KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

  • Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. rugsėjį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

svki_1

  • 2019 m. rugsėjį pagal SVKI apskaičiuota metinė (2019 m. rugsėjį, palyginti su 2018 m. rugsėju) infliacija sudarė 2 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal VKI.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

svki_2

 

  • Skaičiuojant pagal SVKI, 2019 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc. Toks pats kainų padidėjimas apskaičiuotas ir pagal VKI.

 

1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2019 m. rugsėjo mėn.

 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai Vartojimo išlaidų lyginamosios dalys bendrose vartojimo išlaidose, ‰ Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
2019 m. rugsėjo mėn., palyginti su vidutinis metinis

 

2018–2019 m. rugsėjo mėn.

2017–2018 m. rugsėjo mėn.

2019 m.
rugpjūčio mėn.
2018 m.
rugsėjo mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos 1 000,0 0,9 2,0 2,3
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 197,9 0,7 3,6 2,4
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 73,4 0,4 3,7 3,6
Drabužiai ir avalynė 67,9 10,0 –0,1 –1,5
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 111,4 0,0 –1,5 3,6
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 72,0 1,0 2,4 1,7
Sveikatos priežiūra 59,4 0,3 4,9 4,0
Transportas 154,7 –0,3 –0,2 1,7
Ryšiai 28,0 0,3 –2,0 –1,6
Poilsis ir kultūra 84,0 –1,2 2,1 1,7
Švietimas 13,3 5,4 5,6 3,0
Viešbučiai, kavinės ir restoranai 61,9 0,7 5,3 5,0
Įvairios prekės ir paslaugos 76,1 0,9 3,2 2,9

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose ECOICOP).

 

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram vartotojų kainų pokyčiui pateikiama lentelėje:

Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases (XLSX).

 

 

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

 

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

                     

 

Kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI 2019 m. spalį, skelbsime lapkričio 12 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

Kontaktinė informacija:

 

Renata Paškevičienė

Kainų statistikos skyriaus patarėja

Tel. (8 5)  236 4781

El. p. renata.paskeviciene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Žingsnis atgal

Radau!!! Radau medinių kaladėlių grindinį. O buvo taip… (ačiū gerbiamai Ievai Simonaitytei už šį sakinį).

Ši vasara. Palanga. Fontanas prie tilto. Išklampojusi iš kopų, pritupiu ant sienelės prie fontano „Jūratė ir Kastytis“. Purtau smėlį nuo kojų, aunu batus ir suprantu, kad mano žvilgsnis remiasi į nuostabaus grožio medinėmis kaladėlėmis grįstą nedidelį plotą. Patikėkit, tai labai gražu.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

Skaitome toliau.

„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją.

Apie ką rašyti rugsėjo mėnesį? Aišku – apie mokslus. Banalu, bet tokios rudens aktualijos …

 

Taigi, mūsų herojus įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Tai galėjo būti 1931 m. Kodėl pasirinkau šiuos metus? Ogi todėl, kad tai metai, tinkantys spėjamam herojaus amžiui ir todėl, kad tais metais romano autorius taip pat įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą.

Lietuvos statistikos metraštyje randu informaciją, kad 1931 m. Lietuvoje tebuvo dvi aukštosios mokyklos: Vytauto Didžiojo universitetas Kaune ir Žemės ūkio akademija Dotnuvoje. Mažoka. Perverčiu kitus statistikos metraščius ir matau, kad nuo 1934 m. jų jau penkios.

1933 m. Juozo Gruodžio iniciatyva Kaune įsteigta Kauno konservatorija.

1934 m. Klaipėdoje įsteigtas Klaipėdos prekybos institutas, kurio steigėjas Ernestas Galvanauskas tampa pirmuoju instituto rektoriumi. Taip pat 1934 m. Kaune prie Kūno kultūros rūmų įsteigiami Aukštieji kūno kultūros kursai, kuriuose dirbo Karolis Dineika.

Po kelerių metų (1936 m.) aukštųjų mokyklų sąrašą papildo Veterinarijos akademija.

Išsyk pasidaro smalsu, kas gi vyko Lietuvoje, kad tuo pačiu metu įsteigiamos net trys aukštosios mokyklos. Gal tiesiog „atėjo laikas“? O gal atsirado neramios sielos lietuvių, kurių energija padėjo įsteigti šias mokyklas, nes Lietuvai reikėjo daug gerų, kvalifikuotų specialistų. O gal…

Grįžtam į Kauną, į Vytauto Didžiojo universitetą. Tuo metu universitete buvo šie fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Medicinos ir Technikos. Karolis Tuleikis (romano herojus) tampa vienu iš 4 tūkstančių studentų ir laisvųjų klausytojų (toliau vadinsiu studentais).

Kaip manote, kokiame fakultete mokėsi daugiausia studentų? Ne, ne Medicinos, o Teisių – čia studijavo trečdalis universiteto studentų. Medicinos fakultete mokėsi kiek daugiau nei 800 studentų, vyrų šiek tiek daugiau nei moterų – 52 proc. Panašiu santykiu pasiskirsto ir herojaus mokslo draugai romane.

Evangelikų teologijos fakultete nebuvo nė vienos studentės, Technikos fakultete studijavo tik trys merginos. Labai smalsu, ar jos baigė mokslus, ar dirbdamos taikė specialybės žinias.

 

MM

 

Lietuvos statistikos metraštis 1931                    Lietuvos statistikos metraštis 1939

VERSLO TENDENCIJŲ TYRIMO REZULTATAI IR EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS

2019 m. rugsėjo mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu

Ekonominių vertinimų rodiklis 2019 m. rugsėjį buvo 9 ir, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5,  prekybos ir vartotojų* – 3, pramonės – 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Palyginti su 2018 m. rugsėju, ekonominių vertinimų rodiklis nepasikeitė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, prekybos – 3, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su 2018 m. rugsėju, nepasikeitė.

 

Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys

Procentais

verslo

* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

  

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

 Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo mažiau optimistinė produkcijos gamybos prognozė. Įmonių vadovų, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėn., dalis sumažėjo nuo 35 iki 32 proc., o prognozuojančių mažėjimą – padidėjo nuo 12 iki 14 proc. Prastesnė ir gaminių eksporto prognozė: 27 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 15 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 26 ir 10 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimą prognozavo 14 proc. apklaustų įmonių vadovų, dauguma (78 proc.) – darbuotojų skaičiaus keisti neketino.

Panašiai kaip ir rugpjūčio mėnesį, 25 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėn. padidėjo, 20 proc. – kad sumažėjo. Rugsėjo mėn., kaip ir prieš mėnesį, 20 proc. įmonių vadovų teigė, kad gaminamos produkcijos paklausa sumažėjo, tačiau nuo 30 iki 24 proc. sumažėjo teigiančių, kad ji padidėjo.

 

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos pasitikėjimo rodiklis rugsėjį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 5 procentiniais punktais, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, – 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.

Nors dauguma (78 proc.) apklaustų įmonių vadovų rugsėjį darbuotojų skaičiaus keisti neketino, tačiau 18 proc. – planavo jį mažinti (prieš mėnesį – atitinkamai 71 ir 11 proc., prieš metus – 67 ir 17 proc.). Blogesnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 17 proc. apklaustų įmonių vadovų, 13 proc. – prognozavo, kad užsakymų mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 25 ir 6 proc.). Dauguma (82 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 14 proc. – kad didės.

Statybos darbų paklausos vertinimas panašus kaip prieš mėnesį, bet blogesnis nei prieš metus: 67 proc. įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 32 proc. – kaip per mažą (prieš metus – atitinkamai 73 ir 26 proc.).

Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu ir su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 32 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 13 proc. – nurodė, kad sumažėjo (prieš mėnesį ir prieš metus – atitinkamai 39 ir 7 proc.).

 

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pablogėjusi prekybos įmonių verslo padėtis ir pesimistiškesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.

Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėn. jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 20 iki 15 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, liko tiek pat (4 proc.).

Dauguma (80 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 21 iki 18 proc. sumažėjo manančių, kad ji pagerės. Kad įsigys daugiau prekių nei prieš mėnesį teigė 23 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 6 proc.

Dauguma (82 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 15 proc. – numatė priimti naujų. Kaip ir praėjusį mėnesį, 93 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 6 proc. – kad didės.

 

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

 Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje šiek tiek pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė: 39 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 6 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 32 ir 5 proc.).

Panašiai kaip ir praėjusį mėnesį, dauguma (66 proc.) įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 30 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 4 proc. – kad pablogėjo. Nors daugiau nei pusė (55 proc.) įmonių vadovų teigė, kad teikiamų paslaugų paklausa per pastaruosius mėnesius nesikeitė, tačiau nuo 40 iki 37 proc. sumažėjo teigiančių, kad ji padidėjo.

Dauguma 56 proc. apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 32 proc. – planavo priimti naujų. 87 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 10 proc. – kad didės.

 

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

2019 m. spalio mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatus ir ekonominių vertinimų rodiklį skelbsime spalio 31 d.

 

Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai pagal suderintą ES programą sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 proc.).

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Jurgita Lavrovienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4932

El. p. jurgita.lavroviene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

TARPTAUTINĖ PREKYBA PASLAUGOMIS 2019 M. ANTRĄJĮ KETVIRTĮ

Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad paslaugų eksportas 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 3,0 mlrd. EUR ir per metus (palyginti su 2018 m. II ketv.) padidėjo 22,8 proc., paslaugų importas – atitinkamai 1,8 mlrd. EUR ir 16,7 proc. Paslaugų balanso perviršis (1,2 mlrd. EUR, arba 10,2 proc. BVP) per metus padidėjo 32,8 proc.

Sparčiausiai 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo kitų verslo paslaugų eksportas (51,2 proc.) ir statybos paslaugų importas (96,3 proc.) (žr. lentelę).

Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 58,4 ir 50,2 proc.) sudarė transporto paslaugos. 2019 m. antrąjį ketvirtį didžiausias perviršis (666,1 mln. EUR) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (74,3 mln. EUR) – jūrų transporto paslaugų balanso.

Paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 69,5 proc. viso paslaugų eksporto ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 25,1 proc. Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 66,4 proc. paslaugų importo ir per metus išaugo 19,6 proc.

Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2019 m. antrąjį ketvirtį buvo Vokietija. Eksportas į šią šalį per metus padidėjo 25,3 proc. (2 pav.). Didžiausią paslaugų eksporto į Vokietiją dalį sudarė transporto (70,3 proc.) ir kelionių (9,5 proc.) paslaugos.

Pagrindinė paslaugų importo partnerė buvo Lenkija (3 pav.). Importas iš šios šalies per metus padidėjo 24,5 proc. Didžiausią paslaugų importo iš Lenkijos dalį sudarė transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 64,8 ir 24,0 proc.).

1 pav. Paslaugų balansas

1

 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų eksporto ir importo struktūra bei jų pokytis

Eksportas Importas
mln. EUR struktūra,% pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., % mln. EUR struktūra, % pokytis, palyginti su 2018 m. II ketv., %
Visos paslaugos 3 000,2 100,0 22,8 1 768,6 100,0 16,7
Techninės priežiūros ir remonto paslaugos 94,0 3,1 33,7 47,9 2,7 33,9
Transporto paslaugos 1 752,8 58,4 22,3 888,5 50,2 18,1
   Keleivių vežimas 41,2 1,4 –42,5 48,9 2,8 6,9
   Krovinių vežimas 1 003,0 33,4 26,7 451,5 25,5 37,8
   Kitos transporto paslaugos 708,6 23,6 24,4 388,1 21,9 2,4
Kelionės 391,6 13,1 2,3 346,5 19,6 2,7
Statyba 92,3 3,1 46,7 44,0 2,5 96,3
Finansinės paslaugos 38,5 1,3 9,7 39,0 2,2 –5,4
Telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinės paslaugos 164,6 5,5 27,3 78,6 4,4 4,8
   Telekomunikacijų paslaugos 18,3 0,6 –2,3 22,0 1,2 10,6
   Kompiuterinės paslaugos 140,8 4,7 33,5 50,2 2,8 1,8
   Informacinės paslaugos 5,5 0,2 8,2 6,4 0,4 10,7
Kitos verslo paslaugos 345,5 11,5 51,2 273,2 15,5 35,6
   Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos 14,8 0,5 74,5 3,9 0,2 3,3 karto
   Profesinės ir konsultacinės valdymo paslaugos 81,2 2,7 2,5 53,2 3,0 3,8
   Techninės, su prekyba susijusios ir kitos verslo

paslaugos

249,5 8,3 77,3 216,1 12,3 45,0
Kitos nepaskirstytos paslaugos 120,9 4,0 20,1 50,9 2,9 3,2

Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas.

2

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio paslaugų duomenis, buvo revizuoti 2004 m. I ketvirčio–2019 m. I ketvirčio duomenys.

 

Išsamią paslaugų eksporto ir importo statistinę informaciją galima rasti Lietuvos banko svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje (atnaujinama 10 val.).

 

2019 m. trečiojo ketvirčio statistinę informaciją apie paslaugų eksportą ir importą skelbsime 2020 m. sausio 3 d.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Violeta Kazlauskienė

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos

Statistikos departamento

Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė

Tel. (8 5)  268 0408

El. p. vkazlauskiene@lb.lt

http://www.lb.lt

Eigirdas Griškevičius

Lietuvos statistikos departamento

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyriaus

vyriausiasis specialistas

Tel. (8 5)  236 4730

El. p. eigirdas.griskevicius@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS AUGO LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2019 m. antrojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.

  • Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 419,2 mln. EUR, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo 3,1 karto. Didžiausi investicijų srautai teko Estijos (189,5 mln. EUR), Suomijos (73,1 mln. EUR) ir Prancūzijos (64,7 mln. EUR) investuotojams, o didžiausi neigiami srautai fiksuoti Jungtinės Karalystės (–45,5 mln. EUR), Lenkijos (–42,5 mln. EUR) ir Kipro (–39,1 mln. EUR) kapitalo įmonėse. Pagal veiklas didžiausi srautai teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (112,9 mln. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (107,6 mln. EUR) įmonėms, o didžiausi neigiami srautai užfiksuoti apdirbamosios gamybos įmonėse (–86,8 mln. EUR).
  • TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018 m. ketvirčiu, padidėjo 18,3 proc. ir sudarė 636,7 mln. EUR (1 pav.). Didžiausia TUI pajamų dalį sudarė išmokėti dividendai.
  • Sukauptosios TUI Lietuvoje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 17,4 mlrd. EUR, arba 37,2 proc. BVP. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 238 EUR TUI (2018 m. birželio 30 d. – 5 940 EUR). Didžiausios sukauptos investicijos Lietuvoje susijusios su Švedijos (3EUR), Estijos (2,8 mlrd. EUR) ir Nyderlandų (2,5 mlrd. EUR) investuotojais (2 pav.).
  • Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 44,3 mln. EUR. Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Maltoje (38 mln. EUR), Baltarusijoje (9 mln. EUR) ir Latvijoje (7,6 mln. EUR). Tai nulėmė išaugusios investicijos į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones (44,8 mln. EUR).
  • TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 50 mln. EUR – didžiausia pajamų dalis teko dividendams (30,9 mln. EUR).
  • Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 4,1 mlrd. EUR, Lietuvos TI į ES valstybes nares sudarė 88,9, į euro zonos šalis – 70,5 proc. visų Lietuvos TI užsienyje.

TUI

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio duomenis, buvo revizuoti 2004 m. pirmojo ketvirčio–2019 m. pirmojo ketvirčio duomenys.

2019 m. trečiojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis skelbsime 2020 m. sausio mėn.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Nerezidentas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio ekonominiai interesai yra už tam tikros šalies ekonominės erdvės ribų ir kurio vykdoma ekonominė veikla toje šalyje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus).

Tiesioginių investicijų pajamos – paskelbti dividendai už turimas nuosavybės priemones, reinvesticijos ir skolos priemonių palūkanos.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas – per tam tikrą laikotarpį įvykę finansiniai sandoriai.

 

Kontaktinė informacija:

 

Lina Volbikaitė

Lietuvos statistikos departamento

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų

statistikos skyriaus

vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4682

El. p. lina.volbikaite@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

Sigutė Samaitienė

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamento

Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė

Tel. (8 5)  268 0414

El. p. ssamaitiene@lb.lt

www.lb.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

PRAMONĖS POKYČIAI

 

  • 2019 m. birželio mėn. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su gegužės mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).
  • Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 2,5 k. (nepašalinus – 2,3 k.), rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 13 proc. (nepašalinus – 18,5 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 6,6 proc. (nepašalinus – 4,1 proc.), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 5,4 proc. (nepašalinus – sumažėjo 0,1 proc.).

 

Pramonės produkcijos pokyčiai

Palyginamosiomis 2015 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys 2019 m. birželio mėn.,
palyginti su
2019 m. sausio– birželio mėn., palyginti su
2019 m. gegužės mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką 2019 m. gegužės mėn. 2018 m. birželio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2018 m. birželio mėn. 2018 m. sausio– birželio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2018 m. sausio– birželio mėn.
Pramonė (BE) 1,8 –1,8 1,6 –1,0 5,0 4,6
Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C) 2,1 –1,5 1,4 –1,3 5,5 5,2
Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B) –8,3 –18,3 –10,1 –16,6 5,3 2,8
Apdirbamoji gamyba (C) 2,2 –1,3 1,5 –1,2 5,5 5,2
Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) (C be C19) –0,1 –5,6 2,4 –3,3 6,6 5,3
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D) –1,4 –7,5 6,6 6,8 –1,0 –0,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas) –0,8 0,4 0,5 –0,3 1,6 1,2
Pagrindinės pramonės grupės            
Energetikos produktai 6,9 11,9 0,5 7,2 1,0 2,8
Tarpinio vartojimo prekės 1,3 –5,2 1,3 –4,3 7,9 6,8
Gamybos priemonės –6,7 –7,6 6,5 1,2 11,0 9,8
Ilgalaikio vartojimo prekės –2,4 –10,8 –0,1 –5,5 2,9 1,9
Trumpalaikio vartojimo prekės –0,1 –3,0 3,4 –3,5 3,1 1,8

Pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo) indeksai

Palyginamosiomis kainomis, 2015 m. mėnesio vidurkis – 100pramone

____________________________

Patikslinti 2019 m. gegužės mėn. duomenys.

 

  • 2019 m. sausiobirželio mėn. visa pramonės produkcija sudarė  11,5 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

 

Paaiškinimai

Pramonės produkcija – pramonės įmonių (B_C_D_E sekcijos pagal EVRK 2 red.) prekių pardavimo ir atliktų gamybos darbų vertė (be PVM ir akcizų). Skaičiuojant pramonės produkcijos pokyčius naudojamas pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas.

 

2019 m. liepos mėn. pramonės produkcijos pokyčius skelbsime 2019 m. rugpjūčio 23 d.

 

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

Lina Kiškienė
Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4797
El. p.lina.kiskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Skaitome toliau.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

„Tą vasarą aš nevažiavau į kaimą pas motinos gimines prie Šeštokų, nė į Kačerginę, kurioje anksčiau nuomojom kambarėlį vis to paties valstiečio namuose. Vaikščiodavau po įkaitusias nuo saulės miesto gatves, įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto, kuriuo jau buvo padengta nemažai centrinių gatvių.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Meksfaltas? Tikrai parašyta meksfaltas?

Kurį laiką svarstau, kur ieškoti šio žodžio – Statistikos metraščiuose ar iš karto klausti Vikipedijos.

Statistikas nugali!

Atsiverčiu pirmąjį Centralinio statistikos biuro išleistą Lietuvos statistikos metraštį ir skyriuje „Municipalinė statistika“ (vėliau leistuose metraščiuose tokio skyriaus neliko – o gaila…) randu informacijos, kad 1926 m. Kauno miesto gatvių ilgis sudarė 91 883 metrus, iš jų 41 507 metrai – negrįstų (45 %) ir 50 376 metrai grįstų (55 %). Apie meksfaltą nieko neužsimenama.

Vartau Kauno miesto statistikos biuro 1937 m. išleistą Kauno miesto statistikos metraštį. 1936 m. pabaigoje Kauno miesto gatvių ilgis gerokai didesnis. Per 10 metų gatvių ilgis padidėjo iki 201 361 metro, o procentinis grįstų ir negrįstų gatvių santykis išliko beveik toks pat. Verčiu kitą puslapį. Radau! Lentelė vadinasi „Išgrįstos gatvės bei aikštės Kaune 1936 m. gruodžio 31 d. rajonais“.

lentele

Kauno miesto statistikos metraštis, 1937 m.

Grindinių rūšys buvo kelios: 1) meksfaltu, bitumu ir amezitu(?); 2) bituko plytelėmis; 3) tašytais akmenimis; 4) paprastais akmenimis ir 5) medinėmis kaladėlėmis. Įdomu, ar išliko kur nors medinių kaladėlių grindinys?

Išgrįstos gatvės matuojamos metrais ir kvadratiniais metrais. Na ką gi, logiška. Juk išgrįsti Laisvės alėją ar kokią vežimo pločio gatvelę anaiptol ne vienas ir tas pats. Aikštės – tik m2.

Grįžtam prie meksfalto (medinėmis kaladėlėmis pasidomėsime kiek vėliau). Peržvelgiu lentelę ir matau, kad mano logika nešlubuoja. Tik trijuose (iš penkių) Kauno miesto rajonuose gatvės buvo grindžiamos meksfaltu, bitumu ir amezitu. Žaliakalnyje šiomis medžiagomis išgrįstų gatvių ilgis – 130 metrų, o plotas – 585 m2. Senamiestyje taip grįstų gatvių ilgis tris kartus didesnis – 450 metrų, o plotas 10 kartų didesnis (6 150 m2). Matyt, gatvės platesnės. Naujamiesčio gyventojai, be abejo, buvo „išrinktieji“ ir galėjo mėgautis šiomis medžiagomis grįstomis gatvėmis, kurių ilgis sudarė 5,4 km, o plotas – 70,5 tūkst. m2. O dar aikštės – išgrįstų aikščių plotas Naujamiestyje sudarė 2,8 tūkst. m2.

Taaaip. Tokiomis gatvėmis autobusai ar automobiliai ne šiaip važiavo, jie „lingavo“.

Tad knygos herojus gali mėgautis „…įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto…“ ir linguoti autobusu į… na, ten, kur jam reikia.

 

MM

P.S. 1936 m. medinėmis kaladėlėmis grįstų gatvių ilgis – 165 metrai, plotas – 1,7 tūkst. m2. Ir tik Naujamiestyje buvo tokia gatvė (ar gatvės?).

 

MM

 

P.P.S. žodį „tąsa“ tarpukario kolegos statistikai vartojo statistikos metraščiuose. Dabar įprasta rašyti „tęsinys“.

 

MM