VASARIO MĖN. IŠANKSTINIS INFLIACIJOS ĮVERTIS, APSKAIČIUOTAS PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ (SVKI)

  • Išankstinis metinės (2020 m. vasarį, palyginti su 2019 m. vasariu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 2,7 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainų padidėjimas bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.

 

1 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, ir jos vasario mėn. išankstinis įvertis

i1

  • Išankstinis mėnesinis (2020 m. vasarį, palyginti su sausiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, yra artimas nuliui.

 

2 pav. Mėnesinis kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, ir jo vasario mėn. išankstinis įvertis

i2

2020 m. kovo mėn. išankstinį infliacijos, apskaičiuotos pagal SVKI, įvertį skelbsime kovo 30 d.

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ar paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Infliacija – ilgalaikis bendrojo kainų lygio didėjimas, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Infliacija paprastai apskaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą ir reiškiama procentais.

Pagal SVKI apskaičiuota infliacija – infliacija, apskaičiuota remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI), kuris skaičiuojamas vadovaujantis tarp Europos Sąjungos šalių suderinta metodika ir kuris leidžia palyginti bendrojo kainų lygio didėjimą Europos Sąjungos šalyse.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Renata Paškevičienė

Kainų statistikos skyriaus patarėja

Tel. (8 5)  236 4781

El. p. renata.paskeviciene@stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

STATYBOS SĄNAUDŲ ELEMENTŲ KAINŲ POKYČIAI

  • Statybos sąnaudų elementų kainos 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. gruodžiu, sumažėjo 0,6 proc.
  • Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio sumažėjimas 1,3 proc. bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 0,4 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia atpigo medžio gaminiai – 3,3 proc., vamzdžiai – 2,1 proc.
  • Iš statinių per mėnesį daugiausia – 0,7 proc. – atpigo inžinerinių statinių statyba.

 

1 pav. Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

s1

  • Per metus (2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. sausiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 2,7 proc. Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (6,1 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (3,6 proc.) statybinių medžiagų ir gaminių kainų (1,2 proc.) padidėjimas.
  • Iš statinių per metus daugiausia – 3, proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių statyba. Pastatų remontas pabrango 2,7 proc.

 

2 pav. Statybos sąnaudų elementų metiniai kainų pokyčiai 2015–2020 m. sausio mėn.

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu

s2

1 lentelė. Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai pagal statinių tipus

Procentais

Statinių tipai pagal CC1 Atliktų statybos darbų pagal statinių tipus lyginamoji dalis bendroje atliktų naujos statybos darbų vertėje Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–) 2020 m. sausio mėn., palyginti su
2019 m. gruodžio mėn. 2019 m. sausio mėn.
Visi statiniai 100 –0,6 2,7
Gyvenamieji pastatai 17,0 –0,6 3,0
Negyvenamieji pastatai 37,9 –0,3 2,1
Administraciniai 7,7 –0,5 2,3
Pramoniniai 20,1 –0,3 1,9
Prekybos 10,1 –0,4 2,4
Inžineriniai statiniai 45,1 –0,7 3,0
Inžineriniai tinklai (išskyrus nuotekų šalinimo) 27,0 –1,2 3,0
Nuotekų šalinimo tinklai 4,7 0,0 4,7
Keliai ir gatvės 13,4 –0,1 2,5
Pastatų remontas x –0,6 2,7

__________________________

x – tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas.

Statinių pagal tipą klasifikatorius (angl. Classification of types of Construction – CC).

 

2 lentelė. Pagrindinių statybos sąnaudų elementų grupių kainų pokyčiai

Procentais

Statybos sąnaudų elementų grupės Statybos sąnaudų elementų grupių lyginamoji dalis bendroje statinių statybos vertėje Kainų padidėjimas, sumažėjimas (−) 2020 m. sausio mėn., palyginti su
2019 m. gruodžio mėn. 2019 m. sausio mėn.
Visos statybos sąnaudos 100,0 –0,6 2,7
Medžiagos ir gaminiai 58,6 –0,4 1,2
Mašinų ir mechanizmų darbas 6,2 1,7 3,6
Darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos 35,2 –1,2 5,0
Darbo užmokestis 31 –1,3 6,1
Pridėtinės išlaidos 4,2 –0,5 –2,2

 

Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčius 2020 m. vasario mėn. skelbsime kovo 30 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Kontaktinė informacija:

Nijolė Grigaravičienė
Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 5)  236 4792
El. p. nijole.grigaraviciene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

STATISTIKAS SKAITO GROŽINĘ LITERATŪRĄ (TĄSA)

Visur pasaulyje rasi žydų, žvirblių ir lietuvių.

62323755_313931096228823_9184208734048485376_n

Daivos Baravykienės nuotrauka

Taigi, praėjusį kartą statistine informacija apie mokymąsi Kaune tarpukariu „apvilkome“ šią pastraipą:

„Aš buvau sukrėstas. Net nedomino, ar mane priėmė į medicinos fakultetą, ar ne; nesiteikiau net nueiti į dekanatą ir žvilgtelėti, ar iškabinti sąrašai. Ir labai abejingai sutikau naujieną, kad Kazio šeima likviduoja butą, nutraukia biznį restorane ir išvyksta kuriam laikui į Jungtines Amerikos Valstijas, nes kitaip netektų Valstijų pilietybės.“ (V. Sirijos Gira „Raudonmedžio rojus“, Vilnius 1972. Vaga).

Ši pastraipa statistikui siūlo dvi temas – švietimą ir migraciją. Švietimą jau aptarėme. Dabar skaičiais (ir ne tik) papasakosiu apie migraciją.

 

Bet pirmiausia, noriu Jus supažindinti su citata iš Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų[1] ir žemaičių“.

„Toje pačioj gadynėj[2] ta dar minavotina notis[3] nutiko Lietuvos tautoj, jog daugybė lietuviško svieto išsidangino į Ameriką, nesgi viršiau minavojau, jog didžturčiai Lietuvoj svietą vergė, kursai, vengdamas nuo tos vergybos, muko į Kuršą, kuriame kunigaikščiai didžiai išmintingai rėdės ir savo valsčiuose žmonių nei baudžiavomis, nei didžiomis donimis nesunkino; nuo to radusis tenai didžiai daugybei svieto, kunigaikštis Jokūbas[4] nupirko salą, Tobagu vadinamą, nuo ispanų karaliaus ir tenai išleido atėjūnus naujukynui[5] įkurti ir tuo pačiu prekybą praplatinti, kurį naujukyną paskui anglai išgriovė, o likusįjį svietą išvedė į Naujorką; ir taip lietuvių giminės yra jau ir Amerikos svieto.“

(S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ Peterburge, 1845 m. http://antologija.lt/about_text/simonas-daukantas-budas-senoves-lietuviu-kalnenu-zemaiciu).

Taaaaip… Gadynė kito, o lietuviai vis ieškojo laimės kraštų. (Gaila Tobago…).

 

Grįžtam į tarpukario laikus. 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje randu lentelę, kurioje pateikta statistinė informacija apie emigravusiuosius 1923–1939 m.

Oho!

Apžvelgta 1926, 1927 ir 1929 metai, kai emigravusiųjų skaičius buvo gerokai didesnis (žr. lentelėje Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis). Taip pat nustebino tai, kad ne Amerika tais metais buvo „svajonių šalis“. Lietuvos gyventojai laimės ieškojo Argentinoje, Brazilijoje ir Kanadoje. 1927 metais iš 18 tūkst. emigravusiųjų, beveik 12 tūkst. iškeliavo į Braziliją. Kodėl? Kodėl į Pietų Amerikos žemyną?

Ieškau, ieškau…

Radau!

Atsakymą radau Jungtinių Valstijų pilietybės ir imigracijos tarnybos (United States Citizenship and Immigratio Services) interneto svetainėje https://www.uscis.gov/history-and-genealogy/our-history/overview-ins-history/era-restriction.

 

Manau, kad buvo dvi pagrindinės priežastys, nulėmusios lietuvių pasirinkimą.

1

Pirma. Amerika, siekdama apriboti imigrantų skaičių priima Imigracijos įstatymus – 1921 m. – Emigracijos kvotos įstatymą (angl. The Emergency Quota Act) ir 1924 m. – Imigracijos įstatymą (angl. The Immigration Act), kurie nustatė imigruojančiųjų kvotas, atsižvelgiant į paskutiniojo gyventojų surašymo rezultatus, tiksliau į tai, kokią dalį sudarė tam  tikros tautybės gyventojai. Taigi, varteliai į „laimės šalį“ buvo užkelti. Na, jei neužkelti, tai labai smarkai priverti.

2

Antra. Tuo išmaniai pasinaudoja Pietų Amerikos šalių plantatoriai, kuriuos vargino darbo jėgos plantacijose (Brazilijoje – fazendose) trūkumas.

Lietuviams (ir ne tik) siūloma: gauni nemokamą bilietą į šalį, darbą plantacijoje, vėliau nebrangiai nusiperki žemės. Norintys pasinaudoti šiuo pasiūlymu dar Lietuvoje turėjo pasirašyti sutartį, kurioje įsipareigojo ne tik atidirbti bilieto vertę, bet ir dar kurį laiką dirbti plantacijoje. Na, koks lietuvis nenorėtų nebrangiai įsigyti žemės?

A? Išminčiai, kad juos kur…

Todėl jie ir plantatoriai. Todėl lietuviai ten emigruoti nustojo ir todėl šiose šalyse gyvena beveik vien tarpukario imigrantų palikuonys.

Emigravusieji 1923–1939 metais imigracijos šalimis

Amerikos J. Valst. Argentina Brazilija Kanada Urugvajus P.Afrika Palestina Kitos šalys Iš viso
1923 1845 112 33 112 33 16 542 2693
1924 861 499 24 195 141 38 476 817 3051
1925 778 689 22 112 85 72 377 734 2869
1926 1090 1353 5669 969 229 106 202 746 10364
1927 1429 1995 11702 1040 571 409 56 884 18086
1928 751 2151 1199 2165 709 970 39 507 8491
1929 967 6095 4536 1335 1394 1238 146 288 15999
1930 683 2280 836 869 763 791 85 121 6428
1931 320 189 41 83 206 460 118 339 1756
1932 151 74 66 80 73 291 194 72 1001
1933 130 92 90 45 34 200 671 38 1300
1934 181 130 137 54 59 267 646 47 1521
1935 185 199 165 22 45 256 943 96 1911
1936 138 270 370 70 55 262 501 41 1707
1937 288 298 40 39 58 155 50 51 979
1938 273 185 24 39 4 110 101 75 811
1939 228 47 16 95 2 103 66 47 604

Lietuvos statistikos metraštis 1939 m.

 

 

Daugiau informacijos, kokios tautybės Lietuvos gyventojai, kokias šalis rinkosi – 1939 m. Lietuvos statistikos metraštyje.

 

MM

 


[1] Aukštaičių

[2] 1688 m.

[3] Atsitikimas, įvykis

[4] Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (vok. Jakob von Kettler)

[5] Kolonijai

VERSLO TENDENCIJŲ TYRIMO REZULTATAI IR EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS

2019 m. gruodžio mėn. Ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais

 

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, prekybos – 3, vartotojų* – 2, pramonės ir statybos – 1 procentiniu punktu.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2018 m. gruodžiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, statybos – 4, pramonės – 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, prekybos – 1 procentiniu punktu.

 

Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys

Procentais

vt

* Daugiau – informaciniame pranešime Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai.

 

 

 

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

Pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis gaminamos produkcijos paklausos vertinimas: dauguma (72 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, 27 proc. teigė, kad ji per maža (prieš mėnesį – atitinkamai 74 ir 24 proc., prieš metus – atitinkamai 75 ir 22 proc.).

Be to, 2019 m. gruodį, palyginti tiek su praėjusiu mėnesiu, tiek su praeitų metų gruodžiu, sumažėjo ir produkcijos gamyba: 25 proc. respondentų atsakė, kad produkcijos gamyba sumažėjo, 22 proc. – kad padidėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 20 ir 30 proc., prieš metus – atitinkamai 12 ir 31 proc.).

Gruodį produkcijos gamybos prognozė buvo šiek tiek optimistiškesnė nei lapkritį: per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 21 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažinti – 19 proc. Tačiau gaminių eksporto prognozė blogesnė: 14 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 18 proc. – mažėjimą.

Dauguma (83 proc.) apklaustų įmonių vadovų, darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų. Kainų didėjimą prognozavo 13 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažėjimą – 7 proc.

Pagrindiniai veiksniai, ribojantys gamybą, buvo nepakankama paklausa (41 proc.) ir darbuotojų trūkumas (14 proc.). 37 proc. respondentų atsakė, kad jų gamybos niekas neriboja.

 

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis statybos darbų paklausos vertinimas: gruodį 61 proc. įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 38 proc. – kaip per mažą (prieš mėnesį – atitinkamai 63 ir 36 proc., prieš metus – atitinkamai 69 ir 31 proc.).

Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu ir su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 18 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, tiek pat nurodė, kad sumažėjo (lapkritį – atitinkamai 24 ir 16 proc., prieš metus – atitinkamai 18 ir 14 proc.).

Gruodį, panašiai kaip lapkritį, dauguma (59 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 9 proc. – numatė priimti naujų, o 32 proc. manė, kad darbuotojų skaičių mažins. Statybos darbų užsakymų prognozė blogesnė nei lapkritį: mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 33 proc. apklaustų įmonių vadovų, 11 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (lapkritį – atitinkamai 24 ir 11 proc.). Šiems pokyčiams įtakos turėjo sezoniškumas. Dauguma (75 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 17 proc. – kad didės.

Pasak įmonių vadovų, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai buvo nepakankama paklausa (29 proc.), nepalankios oro sąlygos (23 proc.) bei darbuotojų trūkumas (28 proc.). 29 proc. įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.

 

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

 Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad 2019 m. gruodį, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, verslo tendencijos prekyboje mažai keitėsi.

Tačiau 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė prekybos verslo padėties prognozė: 15 proc. įmonių vadovų tikėjosi, kad per artimiausius mėnesius jų verslo padėtis gerės, 6 proc. prognozavo, kad blogės (lapkritį – atitinkamai 22 ir 4 proc.). Blogesnė ir prekių įsigijimo prognozė: kad įsigys daugiau prekių teigė 17 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 16 proc. (lapkritį – atitinkamai 28 ir 8 proc.).

Dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 14 proc. – numatė priimti naujų. 89 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 9 proc. – kad didės.

Pasak įmonių vadovų, mažmeninės prekybos įmonių veiklą labiausiai ribojo konkurencija (nurodė 70 proc. vadovų), nepakankama paklausa (35 proc.), netobuli įstatymai (25 proc.), darbuotojų trūkumas (20 proc.). 13 proc. įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.

 

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad pasitikėjimo rodiklis 2019 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 7 procentiniais punktais, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 5 procentiniais punktais, tačiau palyginti su kitais sektoriais, jis išlieka didžiausias.

Tiek per mėnesį (nuo 40 iki 36 proc.), tiek per metus (nuo 44 iki 36 proc.) sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad jų įmonės teikiamų paslaugų paklausa padidėjo.

Blogesnė ir teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiems 3 mėn.: gruodį 25 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 11 proc. – mažėjimą (lapkritį – atitinkamai 41 ir 8 proc.). Daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 25 proc. – planavo priimti naujų. 83 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 14 proc. – kad didės.

Įmonių vadovų teigimu, paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai ribojo nepakankama paklausa (nurodė 30 proc. vadovų) ir darbo jėgos stoka (17 proc.). Tačiau net 44 proc. apklaustųjų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.

 

 

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

 

2020 m. sausio mėn. verslo tendencijų tyrimo rezultatus ir ekonominių vertinimų rodiklį skelbsime 2020 m. sausio mėn. 31 d.

 

Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

 

Paaiškinimai

Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai pagal suderintą ES programą sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 proc.).

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, teikiamų paslaugų paklausos pasikeitimo ir jos prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis – produkcijos paklausos vertinimo, gamybos prognozės ir atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis – verslo padėties pasikeitimo, verslo padėties prognozės ir prekių atsargų lygio vertinimo (su priešingu ženklu) balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Statybos pasitikėjimo rodiklis – statybos darbų paklausos vertinimo ir darbuotojų skaičiaus prognozės balansų paprastasis aritmetinis vidurkis.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn., šalies ekonominės padėties pasikeitimą per artimiausius 12 mėn. ir kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams (baldams, buitinei technikai) per artimiausius 12 mėn., palyginti su suma, išleista per praėjusius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Jurgita Lavrovienė

Žinių ekonomikos ir specialiųjų tyrimų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5)  236 4932

El. p. jurgita.lavroviene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

GAMINTOJŲ PARDUOTOS PRAMONĖS PRODUKCIJOS KAINŲ POKYČIAI

  • Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2019 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 0,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – tiek pat. Bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo chemikalų ir chemijos produktų kainų sumažėjimas bei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių kainų padidėjimas.
  • Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,1 proc. Labiausiai – 3,7 proc. – pabrango odos ir odos dirbiniai. Daugiausia – 2,7– atpigo žalios naftos gavyba. Maisto produktai pabrango 0,4 proc., iš maisto produktų ypač pabrango paruošti valgiai ir patiekalai – 6,6 proc., valgomieji ledai – 5,5 proc., duona ir švieži konditerijos kepiniai – 2,8 proc., tačiau atpigo perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės – 8,7 proc., perdirbta kava ir arbata – 7,6, džiūvėsiai ir sausainiai, ilgai išsilaikantys konditerijos kepiniai ir pyragaičiai – 4,8, užgardai ir pagardai – 4,7 proc.
  • Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,6 proc.
  • Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 1 proc., ne euro zonos rinkoje – 0,8 proc.

 

1 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per mėnesį

Palyginti su ankstesniu mėnesiu

Procentai

gki_1

* 2019 m. lapkričio mėn. – išankstiniai duomenys.

** 2019 m. spalio mėn. – patikslinti duomenys.

 

 

  • Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,4 proc.
  • Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 1,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,5 proc.
  • NeLietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 2,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,2 proc.
  • Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 0,4 proc., neeuro zonos rinkoje – 4,1 proc.

 

2 pav. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai per metus

Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu

Procentai

gki_2

* 2019 m. lapkričio mėn. – išankstiniai duomenys.

 

 

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai 2019 m. lapkričio mėn.

Procentais

Ekonominės veiklos rūšys Pramonės produkcijos lyginamieji svoriai Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–)
2019 m. lapkričio mėn., palyginti su
2019 m. spalio mėn. 2018 m.
gruodžio mėn. lapkričio mėn.
Visa parduota pramonės produkcija 100,0 –0,4 0,5 –2,0
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1,0 –0,8 4,4 –0,6
Apdirbamoji gamyba 90,5 –0,5 1,2 –1,4
Rafinuotų naftos produktų gamyba 19,4 –0,5 11,2 –0,4
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 7,8 –0,2 –7,4 –8,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 0,7 0,6 –3,5 –4,5
Visa parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų 80,6 –0,4 –2,1 –2,4
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų 71,1 –0,4 –1,5 –1,7
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija 100,0 0,2 0,3 1,4
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 1,5 –1,2 6,4 1,3
Apdirbamoji gamyba 78,3 0,3 1,4 0,5
Rafinuotų naftos produktų gamyba 13,3 2,2 6,0 –1,5
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 18,9 –0,2 –7,4 –8,9
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 1,3 0,8 –6,2 –7,4
Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų 86,7 –0,1 –1,2 –1,5
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų 65,0 –0,1 0,5 0,8
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija 100,0 –0,9 1,1 –2,5
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,5 0,2 0,5 –4,3
Apdirbamoji gamyba 99,1 –0,9 1,1 –2,5
Rafinuotų naftos produktų gamyba 23,7 –1,5 13,2 –0,1
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 0,4 0,2 3,4 3,4
Ne Lietuvos rinkoje parduota pramonės produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų 76,3 –0,6 –2,7 –3,2
Apdirbamosios gamybos produkcija, neįskaitant rafinuotų naftos produktų 75,4 –0,6 –2,8 –3,2
Euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija 100,0 –1,0 2,8 0,4
Ne euro zonos rinkoje parduota pramonės produkcija 100,0 –0,8 0,0 –4,1

– tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo.

 

 

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiui turėjusias ekonominės veiklos rūšis pateikiama lentelėje Įtaka gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiams per mėnesį (XLSX).

 

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčius 2019 m. gruodžio mėn. skelbsime 2020 m. sausio 10 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Regina Burneikienė

Kainų statistikos skyriaus specialistė

Tel. (8 5) 236 4732

El. p. regina.burneikiene@stat.gov.lt

osp.stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

KAINŲ POKYČIAI, APSKAIČIUOTI PAGAL SUDERINTĄ VARTOTOJŲ KAINŲ INDEKSĄ

  • Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m. lapkritį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 2,2 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė nei infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).

1 pav. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

svki_1

  • 2019 m. lapkritį pagal SVKI apskaičiuota metinė (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) infliacija, kaip ir apskaičiuotoji pagal VKI, sudarė 1,7 proc.

2 pav. Metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

svki_2

 

  • Skaičiuojant pagal SVKI, 2019 m. lapkritį, palyginti su spaliu, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis artimas nuliui. Toks pat kainų pokytis apskaičiuotas ir pagal VKI.

 

1 lentelė. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI, 2019 m. lapkričio mėn. 

Vartojimo prekių ir paslaugų ECOICOP1 skyriai Vartojimo išlaidų lyginamosios dalys bendrose vartojimo išlaidose, ‰ Kainų padidėjimas, sumažėjimas (–), %
2019 m. lapkričio mėn., palyginti su vidutinis metinis

 

2018–2019 m. lapkričio mėn.

2017–2018 m. lapkričio mėn.

2019 m.
spalio mėn.
2018 m.
lapkričio mėn.
Vartojimo prekės ir paslaugos 1 000,0 0,0 1,7 2,2
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 197,9 0,0 4,7 3,1
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 73,4 –0,1 3,1 3,6
Drabužiai ir avalynė 67,9 –0,8 –0,1 –1,3
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 111,4 1,3 –3,1 2,3
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 72,0 0,4 1,6 1,7
Sveikatos priežiūra 59,4 0,3 4,7 4,5
Transportas 154,7 0,0 –1,3 0,3
Ryšiai 28,0 0,3 –0,8 –1,5
Poilsis ir kultūra 84,0 –0,8 2,3 2,0
Švietimas 13,3 0,2 6,3 3,5
Viešbučiai, kavinės ir restoranai 61,9 –0,7 5,1 5,0
Įvairios prekės ir paslaugos 76,1 –0,3 2,7 3,0

[1] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (angl. European Classification of Individual Consumption According to Purpose ECOICOP).

 

Detalesnė informacija apie didžiausią įtaką bendram vartotojų kainų pokyčiui pateikiama lentelėje:

Didžiausia įtaka bendram vartotojų kainų pokyčiui pagal ECOICOP vartojimo prekių ir paslaugų klases (XLSX).

 

 

SVKI IR VKI SKIRTUMAI

Tikslas. SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 19 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 28 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. Šalies atitiktis sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI.

VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė.

Aprėptis. SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.

Klasifikatorius. VKI skaičiuoti naudojamas COICOP klasifikatorius. ECOICOP klasifikatorius yra pritaikytas SVKI skaičiuoti.

Svoriai. Dėl skirtingos vartojimo išlaidų aprėpties skiriasi SVKI ir VKI skaičiavimo svorių sistemos. Tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skirtumui tarp SVKI ir VKI reikšmių.

                     

 

Kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal SVKI 2019 m. gruodį, skelbsime 2020 m. sausio 10 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir Eurostato duomenų bazėje.

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

 

Paaiškinimai

Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Suderintas vartotojų kainų indeksas – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.

Vartotojų kainų indeksas – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.

Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

 

Kontaktinė informacija:

 

Alina Sutuginienė

Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4751

El. p. alina.sutuginiene@stat.gov.lt

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

UŽSIENIO PREKYBA PREKĖMIS 2019 M. SPALIO MĖN.

  • 2019 m. spalį prekių eksportuota už 2,75 mlrd. EUR, importuota – už 2,85 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,6 EUR. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,1 mlrd. EUR.
  • Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) eksportas padidėjo 7,5 proc., importas – 7,9 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (7,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (21,1 proc.), javų (48,9 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (16,4 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (17,7 proc.), žalios naftos (22,1 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 6,7 proc., importas– 8,4 Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,2 proc., be mineralinių produktų – 3,7 proc.
  • Per metus (2019 m. spalį, palyginti su 2018 m. spaliu) eksportas padidėjo 1,3 proc., importas sumažėjo 5,2  Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs javų (2 kartus), antžeminio transporto priemonių (27,1 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs žalios naftos (23,5 proc.), organinių chemijos produktų (35,7 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 4,9 proc., importas sumažėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,2 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 2,3 proc.
  • 2019 m. sausio–spalio mėn., palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 5,8 proc., importas – 4 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs antžeminio transporto priemonių (24,6 proc.), javų (72,3 proc.), baldų (7,5) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs farmacijos produktų (19,6 proc.), antžeminio transporto priemonių (5,4 proc.), trąšų (27,2 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,3 proc., importas – 4,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,9 proc., be mineralinių produktų – 6,5 proc.
  • 2019 m. sausio–spalio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,6 proc.), Latviją (9,6 proc.), Lenkiją (8 proc.) ir Vokietiją (7,6 proc.), o importavo iš Rusijos (16,3 proc.), Lenkijos (11,8 proc.), Vokietijos (11,5 proc.), Latvijos (7 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (8,7 proc.), Latviją (7,8 proc.), Švediją (6,6 proc.) ir Jungtines Valstijas (5,5 proc.).
  • 2019 m sausio–spalio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 13,7 ir 20,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (14,6 ir 16,8 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,2 ir 12,2 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (18,2 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (8,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,3 proc.).

 

1 lentelė. Užsienio prekybos prekėmis balansas

Mln. eurų

  Eksportas Importas Balansas
Iš viso Lietuviškos kilmės prekių eksportas
2018 m. sausis–spalis 23 371,2 14 369,3 25 690,9 –2 319,8
I ketvirtis 6 528,0 4 005,9 7 228,6 –700,6
II ketvirtis 6 883,3 4 174,6 7 652,0 –768,6
III ketvirtis 7 243,8 4 499,9 7 804,9 –561,0
spalis 2 716,0 1 688,9 3 005,5 –289,4
IV ketvirtis 7 615,9 4 604,9 8 257,2 –641,3
2018 m. 28 271,0 17 285,3 30 942,6 –2 671,6
2019 m. sausis–spalis 24 725,8 14 931,3 26 730,9 –2 005,1
sausis 2 287,7 1 463,8 2 382,2 –94,5
vasaris 2 260,6 1 357,9 2 520,1 –259,5
kovas 2 550,6 1 500,3 2 695,1 –144,4
I ketvirtis 7 098,9 4 322,0 7 597,4 –498,5
balandis 2 426,2 1 483,9 2 669,8 –243,5
gegužė 2 496,4 1 537,8 2 968,7 –472,3
birželis 2 409,2 1 463,9 2 499,7 –90,5
II ketvirtis 7 331,9 4 485,7 8 138,1 –806,3
liepa 2 470,8 1 446,3 2 861,2 –390,4
rugpjūtis1 2 513,2 1 522,9 2 645,1 –131,9
rugsėjis1 2 559,3 1 552,7 2 640,6 –81,3
III ketvirtis1 7 543,3 4 521,8 8 146,9 –603,5
spalis 2 751,7 1 601,8 2 848,5 –96,8

1 Patikslinti duomenys.

 

2 lentelė. Užsienio prekybos prekėmis struktūra ir pokyčiai pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių 2019 m. sausio–spalio mėn.

Makroekonomikos kategorijos Eksportas Importas
Vertė,
mln. EUR
Dalis, % Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, % Vertė,
mln. EUR
Dalis, % Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso 24 725,8 100,0 5,8 26 730,9 100,0 4,0
Investicinės prekės 2 929,4 11,8 0,1 4 095,1 15,3 –3,0
Tarpinio vartojimo prekės 13 144,5 53,2 8,5 15 235,6 57,0 3,8
Vartojimo prekės 7 004,7 28,3 3,1 6 120,5 22,9 5,7
Benzinas 1 022,2 4,1 –8,7 46,7 0,2 –23,0
Lengvieji automobiliai 494,6 2,0 76,4 1 176,1 4,4 29,2
Kita 130,4 0,5 –3,4 56,9 0,2 2 k.

 

3 lentelė. Užsienio prekybos prekėmis struktūra ir pokyčiai pagal pagrindines šalis partneres2 2019 m. sausio–spalio mėn.

  Eksportas   Importas
Vertė, mln. EUR Dalis, % Lietu­viškos kilmės prekių dalis, % Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, % Vertė, mln.

EUR

Dalis, % Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
Iš viso 24 725,8 100,0 60,4 5,8 Iš viso 26 730,9 100,0 4,0
ES 28 14 669,1 59,3 69,0 5,9 ES 28 18 123,9 67,8 2,5
Euro zona 9 291,0 37,6 65,9 6,9 Euro zona 12 062,3 45,1 2,3
Rusija 3 357,8 13,6 8,0 5,1 Rusija 4 349,6 16,3 19,9
Latvija 2 370,2 9,6 49,3 1,2 Lenkija 3 152,3 11,8 5,8
Lenkija 1 976,5 8,0 66,0 3,5 Vokietija 3 069,7 11,5 –1,5
Vokietija 1 887,0 7,6 75,0 8,4 Latvija 1 874,0 7,0 3,0
Estija 1 221,5 4,9 51,6 4,8 Nyderlandai 1 396,1 5,2 10,5
Švedija 1 135,4 4,6 87,1 0,3 Italija 1 245,4 4,7 0,1
Jungtinė Karalystė 975,1 3,9 81,4 9,4 Švedija 1 018,7 3,8 6,5
Baltarusija 934,9 3,8 13,8 6,8 Estija 908,0 3,4 14,3
Nyderlandai 929,0 3,8 76,1 15,3 Prancūzija 846,4 3,2 –1,6
Jungtinės Valstijos 887,6 3,6 93,1 –28,7 Kinija 794,0 3,0 10,5
Ukraina 865,8 3,5 71,9 23,2 Belgija 698,9 2,6 –15,0
Norvegija 683,6 2,8 88,6 3,3 Suomija 679,0 2,5 7,4
Prancūzija 621,6 2,5 76,6 8,1 Baltarusija 661,5 2,5 4,4
Danija 610,4 2,5 79,3 2,7 Jungtinė Karalystė 657,2 2,5 –8,5
Italija 550,9 2,2 80,6 7,4 Čekija 491,7 1,8 6,0
Kitos šalys 5 718,5 23,1 71,1 Kitos šalys 4 888,4 18,2

2Šalis partnerė eksporto atveju yra šalis gavėja, importo atveju, prekiaujant su ES valstybėmis – šalis siuntėja, prekiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis – prekės kilmės šalis.

 

4 lentelė. Eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2019 m. sausio–spalio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Lietuviškos kilmės prekių dalis, % Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 24 725,8 100,0 60,4 5,8
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 3 607,9 14,6 29,2 2,3
     84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 2 015,4 8,2 19,0 4,4
V Mineraliniai produktai 3 386,4 13,7 87,6 –2,6
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 3 343,5 13,5 87,7 –2,8
2710 Naftos produktai 2 904,4 11,7 93,5 –5,3
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 2 757,6 11,2 44,9 11,7
31 Trąšos 721,0 2,9 81,7 18,6
XX Įvairūs pramonės dirbiniai 2 059,0 8,3 86,0 6,3
94 Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai 1 914,0 7,7 89,9 7,5
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 1 848,6 7,5 72,2 2,1
24 Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai 542,6 2,2 99,3 –9,7
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 1653,7 6,7 72,3 4,5
39 Plastikai ir jų gaminiai 1 541,4 6,2 76,5 4,3
XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 1447,8 5,9 50,2 0,1
73 Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) 645,8 2,6 64,7 8,4
  Kita 7964,8 32,1 58,3

 

5 lentelė. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal pagrindines prekių grupes 2019 m. sausio–spalio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 14 931,3 100,0 3,9
V Mineraliniai produktai 2 965,1 19,9 –5,3
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 2 932,1 19,6 –5,4
2710 Naftos produktai 2 714,9 18,2 –6,5
XX Įvairūs pramonės dirbiniai 1 770,7 11,9 8,9
94 Baldai ir susiję reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, surenkamieji statiniai 1 720,9 11,5 9,2
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 1 335,0 8,9 1,9
     24 Таbakas ir perdirbti tabako pakaitalai 538,7 3,6 –8,6
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 1 239,3 8,3 12,0
31 Trąšos 589,3 3,9 16,1
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 1 195,8 8,0 3,5
39 Plastikai ir jų gaminiai 1 178,5 7,9 3,4
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 1 052,4 7,0 4,8
85 Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai 669,7 4,5 2,7
  Kita 5 373,0 36,0

 

6 lentelė. Importas pagal pagrindines prekių grupes 2019 m. sausio–spalio mėn.

KN skyriai, skirsniai Vertė, mln. EUR Dalis, % Pokytis, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, %
  Iš viso 26 730,9 100,0 4,0
V Mineraliniai produktai 5 378,9 20,1 1,1
27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai 5 151,7 19,3 0,9
2709 Žalia nafta 3 638,4 13,6 2,9
XVI Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 4 481,8 16,8 0,9
84 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 2 584,3 9,7 1,0
VI Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 3 250,1 12,2 9,4
30 Farmacijos produktai 1 003,9 3,8 19,6
XVII Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga 2 810,1 10,5 8,4
87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys 2 650,4 9,9 5,4
XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai 1 793,5 6,7 1,5
72 Geležis ir plienas (juodieji metalai) 600,3 2,2 –4,8
VII Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai 1 434,0 5,4 3,3
39 Plastikai ir jų gaminiai 1 184,8 4,4 2,4
IV Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 1 402,8 5,2 7,0
22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 389,1 1,5 7,9
  Kita 6 179,7 23,1

Eksporto ir importo dinamika 2015–2019 m.

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=fccaf4fe-3c5e-4869-80c5-866990764af3#/

 

7 lentelė. Eksporto ir importo apimtis ir pokyčiai

Laikotarpis Eksportas Lietuviškos kilmės prekių eksportas Importas Balansas
vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % dalis bendrame eksporte, % vertė, mln. EUR pokytis, palyginti su praėjusiu mėn., % mln. EUR
2018-10 2 716,0 18,4 1 688,9 16,0 62,2 3 005,5 17,5 −289,4
2018-11 2 627,6 −3,3 1 589,2 −5,9 60,5 2 780,1 −7,5 −152,5
2018-12 2 272,2 −13,5 1 326,8 −16,5 58,4 2 471,5 −11,1 −199,3
2019-01 2 287,7 0,7 1 463,8 10,3 64,0 2 382,2 −3,6 −94,5
2019-02 2 260,6 −1,2 1 357,9 −7,2 60,1 2 520,1 5,8 −259,5
2019-03 2 550,6 12,8 1 500,3 10,5 58,8 2 695,1 6,9 −144,4
2019-04 2 426,2 −4,9 1 483,9 −1,1 61,2 2 669,8 −0,9 −243,5
2019-05 2 496,4 2,9 1 537,8 3,6 61,6 2 968,7 11,2 −472,3
2019-06 2 409,2 −3,5 1 463,9 −4,8 60,8 2 499,7 −15,8 −90,5
2019-07 2 470,8 2,6 1 446,3 −1,2 58,5 2 861,2 14,5 −390,4
2019-08 2 513,2 1,7 1 522,9 5,3 60,6 2 645,1 −7,6 −131,9
2019-09 2 559,3 1,8 1 552,7 2,0 60,7 2 640,6 −0,2 −81,3
2019-10 2 751,7 7,5 1 601,8 3,2 58,2 2 848,5 7,9 −96,8

Pastaba. Kai kuriose lentelėse dėl apvalinimo eilučių ar stulpelių suma gali nesutapti su duomenimis skiltyje „Iš viso“.

 

 

2019 m. lapkričio mėn. užsienio prekybos statistinę informaciją skelbsime 2020 m. sausio 9 d.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

 

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

 

Kontaktinė informacija:

 

Irina Plačienė

Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. (8 5)  236 4959

El. p. irina.placiene@stat.gov.lt

 

 

© Lietuvos statistikos departamentas

Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.