoti – 664 pagal CPA 2.1 kodus atrinktas produktų kategorijas. Kainų statistiniams tyrimams atrinkta 781 reprezentatyvioji eksportuota prekė ir 3 284 reprezentatyviosios importuotos prekės. Kiekvieną mėnesį 387 įmonės pateikia eksportuotų prekių kainas ir 1 017 įmonių – importuotų prekių kainas.

 

2018 m. vasario mėn. eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčius skelbsime 2018 m. balandžio 24 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Margarita Jakubelskienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4742

El. p. margarita.jakubelskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Pasaulinės migracijos žemėlapis

Pabėgėlių krizė Sirijoje, JAV prezidento rinkimų ir Brexito balsavimo rezultatai skatina aukščiausio lygio diskusijas apie žmonių judėjimą.

Pasaulis šiuo metu patiria didžiausią žmonių kraustymąsi nuo Antrojo pasaulinio karo. Net 22 milijonai gyventojų išvyko iš savo šalies. Vien tik 2015 m. į Europą atvyko daugiau nei 1 mln. žmonių.

Šis metrocosm.com publikuotas žemėlapis, parengtas pagal Jungtinių Tautų vertinimus, suteikia galimybę pamatyti pasaulinės migracijos mastą.

Jame vaizduojama neto migracija pagal kilmės šalį ir migracijos kryptį nuo 2010 m. iki 2015 m. Kiekvienas geltonas taškas – 1 000 žmonių, mėlyni taškai žymi teigiamą neto migraciją (daugiau atvyko negu išvyko), o raudonas – neigiamą neto migraciją (daugiau išvyko negu atvyko).

Neto migracija tarp šalių (2010–2015 m.)

M1

Šaltinis: metrocosm.com

Didelis žmonių judėjimas yra Europoje, Artimuosiuose Rytuose, aiškiai apibrėžti maršrutai Afrikoje.

Karo Sirijoje įtaką žmonių migracijai žymi didžiausias raudonas taškas, kuris parodo milžinišką pabėgėlių srautą per minėtą laikotarpį.

Į JAV atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Tai rodo mėlynas taškas. Teigiama neto migracija 2010–2015 m. užfiksuota Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Pietų Afrikoje. Nepaisant Brexito, kuris eskalavo laisvo judėjimo tarp ES šalių klausimą, matyti, kad migracija į Jungtinę Karalystę yra globali.

M2

Šaltinis: metrocosm.com

Globali migracija kelia daug iššūkių. Migrantus priimančiose šalyse nespėjama plėtoti infrastruktūros ir suteikti būtinųjų paslaugų.

Nepaisant to, migracija atneša ir neabejotiną ekonominę naudą. „Migrantai yra verslininkai, darbuotojai, vartotojai ir mokesčių mokėtojai“, – sako Khalid Koser, Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinės migracijos tarybos pirmininkas. Į šalis atvyksta kvalifikuoti darbuotojai (daugiausia į JAV), ir tai lemia ekonomikos augimą, ypač statybos, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose. Imigrantai perveda pinigus kilmės šalyse likusioms šeimoms, ir taip padidina jų pajamas.

Interaktyviame žemėlapyje galima pasirinkti norimą šalį (pvz., Lietuvą) ir analizuoti jos migracijos srautus.

Interaktyvi žemėlapio versija 

 

Tarptautinė Lietuvos gyventojų migracija

Raudonas taškas rodo, kad iš Lietuvos išvyksta daugiau negu atvyksta. Matyti, kad per penkerius metus daugiausia žmonių išvyko į Norvegiją ir Jungtinę Karalystę. Į Lietuvą daugiau atvyko negu išvyko iš Latvijos ir Ispanijos. 2016 m. išvažiavusiųjų iš Lietuvos daugėjo ir neto migracija, palyginti su 2015 m., didėjo.

Gyventojų tarptautinė migracija 2011–2016 m.

M3

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų amžiaus, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.

2016 m. pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. – į Airiją, 7,8 proc. – į Norvegiją,            7,6 proc. – į Vokietiją.

Iš Lietuvos emigravo 46,1 tūkst. (91,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 4,2  tūkst. (8,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų

Dauguma – 82,7 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 3,7 proc. – Rusijoje, 3,5 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 2,1 proc. – Ukrainoje.

 

Tekstas parengtas pagal Pasaulio ekonomikos forumo straipsnį http://amp.weforum.org/agenda/2016/07/the-worlds-immigration-in-one-map

ŠALIES KONKURENCINGUMAS 2017–2018 m. (PASAULIO EKONOMIKOS FORUMO KONKURENCINGUMO TYRIMAS)

LIETUVA iš 137 PASAULIO ŠALIŲ – 41

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo). 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – JAV, trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras. Lietuva pagal BKI kasmet kilusi aukštyn 2017 m. nusileido 6 pakopom žemyn į 41 vietą: 2016 m. pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą, 2015 m. – 36, 2014 m. – 41, 2013 m. – 48. Estija pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą (transportavimo ir ryšių kokybę), makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, kelis metus paeiliui pirmą vietą užėmęs Singapūras, 2017 m. nusileido į antrą vietą, pirmą užleisdamas Šveicarijai, trečioje vietoje jau ketverius metus – Honkongas. Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 1 pakopa aukštyn į 34 vietą, Latvija – iš 41 nusileido į 43, Estija – iš 21 nusileido į 22 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – makroekonominė aplinka, pagal jos vertinimus Lietuva pakilo 5 pakopom aukštyn ir užėmė 29 vietą (2016 m. – 34 vietą, 2015 m. – 30, 2014 m. – 42, 2013 m. – 58). Pagal sveikatos bei pradinio išsilavinimo vertinimus Lietuva nukrito iš 32 vietos į 42 (2015 m. – 36, 2014 m. – 35, 2013 m. – 50), pagal infrastruktūros – iš 43 nusileido į 47 (2015 m. – 42, 2014 m. – 43, 2013 m. – 41). Kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 53 vieta (2016 m. – 51, 2015 m. – 53, 2014 m. – 58, 2013 m. – 61).

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje jau penkerius metus iš eilės yra JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Šveicarija. Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido 4 pakopomis žemyn į 40 vietą (2016 m. – 36). Latvija nusileido septyniomis pakopomis žemyn ir užėmė 49 vietą. Estija pakilo 1 pakopa į 27 vietą. Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys: aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 29 vieta (2016 m. – 26, 2015 m. – 24, 2014 m. – 26, 2013 m. – 27), ir technologinė parengtis – 30 vieta (2016 m. – 27, 2015 m. – 22, 2014 m. – 28, 2013 m. – 35). Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys: rinkos dydis – 78 vieta (2016 m. – 77, 2015 m. – 78, 2014 m. – 77, 2013 m. – 78), darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (2016 m. – 59, 2015 m. – 53 vieta, 2014 m. – 53, 2013 m. – 69) ir finansų rinkos plėtra – 59 vieta (2016 m. – 60, 2015 m. – 57 vieta, 2014 m. – 65, 2013 m. – 87).

Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2017 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 1 pakopa žemyn ir užėmė 44 vietą (2016 m. – 43, 2015 m. – 37, 2014 m. – 44), Latvija iš 58 vietos nusileido į 68, Estija iš 33 nusileido į 35 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 42 vietos nusileido į 46, pagal inovacijų – iš 39 į 41 vietą.

PEF tyrime Lietuva užima lyderės poziciją pagal ŽIV ir AIDS ligų prevenciją ir infliacijos lygį (metinis pokytis %). Geriausiai Lietuva įvertinta šiose srityse: pagal prekybos muito tarifo dydį – 6 vieta (2016 m. – 5), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 13 vieta (2016 m. – 15), eksporto dalį BVP – 16 (2016 m. – 17), galimybę naudotis internetu mokyklose – 16 (2016 m. – 16), importo dalį BVP – 17 (2016 m. – 17), procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 18 vieta (2016 m. – 3), interneto pralaidumą – 18 (2016 m. – 18), pagal moterų užimtumą – 18 vieta (2016 m. – 16), Valstybės biudžeto balansą (% BVP) – 18 vieta (2016 m. – 21), vietinių tiekėjų skaičių – 22 (2016 m. – 19), įmonių technologijų įsisavinimo lygį – 22 (2016 m. – 26). Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui 2017 m., palyginti su 2016 m., nukrito 8 pakopomis žemyn ir užima 32 vietą (2016 m. – 24).

Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių Lietuva užima pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2016 m. – 121), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 117 (2016 m. – 106), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 111 (2016 m. – 116), šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 109 (2016 m. – 111), atleidimo iš darbo išlaidas – 103 (2016 m. – 105), pažangių technologijų produktų viešuosius pirkimus – 101 (2016 m. – 94), teisinės sistemos efektyvumą – 101 (2015 m. – 99) ir valdžios reguliavimo naštą – 97 vietą (2015 m. – 92).

2017–2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2016 m. – 17,6 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 15,6 proc. (2016 m. – 14,1 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus – 13,2 proc. (2016 m. – 14,3 proc.). Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,7 proc. (2016 m. – 11,6 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9,7 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2016 m. – 9 proc.) ir 4,6 proc. – korupciją (2016 m. – 5,3 proc.).

 Lietuvos ir kai kurių pasaulio šalių reitingo pagal BKI kitimas 2010–2017 m.

konkurenc

Lietuvos reitingas pagal BKI komponentus 2013–2017 m.

  Vieta tarp pasaulio šalių
2013 2014 2015 2016 2017
Vieta pagal BKI / reitingo taškai (vertinimo skalė – 0–7) 48 / 4,41 41 / 4,5 36 / 4,5 35 / 4,6 41 / 4,6
Pagrindinių reikalavimų subindeksas 43 37 35 35 34
Institucinė aplinka 61 58 53 51 53
Infrastruktūra 41 43 42 45 47
Makroekonominė aplinka 58 42 30 34 29
Sveikata ir pradinis išsilavinimas 50 35 36 32 42
Našumą skatinančių veiksnių subindeksas 47 38 36 36 40
Aukštasis išsilavinimas ir profesinis mokymas 27 26 24 26 29
Prekių ir paslaugų rinkos veiksmingumas 49 47 36 39 44
Darbo rinkos veiksmingumas 69 53 53 59 61
Finansų rinkos plėtra 87 65 57 60 59
Technologinė parengtis 35 28 22 27 30
Rinkos dydis 78 77 78 77 78
Inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas 44 44 37 43 44
Verslo išmanumo 48 49 39 42 46
Inovacijos 44 44 36 39 41
Tyrime dalyvavusių šalių skaičius 148 144 140 138 137

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2017 m. – 137, 2016 m. – 138, 2015 m. – 140, 2014 m. – 144, 2013 m. – 148). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2017–2018“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2017 m. tyrime dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 44 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 45 proc. – turinčioms nuo 50 iki 249 darbuotojų ir 11 proc. – turinčioms iki 50 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 4 proc. žemės ūkio įmonių, 22 proc. pramonės, 74 proc. paslaugų veiklos įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas vertinimas).

Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.

Daugiau informacijos rasite Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report
2017–2018“ adresu: http://wef.ch/gcr17.

Kontaktinė informacija:
Ona Grigienė
Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja
Tel. (8 5)  236 4715
El. p. ona.grigiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.