Statistika buvo naudinga daugelyje sričių. Tęsiame šimto pavyzdžių rašinių ciklą, kuriuose bandome pateikti tikrus pavyzdžius, kaip statistika prisidėjo prie žmonijos pažangos ir padėjo išspręsti daugelį problemų. Šį kartą pateiksime pavyzdį iš laivybos istorijos.
Kliperiai – tai tobuliausia burlaivių idėjos išraiška. XIX amžiaus pradžioje, prieš užleisdami vietą garlaiviams, jie įrodė, kad buvo patys greičiausi, tobuliausi ir grakščiausi iš visų iki tol plaukiojusių laivų. Šie burlaiviai, valdomi drąsių kapitonų ir įgudusių jūreivių, išvystydavo 16–18 mazgų greitį, o jų pirmtakai, net esant palankiems vėjams, retai pasiekdavo didesnį negu 6 mazgų greitį. Šie laivai mušdavo greičio rekordus – kas greičiau nuplauks iš Europos ar Amerikos iki Kinijos ir prisikrovęs arbatos ir grįš atgal. Kliperis „Sea Witch“ („Jūrų burtininkė“) iš Honkongo į Niujorką nuplaukė per 74 dienas ir 14 valandų. Prieš tai šį atstumą burlaiviai įveikdavo per 160 dienų.
Pasiekti šio rekordo padėjo statistika. Amerikietis Metju Fontenas Mauri (Matthew Fontane Maury) nebuvo nei laivų konstruktorius, nei jūrininkas, o tik kuklus statistikas. Jis išstudijavo tūkstančius senų laivo žurnalų įrašų ir pagal juos sudarė detalius orų kaitos, vėjų krypties ir vyraujančių srovių jūrlapius pagrindiniuose jūrų keliuose. Turėdami tokius duomenis transatlantinių laivų kapitonai galėjo pasirinkti patį optimaliausią kelionės maršrutą. „Kol neturėjau jūsų jūrlapių, aš plaukdavau per vandenyną užrištomis akimis“ – rašė šiam tyrinėtojui ne vienas kliperio kapitonas. Metju duomenis naudojo ir „Flying Cloud“ („Skrendantis debesis“) navigatorė Eleonora Krysi (Eleonor Creesy), kapitono Džosiano Krysi (Josiah Creesy) žmona. (Naudota informacija iš Venanto Butkaus straipsnio „Kliperiai – herojiško jūreivystės amžiaus viršūnė“).