Pradinis » Naujovės statistikoje » Georeferenciniai sprendimai Lietuvos statistikoje

Georeferenciniai sprendimai Lietuvos statistikoje

DSCN1520Viena iš Oficialiosios statistikos portalo naujovių – integracija su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS). GIS technologijos leidžia pasirinktus statistinius duomenis atvaizduoti žemėlapiuose. Apie šią naujovę kalbamės su Lietuvos statistikos departamento Statistinės informacijos platinimo skyriaus vyriausiąja specialiste Jana Vanage.

Geografinė informacinė sistema Oficialiosios statistikos portale – kas tai yra?

GIS dalį Oficialiosios statistikos portale susidaro 3 aplikacijos: analizės įrankio dalis rodiklių duomenų bazėje, kuri leidžia atvaizduoti statistinius rodiklius žemėlapyje pagal administracines teritorijas, interaktyvus atlasas, kuris leidžia analizuoti duomenis erdvėje ir laike, bei detaliosios statistikos aplikacija, kurioje šiuo metu pateikiami gyventojų ir žemės ūkio surašymų rodikliai detalesniu teritoriniu lygmeniu. Detaliosios statistikos aplikacijos žemėlapio pagrindui naudojama Lietuvos foninio žemėlapio ir ortofotografinių žemėlapių paslauga, suteikta VĮ „GIS-centras“. Techniniai įgyvendinimo sprendimai – UAB „Hnit-Baltic“.

Lietuvos statistikos departamentas ir anksčiau turėjo galimybę duomenų bazėje esančius rodiklius atvaizduoti žemėlapyje. Kuo naujoji sistema skiriasi nuo ankstesnės?

Ankstesnėje rodiklių duomenų bazėje turėjome galimybę atvaizduoti tik vieną rodiklį mažo formato žemėlapyje. Dabar vartotojas gali kur kas daugiau. Mes duodame jam tarsi „konstruktoriaus kaladėles“ –statistinius rodiklius, kuriuos jis dėlioja, pagal savo poreikius kurdamas žemėlapį. Dėliodamas rodiklius vartotojas interaktyviai formuoja savo statistinius žemėlapius: su diagramomis ar be, tik tam tikros teritorijos, ar visos šalies, su reikšmėmis ar be, su vienu rodikliu ar keliais.

Papasakokite apie naujas galimybes plačiau…

Kaip jau minėjau, portale sukurtos trys interaktyvios GIS aplikacijos. Pirma GIS aplikacija yra integruota į duomenų bazės analizės įrankį. Ji leidžia vartotojui susikurti pačiam žemėlapį iš pasirinktų statistinių rodiklių. Vienas rodiklis nukeliauja į pagrindą, kuris bus atvaizduojamas pasirinkta spalvų gama pagal pasirinktą intervalų skaičių, metodą ir teritoriją. Kiti pasirinkti rodikliai atvaizduojami grafikais. Yra galimybė pasirinkti burbulinę, stulpelinę (rodikliams arba metams palyginti) ar skritulinę diagramas (struktūrizuotiems duomenims atvaizduoti). Žemėlapį galima išsispausdinti arba įrašyti į laikmeną pasirinktu formatu. Taip pat numatyta galimybė pasidalyti susikurtu žemėlapiu socialiniuose tinkluose.

Antra aplikacija – interaktyvus atlasas. Aplikacija skirta statistiniams rodikliams analizuoti laiko ir erdvės atžvilgiu, taip pat lyginti juos tarpusavyje. Aplikacija turi tiesioginį ryšį su duomenų baze, todėl interaktyviame atlase nauji duomenys atsiranda iš karto juos paskelbus duomenų bazėje. Aplikacija turi dvi sritis: „Bendroji statistika“, kurioje yra sudėti kasmet atnaujinami rodikliai, ir „Surašymai“, kurioje pavaizduojami tik surašymo rezultatai. Interaktyviame statistiniame atlase yra galimybė apžvelgti statistiką pagal apskritis ar savivaldybes. Nauja funkcija – galimybė į vieną langą įsikelti iki keturių žemėlapių ir juos palyginti tarpusavyje. Kiekvienam žemėlapiui galima pasirinkti skirtingus rodiklius arba tą patį rodiklį skirtingu laikotarpiu.

Trečioji yra detaliosios statistikos aplikacija. Ji skirta surašymų rezultatams detalesniu lygmeniu nei administracinės teritorijos pavaizduoti. Detaliosios statistikos aplikacija išsiskiria tuo, kad bene pirmą kartą Lietuvoje paprastam vartotojui geografiniai duomenys pateikiami gardelių principu. Pasirinkti šį duomenų modelį paskatino Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas), jau nuo 2006 m. vykdanti GEOSTAT projektą, kurio pagrindinis tikslas – perteikti ES šalių surašymų rezultatus bendru gardelių principu.

Statistinius rodiklius mums įprasta suvokti kaip priklausančius konkrečiai teritorijai, dažniausiai – administracinei teritorijai. Gardelių sudarymo ir reikšmių įgavimo principas paprastas – reikia turėti kuo detalesnį geografinį kartografuojamų duomenų išsidėstymą (taškuose). Vykdant įvairius erdvinius uždavinius ir analizę, gardelė įgauna vieną susumuotą reikšmę. Taip skaičiuojant iš apačios gaunami detalūs ir kartu nuasmeninti, apsaugant duomenų konfidencialumą, rodikliai.

Iš kitų GIS aplikacijų pastaroji išsiskiria tuo, kad naudojami statistiniai duomenys yra labai detalūs ir tikslūs. Pavyzdžiui, net 94,3 proc. surašymo būstų įgavo tikslias adresų ar pastatų taškų koordinates.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s