TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS AUGO LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2019 m. antrojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.

  • Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 419,2 mln. EUR, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo 3,1 karto. Didžiausi investicijų srautai teko Estijos (189,5 mln. EUR), Suomijos (73,1 mln. EUR) ir Prancūzijos (64,7 mln. EUR) investuotojams, o didžiausi neigiami srautai fiksuoti Jungtinės Karalystės (–45,5 mln. EUR), Lenkijos (–42,5 mln. EUR) ir Kipro (–39,1 mln. EUR) kapitalo įmonėse. Pagal veiklas didžiausi srautai teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (112,9 mln. EUR), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (107,6 mln. EUR) įmonėms, o didžiausi neigiami srautai užfiksuoti apdirbamosios gamybos įmonėse (–86,8 mln. EUR).
  • TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018 m. ketvirčiu, padidėjo 18,3 proc. ir sudarė 636,7 mln. EUR (1 pav.). Didžiausia TUI pajamų dalį sudarė išmokėti dividendai.
  • Sukauptosios TUI Lietuvoje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 17,4 mlrd. EUR, arba 37,2 proc. BVP. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 238 EUR TUI (2018 m. birželio 30 d. – 5 940 EUR). Didžiausios sukauptos investicijos Lietuvoje susijusios su Švedijos (3EUR), Estijos (2,8 mlrd. EUR) ir Nyderlandų (2,5 mlrd. EUR) investuotojais (2 pav.).
  • Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 44,3 mln. EUR. Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Maltoje (38 mln. EUR), Baltarusijoje (9 mln. EUR) ir Latvijoje (7,6 mln. EUR). Tai nulėmė išaugusios investicijos į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones (44,8 mln. EUR).
  • TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 50 mln. EUR – didžiausia pajamų dalis teko dividendams (30,9 mln. EUR).
  • Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2019 m. birželio 30 d. sudarė 4,1 mlrd. EUR, Lietuvos TI į ES valstybes nares sudarė 88,9, į euro zonos šalis – 70,5 proc. visų Lietuvos TI užsienyje.

TUI

Skaičiuojant 2019 m. antrojo ketvirčio duomenis, buvo revizuoti 2004 m. pirmojo ketvirčio–2019 m. pirmojo ketvirčio duomenys.

2019 m. trečiojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis skelbsime 2020 m. sausio mėn.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Nerezidentas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio ekonominiai interesai yra už tam tikros šalies ekonominės erdvės ribų ir kurio vykdoma ekonominė veikla toje šalyje nėra ilgalaikė (trunka trumpiau nei vienus metus).

Tiesioginių investicijų pajamos – paskelbti dividendai už turimas nuosavybės priemones, reinvesticijos ir skolos priemonių palūkanos.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas – per tam tikrą laikotarpį įvykę finansiniai sandoriai.

 

Kontaktinė informacija:

 

Lina Volbikaitė

Lietuvos statistikos departamento

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų

statistikos skyriaus

vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4682

El. p. lina.volbikaite@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

Sigutė Samaitienė

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamento

Išorės statistikos skyriaus vyresnioji statistikė

Tel. (8 5)  268 0414

El. p. ssamaitiene@lb.lt

www.lb.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Reklama

PRAMONĖS POKYČIAI

 

  • 2019 m. birželio mėn. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su gegužės mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).
  • Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 2,5 k. (nepašalinus – 2,3 k.), rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 13 proc. (nepašalinus – 18,5 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 6,6 proc. (nepašalinus – 4,1 proc.), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 5,4 proc. (nepašalinus – sumažėjo 0,1 proc.).

 

Pramonės produkcijos pokyčiai

Palyginamosiomis 2015 m. kainomis, padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Ekonominės veiklos rūšys 2019 m. birželio mėn.,
palyginti su
2019 m. sausio– birželio mėn., palyginti su
2019 m. gegužės mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką 2019 m. gegužės mėn. 2018 m. birželio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2018 m. birželio mėn. 2018 m. sausio– birželio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką 2018 m. sausio– birželio mėn.
Pramonė (BE) 1,8 –1,8 1,6 –1,0 5,0 4,6
Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (B ir C) 2,1 –1,5 1,4 –1,3 5,5 5,2
Kasyba ir karjerų eksploatavimas (B) –8,3 –18,3 –10,1 –16,6 5,3 2,8
Apdirbamoji gamyba (C) 2,2 –1,3 1,5 –1,2 5,5 5,2
Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) (C be C19) –0,1 –5,6 2,4 –3,3 6,6 5,3
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (D) –1,4 –7,5 6,6 6,8 –1,0 –0,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (tik E sekcijos 36 skyrius – vandens rinkimas, valymas ir tiekimas) –0,8 0,4 0,5 –0,3 1,6 1,2
Pagrindinės pramonės grupės            
Energetikos produktai 6,9 11,9 0,5 7,2 1,0 2,8
Tarpinio vartojimo prekės 1,3 –5,2 1,3 –4,3 7,9 6,8
Gamybos priemonės –6,7 –7,6 6,5 1,2 11,0 9,8
Ilgalaikio vartojimo prekės –2,4 –10,8 –0,1 –5,5 2,9 1,9
Trumpalaikio vartojimo prekės –0,1 –3,0 3,4 –3,5 3,1 1,8

Pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo) indeksai

Palyginamosiomis kainomis, 2015 m. mėnesio vidurkis – 100pramone

____________________________

Patikslinti 2019 m. gegužės mėn. duomenys.

 

  • 2019 m. sausiobirželio mėn. visa pramonės produkcija sudarė  11,5 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

 

Paaiškinimai

Pramonės produkcija – pramonės įmonių (B_C_D_E sekcijos pagal EVRK 2 red.) prekių pardavimo ir atliktų gamybos darbų vertė (be PVM ir akcizų). Skaičiuojant pramonės produkcijos pokyčius naudojamas pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas.

 

2019 m. liepos mėn. pramonės produkcijos pokyčius skelbsime 2019 m. rugpjūčio 23 d.

 

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

Lina Kiškienė
Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4797
El. p.lina.kiskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Skaitome toliau.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

„Tą vasarą aš nevažiavau į kaimą pas motinos gimines prie Šeštokų, nė į Kačerginę, kurioje anksčiau nuomojom kambarėlį vis to paties valstiečio namuose. Vaikščiodavau po įkaitusias nuo saulės miesto gatves, įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto, kuriuo jau buvo padengta nemažai centrinių gatvių.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Meksfaltas? Tikrai parašyta meksfaltas?

Kurį laiką svarstau, kur ieškoti šio žodžio – Statistikos metraščiuose ar iš karto klausti Vikipedijos.

Statistikas nugali!

Atsiverčiu pirmąjį Centralinio statistikos biuro išleistą Lietuvos statistikos metraštį ir skyriuje „Municipalinė statistika“ (vėliau leistuose metraščiuose tokio skyriaus neliko – o gaila…) randu informacijos, kad 1926 m. Kauno miesto gatvių ilgis sudarė 91 883 metrus, iš jų 41 507 metrai – negrįstų (45 %) ir 50 376 metrai grįstų (55 %). Apie meksfaltą nieko neužsimenama.

Vartau Kauno miesto statistikos biuro 1937 m. išleistą Kauno miesto statistikos metraštį. 1936 m. pabaigoje Kauno miesto gatvių ilgis gerokai didesnis. Per 10 metų gatvių ilgis padidėjo iki 201 361 metro, o procentinis grįstų ir negrįstų gatvių santykis išliko beveik toks pat. Verčiu kitą puslapį. Radau! Lentelė vadinasi „Išgrįstos gatvės bei aikštės Kaune 1936 m. gruodžio 31 d. rajonais“.

lentele

Kauno miesto statistikos metraštis, 1937 m.

Grindinių rūšys buvo kelios: 1) meksfaltu, bitumu ir amezitu(?); 2) bituko plytelėmis; 3) tašytais akmenimis; 4) paprastais akmenimis ir 5) medinėmis kaladėlėmis. Įdomu, ar išliko kur nors medinių kaladėlių grindinys?

Išgrįstos gatvės matuojamos metrais ir kvadratiniais metrais. Na ką gi, logiška. Juk išgrįsti Laisvės alėją ar kokią vežimo pločio gatvelę anaiptol ne vienas ir tas pats. Aikštės – tik m2.

Grįžtam prie meksfalto (medinėmis kaladėlėmis pasidomėsime kiek vėliau). Peržvelgiu lentelę ir matau, kad mano logika nešlubuoja. Tik trijuose (iš penkių) Kauno miesto rajonuose gatvės buvo grindžiamos meksfaltu, bitumu ir amezitu. Žaliakalnyje šiomis medžiagomis išgrįstų gatvių ilgis – 130 metrų, o plotas – 585 m2. Senamiestyje taip grįstų gatvių ilgis tris kartus didesnis – 450 metrų, o plotas 10 kartų didesnis (6 150 m2). Matyt, gatvės platesnės. Naujamiesčio gyventojai, be abejo, buvo „išrinktieji“ ir galėjo mėgautis šiomis medžiagomis grįstomis gatvėmis, kurių ilgis sudarė 5,4 km, o plotas – 70,5 tūkst. m2. O dar aikštės – išgrįstų aikščių plotas Naujamiestyje sudarė 2,8 tūkst. m2.

Taaaip. Tokiomis gatvėmis autobusai ar automobiliai ne šiaip važiavo, jie „lingavo“.

Tad knygos herojus gali mėgautis „…įkvėpdamas šlykštų dervos kvapą, kylantį iš meksfalto…“ ir linguoti autobusu į… na, ten, kur jam reikia.

 

MM

P.S. 1936 m. medinėmis kaladėlėmis grįstų gatvių ilgis – 165 metrai, plotas – 1,7 tūkst. m2. Ir tik Naujamiestyje buvo tokia gatvė (ar gatvės?).

 

MM

 

P.P.S. žodį „tąsa“ tarpukario kolegos statistikai vartojo statistikos metraščiuose. Dabar įprasta rašyti „tęsinys“.

 

MM

Statistikas skaito grožinę literatūrą

Kažkada pajuokavau, kad galiu visą V. Sirijos Giros romaną „Raudonmedžio rojus“ papasakoti skaičiais. Na, o dabar nutariau pabandyti.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_nDaivos Baravykienės nuotrauka

„Dabar man buvo leidžiama važinėti į mokyklą ir grįžti į namus autobusu, nes mieste autobusai buvo jau pasirodę. Nemuno pakrante tebepūškavo siaurasis geležinkelis, o arklių tramvajaus, konkės, studentai taip pat dar nebuvo nuvertę nuo bėgių ir simboliškai palaidoję; o gal pastarasis jau buvo nustojęs važinėti.“ (V. Sirijos Gira, 1972. „Raudonmedžio rojus“, Vilnius. Vaga).

Veiksmas vyksta Kaune 1928–1929 metais. Na, maždaug.

Taigi, Kauno miesto transporto statistika.

Statistikos metraščiuose informacijos apie arklinio tramvajaus darbą neradau. Teko klausti Vikipedijos. Radau. Kauno arklinis tramvajus (konkė) – susisiekimo priemonė, 1892–1929 m. veikusi Kaune. Arklinis tramvajus buvo arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių.

1892 m. gegužės 24 d. atidaryta tramvajaus linija, ėjusi nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties. 1929 m. balandžio 15 d. Kauno arklinis tramvajus iškilmingai uždarytas. Nei kiek reisų įvykdyta, nei kiek keleivių pervežta – informacijos nėra.

Iš senojo miesto į Panemunę keleivius vežiojo vokiečių okupacijos metais Nemuno krantu nutiestas siaurasis geležinkelis, kuris veikė iki 1935 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos statistikos metraščiuose randu informaciją, kad 1928 m. siauruoju Kauno geležinkeliu pervežta 1,97 mln. keleivių, 1929 m. – 1,95 mln. Tai sudaro 88 procentus visų keliavusiųjų šalies siauruoju geležinkeliu.

Informaciją apie autobusų judėjimą Kauno mieste pavyko rasti tik 1932 m. Lietuvos statistikos metraštyje. Tais metais Kauno mieste buvo 5 linijos, kurių ilgis – 21 km. Šiomis linijomis kursavo 41 autobusas (1932 m. – 39), kurie pervežė kiek daugiau nei 6 mln. keleivių (1931 m. – 5,8 mln.).

 

O štai kokių firmų autobusai vežiojo Kauno miesto keleivius – metraščiuose neradau. Yra informacijos (1934 m. Lietuvos statistikos metraštis) kokių firmų autobusai registruoti šalyje. 1933 m. daugiausia registruota Chevrolet autobusų (127), gerokai mažiau – G.M.C. (46), Ford (33) ir Dodge Brothers (23).

 

Išvada. Romano „Raudonmedžio rojus“ herojui buvo kuo keliauti į mokyklą.

 

MM

BVP pirmasis įvertis

2018 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 9,8 mlrd. EUR, įvertinęs BVP pagal turimus statistinius duomenis ir pritaikęs ekonometrinius modelius, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 0,8 proc.

Pirmąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos bei apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai.

1 pav. Bendrojo vidaus produkto realūs pokyčiai1

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu

 

bvp1

bvp2

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2017 m. ketvirtojo ketvirčio BVP įvertį. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 11,0 mlrd. EUR. Patikslintais duomenimis, palyginti su trečiuoju 2017 m. ketvirčiu, ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis1 sudarė 1,4 proc.

bvp3

Realiems BVP pokyčiams įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų pasikeitimo įtaką.

BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

Anksčiau skelbtas 2017 m. ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis1, palyginti su trečiuoju 2017 m. ketvirčiu, sudarė 1,4 proc.

2018 m. detalesnį pirmojo ketvirčio BVP įvertį skelbsime 2018 m. birželio 1 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Teminėse lentelėse ir Rodiklių duomenų bazėje.

Kontaktinė informacija:

Jūratė Petrauskienė
Metodologijos ir kokybės skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4755
El. p. jurate.petrauskiene@stat.gov.lt

Gailutė Juškienė
Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėja
Tel. (8 5)  236 4837
El. p. gailute.juskiene@stat.gov.lt

EKSPORTUOTŲ IR IMPORTUOTŲ PREKIŲ KAINŲ POKYČIAI

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių – 1,7 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didžiausia įtaka bendram eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiui pagal veiklos rūšių produktus pateikta 1 lentelėje.

Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai padidėjo tabako gaminių bei kompiuterių ir išorinės įrangos kainos – po 14,5 proc., žuvų ir žuvininkystės produktų – 12 proc., bet sumažėjo ryšio įrangos kainos – 11,2 proc., kitų porceliano ir keramikos gaminių – 9,2, gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų – 8 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia pabrango gamtinės dujos – 10,2 proc., kiti porceliano ir keramikos gaminiai – 8,9, pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai – 7,9 proc., bet atpigo variklinių transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės – 9,5 proc., niekur kitur nepriskirti, kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 8,3, žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 7,3 proc. Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,5 proc., ne iš euro zonos – 2,4 proc.

 

1 pav. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

pav1

1 lentelė. Didžiausia įtaka bendram eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiui per mėnesį
(2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn.) pagal veiklos rūšių produktus

CPA 2.11
skyrių kodai
Produktai pagal veiklos rūšį Eksportuotų ir importuotų prekių lyginamieji svoriai, % Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), % Įtaka, proc. punktais
  Eksportuotos prekės
19 Rafinuoti naftos produktai

13,7

5,3

+0,841

12 Tabako gaminiai

1,9

14,5

+0,336

01 Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

5,2

4,8

+0,252

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

5,5

1,7

+0,092

10 Maisto produktai

10,0

0,4

+0,044

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

0,0

–0,004

17 Popierius ir popieriaus gaminiai

1,4

–0,8

–0,011

13 Tekstilės gaminiai

2,2

–1,9

–0,039

28 Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga

7,5

–0,6

–0,047

38 Atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo paslaugos

1,6

–7,2

–0,119

  Importuotos prekės
06 Žalia nafta ir gamtinės dujos

16,0

6,8

+1,172

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

1,0

+0,103

19 Koksas ir rafinuoti naftos produktai

3,3

1,7

+0,057

30 Kita transporto įranga

0,7

6,1

+0,048

32

Kitos pagamintos prekės

1,6 3,0

+0,044

10 Maisto produktai

7,6

–0,7

–0,055

01 Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

2,6

–1,9

–0,056

26 Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai

7,1

–0,9

–0,063

03 Žuvys ir kiti žuvininkystės produktai

1,1

–7,3

–0,088

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

9,5

–1,5

–0,144

1 Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorius (CPA 2.1) (angl. Classification of Products by Activity (CPA 2.1).

 

Įtaka bendram eksportuotų ar importuotų prekių kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo produktų kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, koks yra tam tikros veiklos rūšies prekių lyginamasis svoris bendroje jų eksporto ar importo apimtyje.

Per metus (2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,2 proc., importuotų prekių – 3 proc.

Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,6 proc., ne iš euro zonos – 4,8 proc.

 

2 pav. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai per metus

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu

pav2

2 lentelė. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai 2018 m. sausio mėn.

Procentais

CPA 2.1
sekcijų, skyrių ir grupių kodai
Produktai pagal veiklos rūšį Eksportuotų ir importuotų prekių lyginamieji svoriai Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–) 2018 m. sausio mėn., palyginti su
2017 m.
gruodžio mėn.
2017 m.
sausio mėn.
  Eksportuotos prekės

100,0

1,5

2,2

A Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai

5,7

4,4 1,6

01

Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

5,2 4,8

2,1

B–E Pramonės produktai

93,9

1,3

2,3

B Kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai

0,5

0,9

9,5

C Pagaminti produktai

91,5

1,4

2,3

10 Maisto produktai

10,0

0,4

1,7

19 Rafinuoti naftos produktai

13,7

5,3

8,7

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

0,0

4,9

27 Elektros įranga

3,4

1,2

1,3

28 Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga

7,5

–0,6

–1,0

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

5,5

1,7

3,6

29.1 Variklinės transporto priemonės

2,6

2,6

7,7

31 Baldai

6,0

0,6

0,1

D Elektra, dujos, garas ir oro kondicionavimas

0,3

E Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos

1,6

–7,2

–4,0

J Informacijos ir ryšių paslaugos

0,4

5,6

0,0

  Importuotos prekės

100,0

1,7

3,0

A Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai

3,8

–3,2

–4,1

01 Žemės ūkio, medžioklės produktai ir susijusios paslaugos

2,6

–1,9

1,7

B–E Pramonės produktai

96,1

1,8

3,3

B Kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai

16,9

6,4

15,4

06 Žalia nafta ir gamtinės dujos

16,0

6,8

17,4

 06.2 Gamtinės dujos

1,9

10,2

26,3

C Pagaminti produktai

77,3

0,2

0,5

10 Maisto produktai

7,6

–0,7

–1,5

19 Koksas ir rafinuoti naftos produktai

3,3

1,7

–0,9

 19.2 Rafinuoti naftos produktai

3,3

1,6

–1,0

20 Chemikalai ir chemijos pramonės gaminiai

9,9

1,0

2,9

26 Kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai

7,1

–0,9

–1,0

28 Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga

6,8

0,3

–0,3

29 Variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės

9,5

–1,5

–0,9

 29.1 Variklinės transporto priemonės

7,1

–0,3

0,2

D Elektra, dujos, garas ir oro kondicionavimas

1,4

2,2

–7,8

E Vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo paslaugos

0,5

–2,1

–4,4

J Informacijos ir ryšių paslaugos

0,1

4,0

5,9

  Iš euro zonos importuotos prekės

100,0

0,5

0,6

  Ne iš euro zonos importuotos prekės

100,0

2,4

4,8

  • – konfidencialūs duomenys.

 

 

Lietuvos statistikos departamentas kasmet peržiūri ir atnaujina eksportuotų prekių ir importuotų prekių kainų statistiniams tyrimams atrinktų eksportuojančių ir importuojančių prekes įmonių ir reprezentatyviųjų prekių sąrašus, svorių sistemą, naudojamą eksportuotų ir importuotų prekių kainų indeksams (EKI ir IKI) skaičiuoti.

Nauja svorių sistema 2018 m. EKI ir IKI skaičiuoti pagrįsta negalutiniais 2017 m. užsienio prekybos statistikos duomenimis apie eksporto ir importo apimtį vertine išraiška. 2018 m. sausio–kovo mėn. EKI ir IKI skaičiuojami naudojant negalutinius svorius. Birželio mėn., gavus patikslintus duomenis, svoriai bus patikslinti ir naudojami balandžio–gruodžio mėn. EKI ir IKI skaičiuoti. Taip pat bus perskaičiuoti šių metų sausio–kovo mėn. kainų indeksai.

Kainų bazinis laikotarpis yra 2017 m., t. y. 2018 m. kiekvieno mėnesio kainos bus lyginamos su 2017 m. vidutinėmis kainomis. Kainų indekso bazinis laikotarpis yra 2015 m.

Dabartinė svorių sistema EKI skaičiuoti apima 385 pagal CPA 2.1 kodus atrinktas produktų kategorijas, IKI skaičiuoti – 664 pagal CPA 2.1 kodus atrinktas produktų kategorijas. Kainų statistiniams tyrimams atrinkta 781 reprezentatyvioji eksportuota prekė ir 3 284 reprezentatyviosios importuotos prekės. Kiekvieną mėnesį 387 įmonės pateikia eksportuotų prekių kainas ir 1 017 įmonių – importuotų prekių kainas.

 

2018 m. vasario mėn. eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčius skelbsime 2018 m. balandžio 24 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Margarita Jakubelskienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4742

El. p. margarita.jakubelskiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Pasaulinės migracijos žemėlapis

Pabėgėlių krizė Sirijoje, JAV prezidento rinkimų ir Brexito balsavimo rezultatai skatina aukščiausio lygio diskusijas apie žmonių judėjimą.

Pasaulis šiuo metu patiria didžiausią žmonių kraustymąsi nuo Antrojo pasaulinio karo. Net 22 milijonai gyventojų išvyko iš savo šalies. Vien tik 2015 m. į Europą atvyko daugiau nei 1 mln. žmonių.

Šis metrocosm.com publikuotas žemėlapis, parengtas pagal Jungtinių Tautų vertinimus, suteikia galimybę pamatyti pasaulinės migracijos mastą.

Jame vaizduojama neto migracija pagal kilmės šalį ir migracijos kryptį nuo 2010 m. iki 2015 m. Kiekvienas geltonas taškas – 1 000 žmonių, mėlyni taškai žymi teigiamą neto migraciją (daugiau atvyko negu išvyko), o raudonas – neigiamą neto migraciją (daugiau išvyko negu atvyko).

Neto migracija tarp šalių (2010–2015 m.)

M1

Šaltinis: metrocosm.com

Didelis žmonių judėjimas yra Europoje, Artimuosiuose Rytuose, aiškiai apibrėžti maršrutai Afrikoje.

Karo Sirijoje įtaką žmonių migracijai žymi didžiausias raudonas taškas, kuris parodo milžinišką pabėgėlių srautą per minėtą laikotarpį.

Į JAV atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Tai rodo mėlynas taškas. Teigiama neto migracija 2010–2015 m. užfiksuota Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Pietų Afrikoje. Nepaisant Brexito, kuris eskalavo laisvo judėjimo tarp ES šalių klausimą, matyti, kad migracija į Jungtinę Karalystę yra globali.

M2

Šaltinis: metrocosm.com

Globali migracija kelia daug iššūkių. Migrantus priimančiose šalyse nespėjama plėtoti infrastruktūros ir suteikti būtinųjų paslaugų.

Nepaisant to, migracija atneša ir neabejotiną ekonominę naudą. „Migrantai yra verslininkai, darbuotojai, vartotojai ir mokesčių mokėtojai“, – sako Khalid Koser, Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinės migracijos tarybos pirmininkas. Į šalis atvyksta kvalifikuoti darbuotojai (daugiausia į JAV), ir tai lemia ekonomikos augimą, ypač statybos, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose. Imigrantai perveda pinigus kilmės šalyse likusioms šeimoms, ir taip padidina jų pajamas.

Interaktyviame žemėlapyje galima pasirinkti norimą šalį (pvz., Lietuvą) ir analizuoti jos migracijos srautus.

Interaktyvi žemėlapio versija 

 

Tarptautinė Lietuvos gyventojų migracija

Raudonas taškas rodo, kad iš Lietuvos išvyksta daugiau negu atvyksta. Matyti, kad per penkerius metus daugiausia žmonių išvyko į Norvegiją ir Jungtinę Karalystę. Į Lietuvą daugiau atvyko negu išvyko iš Latvijos ir Ispanijos. 2016 m. išvažiavusiųjų iš Lietuvos daugėjo ir neto migracija, palyginti su 2015 m., didėjo.

Gyventojų tarptautinė migracija 2011–2016 m.

M3

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų amžiaus, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.

2016 m. pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. – į Airiją, 7,8 proc. – į Norvegiją,            7,6 proc. – į Vokietiją.

Iš Lietuvos emigravo 46,1 tūkst. (91,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 4,2  tūkst. (8,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų

Dauguma – 82,7 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 3,7 proc. – Rusijoje, 3,5 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 2,1 proc. – Ukrainoje.

 

Tekstas parengtas pagal Pasaulio ekonomikos forumo straipsnį http://amp.weforum.org/agenda/2016/07/the-worlds-immigration-in-one-map